Antroji kliūtis – finansai, juk skaičiavimai rodo, kad iki 2050 metų gali prireikti per 10 trln. JAV dolerių. Kas duos, kam ir kiek? Svarstydamos šiuos galvos skausmą keliančius klausimus, valstybės privalo nepamiršti, kad priemonių klimato kaitai pristabdyti turi būti imtasi kuo greičiau. Dar 2006 metais ekonomistas Nicholas Sternas paskelbė, kad pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, dabar siekiančios 47 gigatonas, privalo būti sumažintos iki 44 gigatonų. Tada temperatūra šį šimtmetį padidėtų ne daugiau kaip dviem laipsniais. Kitaip, perspėja N.Sternas, dėl potvynių ir sausrų po pasaulį pasklis per 200 mln. „klimato pabėgėlių“.
Kad ir koks kilnus susirinkusiųjų tikslas, Kopenhagoje vyrauja savi interesai ir ypatingi pageidavimai. Pateikiame, kokių norų turi svarbiausi konferencijos veikėjai.
Jungtinės Valstijos
Kopenhagoje pagrindą tikėti JAV galimų įsipareigojimų tvirtumu teikia prezidento Baracko Obamos būsimas vizitas ir parengtas klimato kaitos įstatymas, šiuo metu besiskinantis kelią painiuose Kongreso rūmų koridoriuose. JAV taip pat gali pažadėti per dešimt metų taršą dujomis sumažinti 17 proc. ir finansuoti skurdesnes šalis. Be to, Jungtinės Valstijos balsuotų už tai, kad šalių pažanga taršos klausimu būtų stebima ir kontroliuojama.
Kinija
Mainais į finansavimą bei technologijas ir tikėdama savo saulės ir vėjo energiją naudojančių įrenginių paklausa, Kinija žada taršą vienam gaminamam produktui sumažinti 40–45 procentais. Šiuo metu Kinija nuperka beveik du trečdalius taršos emisijų leidimų, todėl ją gąsdina mintis dėl galimos tokios prekybos pabaigos.
Indija
Indija yra pasiruošusi sumažinti teršalų kiekį 20–25 proc. iki 2020 metų, tačiau nepripažins jokių teisiškai įtvirtintų įpareigojimų. Bet kokios taršos ribos keltų grėsmę investicijoms į šalį. Be to, Indija reikalauja didesnės Vakarų atsakomybės.
Rusija
Rusams klimato kaita rūpi mažiausiai. Daug labiau juos domina investicijos, kurios modernizuotų pasenusią pramonę ir per dešimt metų leistų padidinti energijos efektyvumą 40 procentų. Ministras pirmininkas Vladimiras Putinas yra pareiškęs, kad naują susitarimą dėl klimato kaitos pasirašytų tik tada, jei būtų sutarimas tarp visų šalių ir jei pasaulis pripažintų, kad Rusijos miškai taip pat mažina anglies dioksidą. Diplomatų teigimu, Rusija sutiktų taršą sumažinti 20–25 proc., palyginti su 1990–ųjų lygiu.
Brazilija
Brazilai žada pristabdyti Amazonės miškų kirtimą ir pradėti naudoti biokuru ar dujomis varomus automobilius ir sunkvežimius. Tai leistų taršą sumažinti 36–39 procentais. Tiesa, šio įsipareigojimo tvirtumui grėsmę kelia Brazilijos ambicijos išlikti didžiausia Lotynų Amerikos ekonomika ir silpnai atogrąžų miškus skurdžioje valstybėje sauganti įstatymų bazė.
Afrika
Skurdžiausias žemynas bene labiausiai jaučia klimato pokyčius – Rytų Afriką kankina sausros, o kitus regionus – nuolatiniai potvyniai. Visos valstybės trokšta Vakarų pinigų. Neįvardydami tikslios sumos Afrikos Sąjungos lyderiai reikalauja kompensacijos už Vakarų valstybių veiklą, kurios pasekmės skaudžiai atsiliepia Afrikos gyventojams. Daug naftos turinčios valstybės nori, kad Vakarai kompensuotų pajamų mažėjimą iš naftos, jei po susitarimo juodojo aukso nebereikės tiek, kiek anksčiau.
Indonezija
Trečia pagal dydį teršėja po Kinijos ir JAV savo miškams apsaugoti prašys finansinių injekcijų ir naujų technologijų. Vyriausybė gali įsipareigoti sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį 26 proc., o pažadėjus tinkamą finansavimą – net iki 41 procento.
Europos Sąjunga
27 valstybių narių sąjunga klimato kaitos konferencijoje bando kalbėti vienu balsu. Iš visų dalyvių ji bene labiausiai suinteresuota klimato kaitos susitarimu. Jei kitos valstybės įsipareigos įgyvendinti užsibrėžtus uždavinius, Europos Sąjunga (ES) gali pažadėti savo taršą sumažinti 30 procentų. Nors ir neįvardija tikslių sumų, ES valstybės finansiškai pagelbėtų labiau skurstančioms. Tiesa, naujosios ES narės norėtų, kad šios sumos būtų kiek įmanoma mažesnės. Priešingai, senbuvės siekia, kad finansinė našta narėms ant pečių gultų atsižvelgiant į taršos dydį. Rytų Europos valstybes tokie užmojai gąsdina – jų energetikos sektorius priklauso nuo anglių ir jos yra vienos didžiausių teršėjų ES. Tad naujokės reikalauja, kad finansinė našta būtų paskirstyta pagal šalies ekonomikos dydį.
Lietuva
Palyginti su pasaulio milžinais, Lietuva yra menka gamtos teršėja, kurios emisijos nesiekia net 0,01 proc. visos pasaulio taršos. Vis dėlto siekdama prisidėti prie bendro tikslo Lietuva yra įsipareigojusi taršą sumažinti 15 proc., palyginti su 2005 metais. Specialistai įspėja, kad ekonominio nuosmukio metu ir uždarius Ignalinos atominę elektrinę šis tikslas gali būti įvykdomas kiek sunkiau.
Linkę aukotis
Pasaulio gyventojai sutiktų pristabdyti savo šalių ekonominį augimą ir mokėti didesnę kainą už produktus, jei tik tai padėtų aplinkosaugai. JAV nevyriausybinio tyrimų centro „Pew Research Center“ atlikta apklausa rodo, kad klimato kaita labiausiai yra susirūpinę brazilai (90 proc.), argentiniečiai (69 proc.), prancūzai (68 proc.), indai (67 proc.) ir turkai (65 proc.). Antra vertus, tiek rusai, tiek amerikiečiai (po 44 proc.) gana vangiai vertina galimą klimato atšilimą.
Indai (84 proc.), kinai (82 proc.) ir brazilai (79 proc.) sakosi duodantys prioritetą aplinkosaugai, net jei tai reikštų jų itin spartaus ekonominio augimo sulėtėjimą. Gero gyvenimo skonį žinantys europiečiai gana skeptiškai vertina tai, kad saugant gamtą už produktą reiktų mokėti daugiau. Tik kiek daugiau nei pusė prancūzų, vokiečių ir anglų remia tokio pobūdžio kainų didėjimą. Kas antras amerikietis gamtos nepaiso ir mokėti daugiau nesutiktų.
