Pastaruoju metu NATO ragina surengti „civilinį antplūdį“, kuris prisidėtų prie karinių pastangų siekiant įveikti Talibano kovotojus, keliančius grėsmę rugpjūtį vyksiantiems rinkimams.
„Per pastarąsias kelias dienas 19 ar 20 šalių paskelbė, vienaip ar kitaip, kad jos didins savo indėlį, civilinį arba karinį, arba (kadrų) parengimo srityje“, – sakė R.Gatesas.
„Taigi, aš manau, kad tai geras startas pradedant rengtis NATO viršūnių susitikimui“, kuris vyks balandžio pradžioje, sakė jis žurnalistams Krokuvoje, kur vyksta neformalus Šiaurės aljanso gynybos ministrų susitikimas.
„Per pastarąsias kelias dienas 19 ar 20 šalių paskelbė, vienaip ar kitaip, kad jos didins savo indėlį, civilinį arba karinį, arba (kadrų) parengimo srityje“, – sakė R.Gatesas.
„Aš tikiuosi, kad bus dar žymiai daugiau prisidėjusiųjų, civilinėje ar karinėje srityje, rengiantis NATO viršūnių susitikimui“, – taip kalbėjo Vašingtono, paskelbusio apie papildomą 17 tūkstančių karių siuntimą į Afganistaną, gynybos sekretorius.
R.Gatesas paragino sąjungininkus 26 narių bloke ne tik skirti daugiau pajėgų kovai su talibų kovotojais, bet ir padėti rengti policiją, kovoti su korupcija Afganistano valdžioje.
„Afganistane mūsų laukia labai sunkus išbandymas, – pabrėžė jis. – Jeigu kitos šalys negali didinti savo karinių pajėgų, bet nori ir gali prisidėti stabilumo, plėtros, valdymo gerinimo srityse, mes tai tik sveikinsime“.
Kai kurios šalys atsisako savo pajėgas dislokuoti pietinėje Afganistano dalyje, kur JAV, Australijos, Didžiosios Britanijos, Kanados, Danijos ir Nyderlandų kariai patiria didelius nuostolius kovoje su talibais.
Danijos gynybos ministras Soerenas Gade penktadienį pareiškė, kad Afganistane saugumas blogėja, todėl Danija nebesiųs ten savo karių.
„Mes matome akivaizdų saugumo padėties blogėjimą rajonuose, kuriuose mes veikėme 2008 metais“, – sakė ministras.
Per pastaruosius septynerius metus Afganistane žuvo 21 danų karys, 12 – vien 2008-aisiais.
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis taip pat ragino „civiliniu antplūdžiu“ padėti plėtoti šalies ūkį bei demokratiją.
„Ne tik daugiau (karinių) pajėgų reikia siųsti į Afganistaną – būtinas ir lygiavertis civilinis antplūdis“, – sakė jis.
 |
| Sauliaus Paukščio/BFL nuotr./Afganistanas |
NATO pareigūnai perspėja, kad artimiausiais mėnesiais Afganistane didžiausia problema bus saugumas. Ji ypač paaštrės po to, kai gegužės mėnesį baigsis šalies prezidento Hamido Karzai, kurio vyriausybė vis labiau kaltinama dėl įsišaknijusios korupcijos, mandatas.
Kad saugumui Afganistane stiprinti būtų dislokuota daugiau karių, Britanija pasiūlė NATO suformuoti nuolatines karines pajėgas ir šitaip paskatinti Rytų Europos regione esančias sąjungininkes siųsti kovos dalinius .
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Huttonas interviu dienraščiui „Financial Times“ sakė, jog tokios pajėgos taptų garantija Aljansui priklausančioms rytinėms Europos šalims, jog NATO jas gins nuo kitų šalių agresijos. Ši problema aktyviau pradėta svarstyti pernai Rusijai pasiuntus savo pajėgas į Gruziją.
Pasak jo, šis pasiūlymas gali išspręsti užsitęsusius ginčus dėl NATO greitojo reagavimo pajėgų (NATO Response Force, NRF) – retai kada naudojamo kontingento, kuris gali būti greitai pasiųstas į pasaulio karštuosius taškus.
J.de Hoopas Schefferis penktadienį sakė gavęs „palankių šios idėjos vertinimų iš daugelio apskritojo stalo dalyvių“ ir pridūrė, jog JAV generolas Johnas Craddockas „dabar plėtos idėjas apie NRF kartu su šiomis solidarumo pajėgomis“.
NATO generalinis sekretorius tikisi, kad dėl minimų pajėgų ministrai galės jau priimti sprendimus birželį per kitą, oficialų susitikimą Briuselyje.
