„Svarbu, kad šis konfliktas būtų išspręstas taikiai“, – per spaudos konferenciją Jerevane nurodė A.Merkel, jau antrą dieną tęsianti kelionę Kaukaze.
„Vokietija pasiruošusi įnešti savo indėlį taikiai sprendžiant“ nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio besitęsiantį konfliktą, pridūrė ji.
Šiuo metu Kalnų Karabachą kontroliuoja Armėnija, užėmusi šį regioną per kruviną karą 9-ojo dešimtmečio pradžioje, įsižiebusio po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Nuožmiai tebekonfliktuojančių Baku ir Jerevano pajėgos dažnai apsikeičia ugnimi palei neramią fronto liniją, kur 2016-aisiais susirėmimai vos neperaugo į tikrą karą.
Tarptautinė bendruomenė tebelaiko Kalnų Karabachą Azerbaidžano dalimi, ir nė viena valstybė nepripažįsta šio regiono nepriklausomybės.
Gausių energijos išteklių turintis Azerbaidžanas, kurio karinės išlaidos viršija visą Armėnijos valstybinį biudžetą, ne kartą grasino jėga susigrąžinti atsiskyrusį regioną.
Tuo tarpu Maskvos sąjungininkė Armėnija žada sutriuškinti bet kokį karinį puolimą.
Šeštadienį A.Merkel keliaus į Azerbaidžaną, kur ketina aptarti bendradarbiavimo energetikos srityje su nafta turtinga Kaspijos jūros valstybe, laikoma alternatyva Rusijai tiekiant gamtines dujas ir naftą Europai.
Ji atvyko į Jerevaną iš Gruzijos, kur pavadino Rusijos kariuomenės buvimą atsiskyrusiuose Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose „20 proc. Gruzijos teritorijos okupacija ir didele neteisybe“.
