TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

15min paaiškina: kodėl Pergalės dienos data Rusijoje ir Vakaruose skiriasi?

Pergalės dienos repeticija Maskvoje
„Scanpix“/„RIA Novosti“/„Host Photo Agency“/Iliya Pitalev nuotr. / Pergalės dienos repeticija Maskvoje
Šaltinis: 15min
9
A A

Kasmet gegužės 8 d. Vakarų pasaulis švenčia triumfo prieš nacistinę Vokietiją dieną. Tuo tarpu Rusija ir kai kurios kitos šalys tą pačią Pergalės dieną švenčia diena vėliau – gegužės 9 d. Tačiau ar visi žinome, kodėl iš esmės tą pačią šventę pasaulis švenčia skirtingomis dienomis? Pasirodo, prie to prisidėjo tiek techniniai nesklandumai, tiek gerai savo darbą atlikę žurnalistai.

Suprasti akimirksniu

  • Pirmasis Vokietijos kapituliacijos aktas turėjo įsigalioti gegužės 8 d.
  • SSRS akto nepripažino ir pareikalavo, kad jis būtų pasirašytas antrąkart
  • Antrąkart aktas pasirašytas gegužės 9 d., nors faktiškai jau galiojo
  • Vakarai Pergalės dieną švenčia gegužės 8 d., Rusija – gegužės 9 d.

Pirmasis kapituliacijos aktas: Prancūzijos miestelis

Gandai apie tai, kad vokiečiai greitai pasiduos, pradėjo sklisti dar 1945 m. balandžio pabaigoje. Balandžio 25 d. susitikusios prie Elbės upės Vakarų ir SSRS kariuomenės padalino Vokietiją į dvi dalis.

Tapo akivaizdu, kad vokiečių dienos suskaičiuotos, Adolfas Hitleris nusižudė, o jo įpėdinis Karlas Doenitzas galėjo tik bejėgiškai stebėti, kaip viena po kitos pasiduoda jo divizijos.

Techniškai vokiečiai pirmąkart pasidavė gegužės 7 d. Šią dieną Vermachto Vyriausiosios karinės vadovybės operatyvinio štabo viršininkas Alfredas Jodlis atvyko į Reimso miestą šiaurės Prancūzijoje, turėdamas K.Doenitzo jam suteiktą teisę pasiduoti Vokietijos vardu. Čia, Reimso mieste, 2 valandą nakties ir buvo pasirašytas pirmasis besąlyginės Vokietijos kapituliacijos aktas. Pagal šį dokumentą, pasidavimas turėjo oficialiai įsiteisėti gegužės 8 d., 23 valandos 1 minutė Centrinės Europos laiku.

Wikipedia.org nuotr./Sovietų ir vokiečių karių susitikimas po bendros Lenkijos operacijos
Wikipedia.org nuotr./Sovietų ir vokiečių karių susitikimas po bendros Lenkijos operacijos

Ceremoniją stebėjęs amerikiečių žurnalistas Davidas Kiley teigė, kad ypatingu dramatizmu ji nepasižymėjo. Pasak D.Kiley, A.Jodlis buvo pasitempęs, jo veidas nedemonstravo emocijų, uniforma buvo tvarkinga, o batai – tvarkingai nuvalyti.

Sąjungininkų vardu aktą pasirašė amerikietis generolas Walteris Bedelis Smithas, SSRS vardu aktą – generolas Ivanas Susloparovas. Tačiau iki pat akto pasirašymo akimirkos jis nesulaukė patvirtinimo iš aukščiausios SSRS vadovybės, kad turi įgaliojimus tai padaryti, todėl sutiko pasirašyti aktą tik su sąlyga, kad esant pareikalavimui aktas vėliau bus pasirašytas dar kartą.

Akto pasirašymo ceremonijoje dalyvavusiems reporteriams buvo liepta 36 valandas neviešinti akto pasirašymo fakto. Tuo norėta pasiekti, kad visos laimėjusios valstybės galėtų karo Europoje pabaigą švęsti gegužės 9 d.

Tačiau vienas žurnalistas, Edwardas Kennedy iš „Associated Press“ naujienų agentūros, šio reikalavimo nesilaikė. Jis iškart pranešė naujieną, ir gegužės 8 d. vokiečių pasidavimas jau karaliavo Vakarų valstybių laikraščių pirmuose puslapiuose. Prasidėjo masinės šventimo ceremonijos.

Supratę, kad sulaikyti švenčiančios minios nepavyks, Vakarų valstybių vadovai sutarė, kad pergalės diena gali būti laikoma ir gegužės 8-oji. Tačiau SSRS, kur spauda buvo griežtai kontroliuojama, nieko panašaus nebuvo.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Pergalės dienos šventimas Londone 1945 m. gegužės 8 d.
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Pergalės dienos šventimas Londone 1945 m. gegužės 8 d.

