Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 23, 06:14 Atnaujinta 2022 06 24, 00:25

JAV siunčia papildomą 450 mln. dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai

Ukraina kontroliuoja beveik 45 proc. Donecko srities teritorijos, kurioje šiuo metu vyksta mūšiai. Likusią dalį – 55 proc. – užėmusios Rusijos pajėgos, padėtis fronte yra labai sudėtinga. Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos duomenimis, Rusijos pajėgos pasistūmėjo 5 km link Lysyčansko. Pranešama, kad Ukraina vėl atakavo Rusijos pozicijas Gyvačių saloje. Ketvirtadienio vakarą priimtas svarbus sprendimas – Europos Sąjungos lyderiai sutarė dėl kandidatės į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai ir Moldovai.

Svarbiausios naujienos

  • ES lyderiai sutarė dėl kandidatės į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai ir Moldovai
  • JK žvalgybos duomenimis, Rusijos pajėgos pasistūmėjo 5 km link Lysyčansko
  • Ukrainą pasiekė amerikietiškos raketų sistemos „Himars“
  • Kyjivas kontroliuoja beveik 45 proc. Donecko srities teritorijos, 55 proc. yra užėmę Rusijos kariai, padėtis – sudėtinga
  • Ukraina vėl atakavo Rusijos pozicijas Gyvačių saloje

Svarbiausias trečiadienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Rusijos okupantai apšaudė Charkivo sritį, žuvo du žmonės

00:25

Dėl Rusijos okupantų apšaudymo Charkivo srityje žuvo du žmonės, dar dešimt buvo sužeista, pranešė Charkivo srities karinė administracija.

„Birželio 23 d. dėl Rusijos okupantų apšaudymo Charkivo srityje buvo sužeisti ir žuvo civiliai gyventojai. Čuhujivo mieste sužeisti šeši žmonės, tarp jų du vaikai – šešerių ir devynerių metų. Bolšaja Babkos kaime, Čuhujivo rajone, buvo sužeistas vienas žmogus. Bohoduchivo rajono Zoločivo mieste taip pat buvo sužeistas vienas civilis“, – sakoma pranešime.

Karinė administracija taip pat pranešė, kad dėl okupantų apšaudymo buvo sužeisti du Iziumo rajono Andrijivkos kaimo gyventojai, o du žmonės žuvo Iziumo rajono Balaklajos mieste.

U.von der Leyen: prieš pereidamos į kitą etapą kandidatės į ES turi atlikti namų darbus

00:18

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europos Sąjungos šalys kandidatės turi atlikti „namų darbus“ prieš pereidamos į kitą stojimo proceso etapą, rašo CNN.

„Prieš pereidamos į kitą stojimo proceso etapą visos šalys turi atlikti namų darbus, tačiau esu įsitikinusi, kad jos visos kuo greičiau imsis veiksmų ir dirbs kaip įmanoma intensyviau, kad įgyvendintų būtinas reformas“, – kalbėdama per trumpą spaudos konferenciją kartu su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu po ES sprendimo suteikti Ukrainai ir Moldovai ES kandidačių statusą, sakė ji.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ursula Von Der Leyen
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ursula Von Der Leyen

Ji pridūrė, kad šiandienos sprendimas stiprina Ukrainą ir Moldovą, taip pat Gruziją, kuriai ES yra pasirengusi suteikti kandidatės statusą, kai tik bus išspręsti likę prioritetai, „Rusijos agresijos akivaizdoje ir stiprina Europos Sąjungą, nes dar kartą parodo pasauliui, kad Europos Sąjunga yra vieninga ir stipri išorės grėsmių akivaizdoje“.

„Tai labai stipri žinia, kuri siunčiama. Tai vienybės ir ryžto politine prasme žinia“, – pridūrė Ch.Michelis.
 

