„Kremlius ir toliau vykdo informacinę kampaniją, tikriausiai skirtą tiek vidaus, tiek tarptautinei auditorijai, kuria siekiama nuslėpti neigiamo ilgalaikio Rusijos karo prieš Ukrainą poveikio Rusijos ekonomikai mastą“, - teigia analitikai.
Vasario 7 d. Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti Rusijos ekonomikos būklės.
„M.Mišustinas sakė, kad Rusijos BVP 2024 m. išaugo 4,1 proc. daugiausia dėl „intensyvaus“ Rusijos apdirbamosios pramonės augimo – greičiausiai turėdamas omenyje Rusijos gynybos pramonės bazės stiprinimą nuo 2022 m. vasario mėn. prasidėjusios plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios“, – nurodo analitikai.
M.Mišustinas teigė, kad prie Rusijos apdirbamosios pramonės augimo daugiausia prisidėjo mašinų inžinerija, transporto inžinerija, automobilių inžinerija ir kompiuterinės bei elektroninės įrangos gamyba.
Jis taip pat pareiškė, kad 2024 m. infliacija Rusijoje siekė 9,52 %, o V. Putinas pareiškė, kad 2025 m. vasario 3 d. infliacija jau buvo 9,9 %.
„Tačiau reali infliacija Rusijoje yra gerokai didesnė nei oficiali statistika, kurią Kremlius nori skelbti (kai kurie tyrimai rodo, kad infliacijos lygis Rusijoje yra artimesnis 20 proc.)“, – nurodo analitikai.
M.Mišustinas pabrėžė, kad 2024 m. nedarbo lygis Rusijoje bus žemas ir sieks 2,5 procento, tačiau tik trumpai pripažino, kad Rusijoje labai trūksta darbo jėgos, o tai ir yra žemo nedarbo lygio Rusijoje priežastis.
M.Mišustinas pažymėjo, kad 2025 m. Rusijos ekonomikos augimas gali būti mažiau reikšmingas, nes labai svarbu sustabdyti infliaciją ir užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą.
“...tai tikriausiai yra signalas, kad Rusijos gyventojai turi pasirengti ekonominiams sunkumams 2025 m. M.Mišustinas ir V.Putinas taip pat stengėsi pristatyti Rusijos ekonomiką kaip stabilią tarptautinio ekonominio spaudimo akivaizdoje. M.Mišustinas teigė, kad Rusijos kuro ir energetikos kompleksas prisitaiko ir randa naujų rinkų“.
M.Mišustinas teigė, kad Rusijos ekonomika pastaraisiais metais „sėkmingai susidorojo“ su „precedento neturinčiu sankcijų spaudimu“ ir kad antirusiškos sankcijos labiau kenkia jas įvedusioms šalims nei sankcijos Rusijai. V.Putinas taip pat stengėsi pavaizduoti Rusijos ekonomiką kaip stipresnę ir augančią sparčiau nei Vakarų šalių ekonomika.
„Visų pirma M.Mišutinas ir V.Putinas neužsiminė apie tai, kad Rusijos centrinis bankas 2024 m. spalio mėn. padidino palūkanų normas iki 21 %, arba apie tai, kaip Rusija per pastaruosius trejus metus naudojo Nacionalinio gerovės fondo lėšas savo karinėms pastangoms finansuoti“, – nurodo analitikai.
Kitos analitikų išvados apie karą Ukrainoje:
- Vasario 6 d. Ukrainos pajėgos padarė tam tikrą pažangą per mechanizuotus puolimus Kursko srities fronto linijoje, tačiau Rusijos šaltiniai vasario 6 ir 7 d. teigė, kad Rusijos pajėgos bent jau laikinai sustabdė Ukrainos pajėgų judėjimą į pietryčius nuo Sudžos.
- Ukrainos kariuomenė ir toliau pabrėžia didėjantį dronų gamybos potencialą ir jų veiksmingumą mūšio lauke, tačiau pripažįsta, kad Ukraina turi išspręsti savo ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo problemas, kad visiškai sustabdytų Rusijos veržimąsi į Rytų Ukrainą.
- Sirijos laikinasis gynybos ministras Murhafas Abu Kasra interviu laikraščiui „Washington Post“ sakė, kad Sirija yra atvira tam, kad Rusija išlaikytų savo oro ir jūrų bazes Sirijoje, jei tai būtų „naudinga“ Sirijai.
- Azerbaidžano ir Rusijos santykiai toliau blogėja po to, kai Rusija atsisakė prisiimti visą atsakomybę už 2024 m. gruodžio 25 d. numuštą oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ (AZAL) keleivinį lėktuvą, kurį prieš sudužimą Aktau, Kazachstane, greičiausiai ore numušė Rusijos priešlėktuvinė gynyba.
- Vasario 7 d. Ukrainos ministrų kabinetas gynybos ministro pavaduotojais paskyrė generolą leitenantą Jevheną Moisiuką ir kapitoną Valerijų Čiurkiną.
- Rusijos kariuomenė neseniai pasistūmėjo prie Borovajos ir Torecko.
- Rusijos vyriausybė toliau naudojasi programa „Didvyrių laikas“ ir skiria karo Ukrainoje veteranus į postus regioninės valdžios institucijose.
