„Jis sako, kad su juo elgiamasi ne taip, kaip jis tikėjosi, ir kad dabar jis patiriąs sunkumų“, – dienraščiui „Le Soir“ sakė šaltinis, kurio pavardė nenurodoma.
Iki sosto atsisakymo 20 metų karaliavęs Albertas II gaudavo neapmokestinamus 11,5 mln. eurų susimokėti už karališkųjų rūmų išlaikymą.
Tačiau atsisakęs sosto sūnaus Philippe'o naudai populiarus monarchas gauna 923 tūkst. eurų prieš mokesčius arba 700 tūkst. eurų realių pajamų. Nors jam taip pat skirta 10 padėjėjų komanda, jis „labai skundžiasi dėl metinės išmokos“, sakė „Le Soir“ korespondentas.
Tam tikri „sąjungininkai“, nerimaujantys dėl jo „prastos nuotaikos ir kaltinimų“, bando „rasti sprendimą jo pajamoms netiesiogiai padidinti“, rašo laikraštis.
Svarstomos kelios galimybės. Vyriausybė gali apmokėti jo oficialios rezidencijos išlaidas arba laivynas gali perimti rūpinimąsi jo prabangia jachta, verta, kaip kalbama, 4,6 mln. eurų.
Kiti šaltiniai, kuriuos citavo „Le Soir“, sakė, kad Albertas II savo skundus tiesiogiai reiškė net vyriausybei, įskaitant premjerą Elio Di Rupo, kurį liaupsino sosto atsisakymo metu.
Tačiau dėl šalies biudžeto padėties pažangos ženklų kol kas nėra, rašo laikraštis.
Monarchija yra svarbus vienybės simbolis Belgijoje, kurią sudaro olandiškoji Flandrija šiaurėje ir prancūziškoji Valonija pietuose, tačiau monarchijos institucija nėra apsaugota ir nuo prieštaringų vertinimų ar kritikos, ypač – dėl jos išlaikymo kainos.
Birželio mėnesį vyriausybė sutiko, kad karališkieji rūmai mokėtų mokesčius, kai kilo triukšmas dėl buvusios karalienės Fabiolos sprendimo būnant 84 metų amžiaus įsteigti privatų fondą savo sūnėnams ir katalikiškas labdaros organizacijas.
Tas žingsnis buvo plačiai kritikuojamas kaip būdas išvengti 70 proc. paveldėjimo mokesčio dėl jos turto, nors Fabiola gauna valstybės išmoką, kuri anksčiau šiais metais buvo sumažinta nuo 1,4 mln. eurų iki 923 tūkst. eurų.