JAV pareigūnai: Rusija įgyja pranašumą Rytų Ukrainoje, nes mokosi iš ankstesnių klaidų

23:52

Rusijos pajėgos įgyja pranašumą Rytų Ukrainoje, nes mokosi iš klaidų, padarytų ankstesniuose invazijos į šalį etapuose, įskaitant geresnį oro ir sausumos atakų koordinavimą ir logistikos bei tiekimo linijų tobulinimą, CNN sakė du JAV pareigūnai, tiesiogiai susipažinę su JAV žvalgybos vertinimais.

Plačiau skaitykite čia.

V.Zelenskis: ES kandidatės statuso laukėme 120 dienų ir 30 metų

23:50

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Ukrainai kandidatės statusą pavadino „pergale“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Vaizdo įraše, paskelbtame instagrame iškart po pranešimo, jis sakė:

„Ką tik gavome kandidatės statusą. Tai pergalė, kurios laukėme 120 dienų ir 30 metų. Po to nugalėsime priešą ir pailsėsime. O gal pirmiausia atstatysime Ukrainą ir pailsėsime po to“, - kalbėjo jis.

V.Zelenskis pridūrė: „O gal net laimėsime, atstatysime, įstosime į ES ir tada pailsėsime. O gal ir negausime poilsio. Nors vaikai su tuo nesutiktų. Bet mes tikrai laimėsime.“

E.Macronas sako, kad šiandien priimtas sprendimas yra „stiprus signalas Rusijai“

23:43

Kalbėdamas spaudos konferencijoje kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad šiandienos sprendimas suteikti Ukrainai ir Moldovai ES kandidačių statusą yra „stiprus signalas Rusijai“.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas

„Šiandien siunčiama labai aiški žinia, kurią ką tik pamatėme su prezidentu Zelenskiu. Tai labai stipri žinia, atitinkanti tai, ką mūsų Europa nuo pat pirmos konflikto dienos žinojo, kad reikia daryti. Tai yra: reaguoti greitai, istoriškai ir vieningai. Taikant sankcijas, dvi dienos po karo pradžios ir šešis kartus nuo to laiko. Teikdama makroekonominę, karinę ir finansinę paramą Ukrainai. O dabar – šiuo politiniu gestu, – sakė E.Macronas. - Ši stipri ir vieninga Europa susidorojo su užduotimi.“

„Kalbant plačiau, šiandien tai Europos perspektyva, kurią pripažįstame Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai. O tai yra labai stiprus signalas Rusijai ir mūsų minėtame geopolitiniame kontekste, ir pasirinkime, kad Ukrainai ir Moldovai būtų suteiktas šis kandidatės į Europos Sąjungą statusas“, – pridūrė jis.

„Mes tai skolingi Ukrainos žmonėms, kurie kovoja, kad apgintų mūsų vertybes, savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Taip pat buvome skolingi Moldovai dėl jos politinės padėties, destabilizacijos bandymų, kuriuos ji patiria, ir dosnumo, kurį ji parodė ką tik minėtomis aplinkybėmis“, – sakė jis.

JAV siunčia papildomą 450 mln. dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai

23:31

Ketvirtadienį Baltieji rūmai paskelbė, kad Jungtinės Valstijos siunčia papildomą karinę pagalbą Ukrainai. Į 450 mln. dolerių vertės siuntą įeina papildomos raketų sistemos, skirtos naudoti prieš Rusijos invazines pajėgas, skelbia „The Guardian“.

„Šiame pakete yra ginklų ir įrangos, įskaitant naujas didelio judrumo artilerijos raketų sistemas“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby.

Tarp kitos karinės įrangos yra dešimtys tūkstančių artilerijos šaudmenų, taip pat patruliniai kateriai.

Raketų sistemos, žinomos kaip „HIMARS“, yra Ukrainos pageidavimų sąrašo viršuje, nes ji bando atremti per šalies rytus besiveržiančias Rusijos pajėgas, turinčias didelį sunkiosios artilerijos pranašumą.

