Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) diskusijoje dalyvavęs A.Abromavičius džiaugėsi pamažu gerėjančia ekonomine situacija Ukrainoje. Pavyzdžiui, pernai 74 proc. ukrainiečių verslininkų pajamos augo, šiemet tikimasi rekordiškai žemos infliacijos, kuri turėtų siekti 6,3 proc.
Vis dėlto, A.Abromavičius pastebėjo, kad didžiausiu tempu reformos vyko Ukrainai sunkiausiais laikais – Rusijai įvykdžius Krymo okupaciją, prasidėjus karui Donbase ir tuo pat metu išrinkus naują vyriausybę.
„Ekonominė situacija gera ne valdžios dėka, o dėl situacijos pasaulyje. <...> O politinė situacija – tragiška“, – kalbėjo jis.
A.Abromavičius atkreipė dėmesį, kad, remiantis apklausomis, realiausias kandidatas tapti naujuoju Ukrainos prezidentu – politinės patirties visiškai neturintis komikas Volodymyras Zelenskis.
Jam naujausios apklausos prognozuoja 26,4 proc. balsų, dabartiniam prezidentui Petro Porošenkai – 18 proc., buvusiai premjerei Julijai Tymošenko – 13,8 proc.
Buvęs Ukrainos ministras tikino, kad V.Zelenskio „fenomenas – unikalus“, nes jis beveik nedalyvauja debatuose, kampaniją vykdo per socialinius tinklus. O dėl 20-ies šou pasaulyje praleistų metų jį žino visi ukrainiečiai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Serialas ar propaganda? Prezidentą vaidinantis komikas siekia vadovauti Ukrainai
„Jei anksčiau atrodė, kad balsuos vien jaunimas, dabar net vyresnio amžiaus žmonės juokauja: su senais politikais verkiam, o su (Zelenskiu) senatvėje bent pajuokausime“, – pasakojo A.Abromavičius.
„Tai rodo, kad žmonės yra visiškai nusivylę politiniu elitu. O dabartinis elitas nesuprato pasaulinių tendencijų, kad žmonės nori naujų veidų“, – pridūrė jis.
Tiesa, A.Abromavičius pridūrė, kad pralaimėjimą P.Porošenkai ir J.Tymošenko prognozuoti kol kas per anksti.
„Tymošenko ir Porošenka – ypatingai patyrę politikai, jų negalima nurašyti iki paskutinės dienos. Jie dar gali išsitraukti kozirį“, – sakė buvęs ministras.
Jis džiaugėsi, kad tokie prorusiški kandidatai kaip Jurijus Boika neturi jokių šansų prezidento rinkimuose ne tik dėl susiskaldymo tarpusavyje, bet ir todėl, jog V.Zelenskis yra labai populiarus tarp Ukrainos rusakalbių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Prorusiškos jėgos Ukrainos prezidento rinkimuose neturi šansų: jų balsus susišluos komikas
Tragedijos ir proveržio nebus
Buvęs Ukrainos ekonomikos ir prekybos ministras A.Abromavičius tikino asmeniškai neseniai susipažinęs su apklausose pirmaujančiu V.Zelenskiu.
„Supratome, kad Zelenskis neturi jokių ryšių su Ukrainos verslo asociacijomis, Tarptautiniu valiutos fondu, užsienio ambasadoriais, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku. Ir tai yra problema.
V.Abromavičius: „Jei visi vakariečiai jo vengs, juoksis, jis įsižeis, sakys, kad Vakarai statė ant Porošenkos <...>, tada jis suks visai kitur. Ir tai yra labai pavojinga.“
Jei visi vakariečiai jo vengs, juoksis, jis įsižeis, sakys, kad Vakarai statė ant Porošenkos <...>, tada jis suks visai kitur. Ir tai yra labai pavojinga“, – tikino jis.
