„Mes norime pridėti kelis aukštus savo pastatui, bet užtruktų mažiausiai trejus, o pesimistišku atveju, net ir penkerius metus, kol gautume leidimą“, – sakė Vokietijos privačių namų savininkų sąjungos vadovas Rolfas Buchas. „Mes turime finansavimą, yra ir poreikis, tačiau politiniai sprendimai vėluoja“, – pridūrė jis.
Tiesa, Angela Merkel ketina išjudinti statybas Vokietijos regionuose ne tik atpalaiduodama įstatymų pančius, bet ir žadėdama papildomą finansavimą. Kanclerė jau sutarė su politiniais partneriais, kad kitais metais valstybės subsidijuojamų statybų biudžetas bus daugiau nei milijardas eurų.
Namų savininkai taip pat siūlo įstatymų pataisas, kurios palengvintų medžių šalinimo procedūrą bei leistų statyti kapinių teritorijoje. Į Vokietiją plūstantys Sirijos, Afganistano ir kitų valstybių pabėgėliai jau sukūrė gyvenamosios vietos trūkumo problemą Berlyne, Hamburge, Miunchene ir Frankfurte.
Rugsėjo mėnesį valdžios atstovai pareiškė, kad Vokietijai reikia papildomų 350 tūkstančių namų, kuriuose galėtų apsigyventi priglaudžiami žmonės. Praėjusiais metais Vokietijoje iš viso pastatyta 220 tūkstančių namų.
Pabėgėliams, perkeltiems iš laikinųjų prieglobsčio stovyklų, tokie namai išnuomojami už standartinę valstybės išlaikomų asmenų kainą, tačiau po kurio laiko, susiradus darbą ir įsibėgėjus integracijos procesui, jiems teks mokėti pilną kainą.
Sugriežtino prieglobsčio taisykles
Vokietija antradienį sugriežtino reikalavimus prieglobsčio prašytojams iš Balkanų šalių, Europai siekiant suvaldyti rekordinį srautą migrantų, kai Viduržemio jūra į Bendriją patekusių pabėgėlių skaičius perkopė pusės milijono ribą.
Vokietijos atvirų durų politika sirams kelia kai kurių kitų Rytų Europos šalių, ypač Vengrijos, kuri nusprendė uždaryti savo sienas migrantams, nepasitenkinimą.
Berlynas įtraukė Albaniją, Kosovą ir Juodkalniją į vadinamąjį saugių kilmės šalių sąrašą, ir tai turėtų palengvinti prieglobsčio prašančių atvykėlių iš šių valstybių deportavimą bei leisti jų vietą užimti pabėgėliams iš konfliktų draskomų šalių, tokių kaip Sirija.
Vokietijos atvirų durų politika sirams kelia kai kurių kitų Rytų Europos šalių, ypač Vengrijos, kuri nusprendė uždaryti savo sienas migrantams, nepasitenkinimą.
Kaip rodo naujausių visuomenės apklausų rezultatai, tai daro įtaką ir kanclerės Angelos Merkel populiarumo reitingams ir net sulaukia jos pačios konservatorių bloko atstovų kritikos.