Jau pristatyti pirmieji keturi raketų sistemos vienetai, pradedama mokymo programa, reikalinga Ukrainos kariams, kad jie galėtų naudotis sudėtinga ir labai tikslia ginkluote.

Su naujausiomis siuntomis JAV indėlis į Ukrainos kariuomenę kol kas sieks 6,1 mlrd. dolerių, sakė J.Kirby.

Norvegija stiprina bendradarbiavimą su ES, kad užtikrintų papildomą dujų tiekimą

22:45

Europos Sąjunga (ES) ir Norvegija susitarė bendradarbiauti, kad iš didžiausios Vakarų Europos gamintojos būtų tiekiama daugiau dujų 27 ES šalims, iš kurių beveik pusei šiuo metu sumažintas rusiškų dujų tiekimas, rašo „The Guardian“.

123RF.com nuotr./Norvegija
123RF.com nuotr./Norvegija

Po ES klimato politikos vadovo Franso Timmermanso ir Norvegijos energetikos ministro Terje Aaslando susitikimo Briuselyje Norvegija ir Europos Komisija „sustiprins bendradarbiavimą, kad užtikrintų papildomą trumpalaikį ir ilgalaikį dujų tiekimą iš Norvegijos“, sakoma jų pareiškime.

Agentūra „Reuters“ pažymi, kad ES iš Norvegijos importuoja maždaug penktadalį dujų, palyginti su 40 proc. dujų, kurias ji gaudavo iš Rusijos iki paskutinės Maskvos invazijos į Ukrainą. Rusija mažina dujų tiekimą šalims, atsisakančioms mokėti jai rubliais.

P.Kyrylenka: Donecko srityje nėra nė vienos vietos, nė vieno miesto, kuriame būtų saugu

22:36

Donecko regiono gubernatorius ketvirtadienį pareiškė, kad intensyvėjant Rusijos ir Ukrainos karių kovoms nė vienas miestas nėra saugus gyventojams.

„Donecko srityje nėra nė vienos vietos, nė vieno miesto, kuriame būtų saugu“, – agentūrai „AFP“ sakė Pavlo Kyrylenka, remdamasis naujausiais žvalgybos duomenimis.

„Gyventojams labai pavojinga būti bet kurioje regiono vietoje“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje dabartinį kovų mastą aplink Lysyčansko ir Sjevjerodonecko miestus.

P.Kyrylenka pridūrė, kad prioritetas yra neleisti Rusijos pajėgoms žengti į Slovjanską ir Kramatoską, esančius už maždaug 80 km toliau į vakarus. Jis sakė, kad pastarajame mieste liko apie 45 000 žmonių – maždaug trečdalis prieškario gyventojų.

Jis taip pat sakė, kad vyksta civilių gyventojų evakuacija, o trečiadienį iš vietovės išvežtas 251 žmogus. Jo teigimu, maisto produktų tiekimas tęsiamas visame Donecko regione, nepaisant elektros energijos tiekimo sutrikimų ir nutrūkusio vandens bei dujų tiekimo.

V.Zelenskis: ES vadovų sprendimas suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą yra „unikalus ir istorinis“

22:03

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad teigiamai vertina Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungą statusą. 

Cituodamas Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio tviterio žinutę, kurioje jis paskelbė apie šį sprendimą, V.Zelenskis sakė, kad tai „unikalus ir istorinis momentas“ Europos Sąjungos ir Ukrainos santykiuose.

 

Ukraina EŽTT iškėlė bylą prieš Rusiją

21:59

Ketvirtadienį Ukraina simboliškai pareiškė, kad Europos Žmogaus Teisių Teisme oficialiai iškėlė bylą prieš Rusiją, siekdama nutraukti „masinius ir šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus“, kuriuos Maskvos pajėgos vykdė per karą Ukrainoje, praneša „Reuters“.

Atsižvelgiant į tai, kad birželio 7 d. Rusijos parlamentas patvirtino du įstatymo projektus, kuriais nutraukiama teismo jurisdikcija Rusijoje, ši byla iš esmės neturi jokių šansų pasiekti sėkmingo rezultato.