A.Abromavičius pastebėjo, kad pasigirdus žiniai apie jo ir buvusio Ukrainos finansų ministro susitikimą su V.Zelenskiu, su kandidatu panoro susitikti ir specialusis JAV pasiuntinys Ukrainoje Kurtas Volkeris, komiko laukia dar keli politiškai svarbūs susitikimai.
„Zelenskis neturi stiprių pažiūrų, todėl žvelgiu su viltimi, kad tas pažiūras galima teigiamai formuoti. Džiugu, kad amerikiečiai, prancūzai, lietuviai su juo susitikinės ir kalbės apie būtinybę tęsti reformas“, – teigė A.Abromavičius ir pridūrė, kad neverta tikėtis, jog iki rinkimų V.Zelenskis pasisakys „aštriomis“ temomis.
Buvęs ministras teigė, kad būtent V.Zelenskis gali tapti kandidatu, įgyvendinsiančiu konstitucinę reformą: Ukrainą iš prezidentinės valstybės paversti parlamentine. A.Abromavičius tikino, kad kova su korupcija Ukrainoje labiausiai pasistūmėtų į priekį prezidentu išrinkus V.Zelenskį.
„Kad ir ką Ukraina išrinks prezidentu, tragedijos nebus. Bet kuriuo atveju tai bus ne revoliucinis proveržis, o evoliucinis vystymasis į priekį“, – sakė A.Abromavičius.
Pasak jo, kovo 31 dieną vyksiančiuose rinkimuose išlieka didelė balsų falsifikavimo, rinkėjų papirkinėjimo rizika. „Tai – Ukrainos tradicija, kurios po Maidano, deja, nebuvo atsikratyta“, – sakė A.Abromavičius.
Buvęs ministras sakė, kad šiuose rinkimuose dujų kainos klausimas išlieka svarbus, tačiau nėra esminis. Esą dujų kainos sumažinimą daugiausia žada tie kandidatai, kurių reitingai – žemi.
A.Abromavičius stebėjosi, kad P.Porošenkos konkurentai prieš jį nepanaudoja „Nord Stream 2“ – Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio – kortos. Baiminamasi, kad nutiesus dujotiekį Maskva gali nutraukti dujų tranzitą per Ukrainą.
„Būtų galima sakyti, kad tai yra (Porošenkos) užsienio politikos pralaimėjimas“, – tikino jis.
Lietuviams Ukraina rūpi
Renginio metu VPAI tyrimų vadovas Gintaras Šumskas pristatė tyrimą „Lietuvos požiūris į Ukrainos politiką“. Apklausos metu paaiškėjo, kad Ukrainos klausimai „labai rūpi“ 5 proc. respondentų, „šiek tiek rūpi“ – 32 proc. apklaustųjų.
Anot tyrėjų, didesnį susidomėjimą šia Rytų valstybe demonstruoja labiau išsilavinę, didesnes pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai. Mažiausiai Ukraina rūpi 18-29 metų žmonėms.
Respondentai tikino pasisakantys už platesnį Vilniaus ir Kijevo ekonominį bendradarbiavimą, mokslo ir kultūros ryšių stiprinimą, Ukrainos pilietinės visuomenės rėmimą ir palaikymą. Beveik pusė apklaustųjų teigiamai vertina Ukrainos narystės NATO rėmimą.
39 proc. respondentų teigė, kad po 2014-ųjų Maidano revoliucijos ir prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo Ukraina „tapo artimesnė Europos Sąjungai ir demokratiniam Vakarų pasauliui“. Anot apklaustųjų, labiausiais demokratiniams procesams Ukrainoje trukdo Rusija, šalies oligarchai ir korupcija.
39 proc. apklaustųjų tikino, kad, siekiant išspręsti humanitarinę krizę Rytų Ukrainoje, turėtų nusileisti Rusija, 5 proc. įvardijo Kijevą. 49 proc. mano, kad abi pusės turėtų daryti nuolaidų.