Antrasis kapituliacijos aktas: Berlyno priemiestis

I.Susloparovo nuogąstavimai pasitvirtino: pirmasis pasirašytas kapituliacijos aktas SSRS netenkino. SSRS ir Josifui Stalinui atrodė, kad A.Jodlio, kurio užimamos pareigos nebuvo pačios aukščiausios, parašo nepakanka.

Be to, nepasitikėti vien tik A.Jodlio parašu vertė ir istorinės aplinkybės. Kai Vokietija pasidavė 1918 m. baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, kapituliacijos aktą pasirašė civilis politikas, kuris buvo karo priešininkas ir neužėmė pareigų Vokietijos kariuomenėje. Tai leido A.Hitleriui vėliau teigti, kad Vokietijos pajėgos ne pralaimėjo karą, bet sulaukė „smūgio iš nugaros“ iš pacifistų.

Vis dėlto visa tai buvo tik pretekstas – iš tikrųjų SSRS norėjo, kad akto pasirašymas būtų iškilminga ceremonija, kuri įvyktų ne Prancūzijos miestelyje, o Vokietijos sostinėje Berlyne, ir kurioje dalyvautų aukščiausi SSRS kariuomenės vadai.

Todėl SSRS nutarė, kad A.Jodlio pasirašytą aktą traktuos tik kaip laikiną dokumentą, ir pareikalavo, kad Wilhelmas Keitelis, Vermachto vyriausiosios karinės vadovybės štabo vadas, asmeniškai pasiduotų J.Stalino atstovui Berlyne. Kiti sąjungininkai reikalavimui pritarė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Berlynas 1945 m. ir 2015 m.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Berlynas 1945 m. ir 2015 m.

Gegužės 8 d. W.Keitelis atvyko į Berlyno priemiestį Karlshorstą, kad pasirašytų galutinį kapituliacijos aktą. Dokumentas buvo gerokai išplėstas lyginant su pirmine jo versija, pakeitimus pasiūlė sovietai, o sąjungininkai jiems neprieštaravo. SSRS vardu dokumentą turėjo pasirašyti maršalas Georgijus Žukovas.

Tačiau iškilo problema. Gegužės 8 d. vakarą pagaliau susirinkus visiems, kurie turi pasirašyti kapituliacijos aktą, paaiškėjo, kad jo tekste rusų kalba stinga kelių sakinių.

Reimse pasirašytas aktas pradėjo galioti gegužės 8 d. 23 valandos 1 minutė, bet galutinę ir pataisytą kapituliacijos akto versiją W.Keitelis pasirašė tik 75 minutės po to, kuomet SSRS jau buvo gegužės 9-oji. Įvyko savotiškas paradoksas: dokumentas buvo pasirašytas po to, kai pradėjo galioti.

Pergalės diena įgauna politinę reikšmę

Nuo to ir prasidėjo sumaištis, kada iš tikrųjų Europoje baigėsi II pasaulinis karas. Iš pradžių neatrodė, kad skirtumas yra svarbus. SSRS pripažino gegužės 7 d. pasirašyto dokumento galiojimą, nors ir tik kaip laikino dokumento, o sąjungininkai neprieštaravo SSRS norams, kad kapituliacijos aktą pasirašytų aukščiausias pareigas užimantis Vokietijos kariuomenės vadas.

Tačiau Šaltojo karo metais istorijos traktavimas pradėjo skirtis. Vakarų pasaulyje kapituliacijos akto pasirašymas Karlshorste imtas traktuoti kaip propagandinis veiksmas, surengtas specialiai J.Stalinui.

Žlugus SSRS, Rusija ir toliau švenčia savo Pergalės dieną gegužės 9 d. Rusijai šventė ir toliau turi didelę politinę prasmę ir yra tarsi atskaitos taškas, su kuriuo yra lyginami tikri ar menami šalies pasiekimai. 2014 m., minėdamas Pergalės dieną neseniai aneksuoto Krymo mieste Sevastopolyje V. Putinas pareiškė, kad Pergalės diena yra „didžiausia šalies šventė“ ir kad pergalė prieš nacius įkvėpė Rusiją „susigrąžinant“ Krymą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karių maršas Raudonojoje aikštėje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karių maršas Raudonojoje aikštėje

2015 m. dauguma Vakarų šalių dėl Rusijos agresijos Ukrainoje boikotavo gegužės 9 d. šventę. Užtat šventėje susirinko daug Azijos diktatorių, pavyzdžiui, Uzbekijos prezidentas Islamas Karimovas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Vakarų šalys boikotuoja Pergalės dienos šventimo ceremoniją Maskvoje tik dėl Vašingtono spaudimo.

Parengta pagal „The Guardian“, „The Atlantic“ ir „Deutsche Welle“ informaciją.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min