Ukrainos teisingumo ministerijos pareiškime teigiama, kad Rusijos invazija į Ukrainą buvo neteisėta pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.

„Teismo bus prašoma pripažinti, kad Rusija yra kalta dėl šiurkščiausių, rimčiausių ir ilgalaikių Konvencijos pažeidimų, kurie kada nors buvo pateikti Teismui, ir priteisti teisingą satisfakciją tokiu pat beprecedenčiu mastu“, – sakoma jame.

Pareiškimas apima pirmąjį karo laikotarpį nuo vasario 24 d. iki balandžio 7 d., kai Rusija faktiškai išvedė savo sausumos pajėgas iš Kyjivo ir kitų šiaurinių miestų apylinkių. Vėlesniuose dokumentuose bus aptariami vėlesni įvykiai, sakė ministerija.

Maskva atmetė Ukrainos ir Vakarų vyriausybių kaltinimus dėl žmogaus teisių pažeidimų karo metu.

Kovo mėn. aukščiausiasis Jungtinių Tautų ginčų tarp valstybių teismas nurodė Rusijai nutraukti karines operacijas, teigdamas, kad yra labai susirūpinęs dėl Maskvos jėgos naudojimo.

ES lyderiai sutarė dėl kandidatės į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai

21:43 Atnaujinta: 21:54

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai ketvirtadienį sutarė dėl kandidatės į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai ir Moldovai.

„Istorinis momentas. Šiandiena žymi kritiškai svarbų žingsnį jūsų kelyje į ES“, – tviteryje vykstant Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiui rašė jos pirmininkas Charles'is Michelis.

Statusas šioms valstybėms suteiktas po praėjusį penktadienį pateiktos Europos Komisijos rekomendacijos.

123RF.com nuotr./Ukrainos, Europos Sąjungos vėliavos
123RF.com nuotr./Ukrainos, Europos Sąjungos vėliavos

Kyjivas ir Kišiniovas, o taip pat ir kandidato statuso negavęs Sakartvelas, paraiškas įstoti į ES padavė po Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios.

EVT dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo paramą Ukrainai jos kelyje į Bendriją, galinčiame užtrukti ir dešimtmečius.

„Didelė pergalė Ukrainai ir Europos Sąjungai! Europos lyderiai sutarė suteikti kandidatės į ES statusą Ukrainai. Labai svarbus ir savalaikis sprendimas“, – tviteryje rašė šalies vadovas.

„Lietuva palaikys Ukrainą jai siekiant narystės ES“, – pridūrė jis.

 

P.Kyrylenko: ketvirtadienį rusai nužudė šešis civilius

21:10

Ukrainos Donecko gubernatorius Pavlo Kyrylenko „Telegram“  žinutėje rašo, kad „birželio 23 d. rusai Donecke nužudė šešis civilius gyventojus: tris Prišibuose, du Avdijivkoje ir vieną Chasiv Jare. Dar penki žmonės šiandien buvo sužeisti“.

Toliau pranešime rašoma, kad „šiuo metu neįmanoma nustatyti tikslaus rusų aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovachoje“.

Sprendimo dėl kandidatės statuso dar nėra

21:02

Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikime po daugiau nei dvi valandas trukusių diskusijų vis dar nepriimtas sprendimas dėl Ukrainos kandidatės statuso. Pasak DW korespondento šaltinių, tai nėra tiesiogiai susiję su Ukraina, Moldova ar Gruzija. Daugiausia diskusijų iki šiol vyko dėl Vakarų Balkanų, kurių europinė integracija nedaro didelės pažangos, o tos pačios dienos pirmoje pusėje įvykęs ES ir Vakarų Balkanų vadovų susitikimas nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų.

Ukraina pasirašė sutartį su Vokietijos gamintoju dėl oro gynybos sistemos IRIS-T tiekimo

21:01

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas pranešė, kad Ukraina pasirašė sutartį su Vokietijos gamintoju „Diehl Defence“ dėl oro gynybos sistemos IRIS-T tiekimo.

