Tokią poziciją kaimyninės šalies vadovas išsakė ketvirtadienį per vizitą Mogiliovo, kur dalyvavo Černobylio avarijos minėjimui skirtame renginyje.
„Dėl politikos apsispręsta. Aš tiksliai ja vadovaujuosi. Mes čia, šioje žemėje, šeimininkai. Mes ir spręsime, kur ir ką statyti“, – A.Lukašenkos žodžius žurnalistams cituoja agentūra „Interfax“.
Baltarusijos atominės jėgainės projektas šiuo metu plėtojamas Gardino srityje netoli Astravo miestelio, už 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės. Šį projektą su Rusijos finansine pagalba Baltarusija tikisi įgyvendinti iki 2018 metų.
Baltarusijos prezidentas aiškino, esą Lietuva „rėkauja“ dėl minėtoje vietoje planuojamos atominės elektrinės, nors pati planuoja statyti atominę jėgainę netoli Baltarusijos sienos. Lietuva savo ruožtu pažymi, kad atominės elektrinės projektą plėtojanti Baltarusija nesilaiko aplinkosauginių klausimų derinimo procedūrų, nors yra įsipareigojusi jų paisyti.
Lietuviai rėkauja, nors jie lygiai taip pat, tokiu pat atstumu nuo mūsų sienos, nori statyti savo atominę elektrinę.
„Lietuviai rėkauja, nors jie lygiai taip pat, tokiu pat atstumu nuo mūsų sienos, nori statyti savo atominę elektrinę. Jų senoji elektrinė, kuri vis dar dūmija, apskritai stovi ant mūsų sienos, o vandenį ima iš mūsų ežerų. Kodėl neburnojo ir nerėkavo, kai pylė savo bjaurastį į ežerą?“ – sakė A.Lukašenka.
Lietuva 2011 metų birželio mėnesį pateikė skundą dėl Baltarusijos veiksmų plėtojant Astravo atominės jėgainės projektą prieštaravimo Espo konvencijai. Lietuva teigia, kad Baltarusija iki šiol nėra pateikusi atsakymų į keliamus klausimus apie atominės elektrinės statybos planus, nebuvo surengti tinkami viešieji svarstymai ir dvišalės konsultacijos.
Lietuvos diplomatai pažymi, kad Baltarusija atominės elektrinės statybos darbus Astravo aikštelėje, esančioje 50 kilometrų nuo Vilniaus, pradėjo 2009 metų sausio mėnesį, bet dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese Lietuvą pakvietė tik 2009 metų rugpjūčio mėnesį.
„Espo konvencija numato, kad tik atlikus visas poveikio aplinkai vertinimo procedūras, atsakius į poveikį patirsiančių šalių klausimus ir suorganizavus viešuosius svarstymus galima pradėti realius tarpvalstybinį poveikį galinčio turėti objekto statybos darbus“, – teigia ministerija.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Baltarusijos veiksmams prieštarauja ne tik Lietuva, bet ir Europos Komisija, kuri raštu informavo Minską, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūrų su Baltarusija pagal Espo konvenciją nebaigė, nes turi klausimų, į kuriuos Baltarusija turi atsakyti.
JT Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija) yra pagrindinis tarptautinis dokumentas, kuris reglamentuoja poveikio aplinkai vertinimo procesą įgyvendinant projektus, galinčius turėti tarpvalstybinį poveikį, įskaitant atominės elektrinės statybas. Baltarusija prisijungė prie Espo konvencijos 2005 metais.