„Didžiuojuosi, kad man ir mano komandai pavyko įveikti beprotišką politinį pasipriešinimą ir, glaudžiai bendradarbiaujant su gamintoju „Diehl Defence“, pavyko pasiekti, kad Vokietijos vyriausybė sudarytų 178 mln. eurų vertės sutartį dėl pirmosios tokios sistemos pirkimo. Ačiū kancleriui O.Scholzui už tai“, – sakė jis agentūrai „Ukrinform“.

Pasak A.Melnyko, Kyjivas tikisi Berlyno paramos įsigyjant dar 10 tokių sistemų.

S.Haidajus teigia, kad Lysyčanske neliko saugios vietos

20:10

„Ukrainos Lysyčansko mieste neliko saugios vietos“, – ketvirtadienį pareiškė Ukrainos kariuomenės Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, skelbia CNN.

„Visas Lysychanskas apšaudomas iš didelio kalibro pabūklų ir aviacijos smūgių“, – sakė S.Haidajus.  

Jis pridūrė, kad valdžios institucijos toliau evakuoja civilius gyventojus ir teikia humanitarinę pagalbą.

Briuselyje prasidėjo ES aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus svarstoma Ukrainos narystės paraiška

20:08

Briuselyje prasidėjo Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus svarstoma, ar suteikti Ukrainai kandidatės statusą, ketvirtadienį ir penktadienį susitinka visi 27 ES vadovai, kad aptartų Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Gruzijos paraiškas dėl narystės ES, taip pat dabartines ekonomines problemas, su kuriomis susiduria ES.

Praėjusį penktadienį Europos Komisijos vadovė Ursula Von der Leyen paskelbė Komisijos nuomonę rekomenduoti Ukrainai tapti ES valstybe nare, teigdama, kad ukrainiečiai yra „pasirengę mirti“ už Europos perspektyvą. 

S.Šoigu ragina stiprinti bendrą Rusijos ir Baltarusijos gynybą

20:06

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ketvirtadienį paragino stiprinti bendrus Rusijos ir Baltarusijos gynybos pajėgumus, įskaitant vieningą regioninę oro gynybos sistemą, skelbia CNN.

„Aplinkybės diktuoja būtinybę imtis skubių bendrų priemonių sąjunginės valstybės gynybiniams pajėgumams stiprinti, regioninės kariuomenės grupuotės kovinei parengčiai didinti ir vieningai regioninei oro gynybos sistemai kurti“, – sakė jis per susitikimą su Baltarusijos gynybos ministru Viktoru Chreninu Maskvoje.
S.Šoigu taip pat pavadino Baltarusiją artimiausia Rusijos drauge. 

AFP/ „Scanpix“ nuotr./S.Šoigu ir V.Putinas
AFP/ „Scanpix“ nuotr./S.Šoigu ir V.Putinas

Aliaksandras Lukašenka, artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, yra vienintelis lyderis Europoje, palaikantis Rusijos invaziją į Ukrainą. Baltarusijos siena su Ukraina buvo panaudota Rusijos kariams įsiveržiant į Ukrainą. 

Ukrainoje viešės Afrikos Sąjungos vadovas

19:53

Artimiausiu metu Kyjive apsilankys Afrikos Sąjungai (AS) vadovaujantis Senegalo prezidentas Macky Sallas, ketvirtadienį pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras, pridūręs, kad tikisi, jog ši viešnagė padės padidinti spaudimą Rusijai nutraukti invaziją.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Macky Sallas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Macky Sallas

Rusijos invazija Ukrainoje ir dėl jos Maskvai įvestos tarptautinės sankcijos sutrikdė trąšų, grūdų ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių, o tai pakurstė nerimą dėl bado pavojaus visame pasaulyje.

Didėjančios degalų ir grūdų kainos dar labiau apsunkina pažeidžiamų šalių padėtį.

AS pirmininkas M.Sallas anksčiau šį mėnesį Sočyje aplankė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad aptartų šiuos klausimus. Ukrainoje jis tada neapsilankė, bet sakė norįs tai padaryti.

Plačiau skaitykite čia.

Iki gyvos galvos nuteistas rusų karys skųs nuosprendį

18:23

Rusų karys Vadimas Šišimarinas, nuteistas kalėti iki gyvos galvos už karo nusikaltimus Ukrainoje, skųs jam paskirtą nuosprendį, pranešė 21-erių ruso advokatas.

Kyjivo teismas V.Šišimariną nuteisė gegužės 23 d. . Jis buvo pripažintas kaltu dėl vasario 28 d. Sumų regione nužudyto civilio 62 metų Aleksandro Šelipovo. Per teismo procesą V.Šišimarinas pripažino savo kaltę. 

„Scanpix“/AP nuotr./Vadimas Šišimarinas
„Scanpix“/AP nuotr./Vadimas Šišimarinas

 

D.Žyvyckis: rusai apšaudė Sumų regioną fosforo sviediniais

18:17

Rusijos okupantai apšaudė Sumų regioną fosforo sviediniais, savo „Telegram“ kanale pranešė Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvickis.

„Apšaudydami Junakovkos bendruomenę rusai naudojo fosforo sviedinius!“ – jis pabrėžė.

Karinės administracijos vadovas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pažymima, kad vietovę apšaudė rusai „Grad“ raketomis. Jis pabrėžė, kad fosforo sviediniai yra draudžiami naudoti kariniuose veiksmuose.

„Informacija apie aukas ir sunaikinimą tikslinama“, – pridūrė jis.

J.Bideno administracija gali dar šiandien paskelbti apie papildomą karinę pagalbą Ukrainai

17:56

JAV prezidento Joe Bideno administracija turėtų viešai paskelbti apie dar vieną karinės pagalbos Ukrainai etapą jau šiandien, teigia su tuo susipažinęs JAV pareigūnas, skelbia CNN.

Tikimasi, kad į paketą bus įtrauktos papildomos didelio judrumo artilerijos raketų sistemos („HIMARS“) ir artilerijos šaudmenys. Tikimasi, kad paketo bendra suma neviršys maždaug 500 mln. dolerių, sakė šaltinis.

„Nike“ pranešė galutinai paliekanti Rusijos rinką

17:16

JAV sportinės avalynės ir aprangos gamintoja „Nike“ ketvirtadienį pranešė galutinai paliekanti Rusijos rinką ir kad nebeatnaujins savo parduotuvių, laikinai uždarytų Maskvai įsiveržus į Ukrainą, darbo.

Tai reiškia, kad „Nike“ prisijungė prie kitų Vakarų įmonių, įskaitant „McDonald's“ ir „Starbucks“, nusprendusių pasitraukti iš Rusijos dėl jos agresijos prieš Ukrainą.

„Nike“ priėmė sprendimą palikti Rusijos rinką <...> Pastaruoju metu laikinai uždarytos „Nike“ parduotuvės nebus atidarytos“, – sakoma bendrovės pranešime.

123RF.com nuotr./„Nike“
123RF.com nuotr./„Nike“

Bendrovė pridūrė, kad šalyje nebebus pasiekiama ir jos svetainė bei programėlė.

Praėjusį mėnesį „Nike“ pareiškė, kad neatnaujins licencijavimo sutarčių su Rusijos mažmenininkais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pradėjo puolimą prieš Ukrainą.

Vakarų šalys į tai atsakė precedento neturinčiomis sankcijomis, kurios paskatino tokių milžinių, kaip „H&M“, „Adidas“ ir „Ikea“, pasitraukimą iš Rusijos rinkos.

Kyjivas baiminasi, kad Baltarusija perduos Rusijai karinę techniką

17:02

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojas Oleksijus Gromovas sako, kad Baltarusija gali perduoti Rusijai savo įrangą, kuri būtų panaudojama karinėse operacijose Donecke ar Chersone, nurodo naujienų agentūra „Interfax“.

„Turimais duomenimis, šiuo metu vyksta šios įrangos priežiūra ir išvežimas, siekiant vykdyti pratybas, mokymus, surinkimo veiklą ginkluotės ir karinės įrangos saugojimo bazėse.“

Atsižvelgiant į didelius agresorės šalies nuostolius neatmetama, kad Baltarusija perduos Rusijai savo karinę techniką ar šarvuočius.

Pasak V.Gromovo, nustatyta, kad buvusio Ziabrovkos aerodromo teritoriją Gomelio srityje Baltarusija taip pat aktyviai naudoja karinei infrastruktūrai kurti.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Karas Ukrainoje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Karas Ukrainoje

V.Gromovo teigimu, išlieka oro atakų iš Baltarusijos grėsmė. Tikėtina, kad į Ukrainoje bus dislokuotos ardomosios sabotaržo grupės.

Šiuo metu didelėje Baltarusijos teritorijoje nėra pakankamai pajėgų ir technikos, kad būtų galima surengti plataus masto puolimą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas: padėtis šalyje sudėtinga, bet kontroliuojama

16:28

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas feisbuke rašo, kad padėtis šalyje sudėtinga, tačiau kontroliuojama. 

Pasak jo, kariai priversti vykdyti manevrinę gynybą ir užimti geresnes pozicijas. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

„Laisvės kaina yra didelė. Mums labai sunku, nes ugnies pranašumas yra priešo pusėje. Kad ir kas nutiktų, mes laikomės. Padėtis sudėtinga, bet kontroliuojama“, – pabrėžė jis.

„Tačiau kiekvienas okupuotos žemės metras yra aplaistytas okupanto krauju. Laikykime liniją!“ – pridūrė V.Zalužnas.

V.Putinas BRICS šalis kviečia bendradarbiauti Vakarų „savanaudiškų veiksmų“ akivaizdoje

16:07

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino Brazilijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos vadovus bendradarbiauti susidūrus su „savanaudiškais Vakarų veiksmais“, Maskvą smaugiant Vakarų sankcijoms dėl Ukrainoje sukelto karo.

„Tik sąžiningo ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo pagrindu galime ieškoti išeities iš šios krizinės situacijos, kuri susiklostė pasaulio ekonomikoje dėl neapgalvotų, savanaudiškų kai kurių valstybių veiksmų“, – sakė V.Putinas virtualiame BRICS lyderių susitikime.

BRICS, įtakingam augančių ekonomikų klubui, tenka daugiau kaip 40 proc. pasaulio gyventojų ir beveik ketvirtadalis pasaulinio BVP.

AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Trys šios organizacijos narės – Kinija, Indija ir PAR – susilaikė balsuojant dėl Jungtinių Tautų rezoliucijos, kuria smerkiama Rusijos invazija į Ukrainą.

Pekinas ir Naujasis Delis palaiko glaudžius karinius ryšius su Rusija ir perka daug rusiškos naftos bei dujų.

Praėjusią savaitę kinų lyderis Xi Jinpingas telefonu patikino V.Putiną, kad rems pagrindinius Maskvos interesus, susijusius su „suverenitetu ir saugumu“.

Po to pokalbio Vašingtonas perspėjo Pekiną, kad Kinija rizikuoja likti „neteisingoje istorijos pusėje“.

Taip pat skaitykite ČIA.

V.Zelenskis kritikuoja Izraelį dėl atsisakymo skelbti sankcijas Rusijai

16:04

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį kreipdamasis į Jeruzalės hebrajų universitetą sustiprino savo kritiką Izraeliui dėl atsisakymo taikyti sankcijas Rusijai.

V.Zelenskio kalba, pasakyta praėjus keturiems mėnesiams po Rusijos karo Ukrainoje pradžios, nuskambėjo Izraelyje kilus naujai politinei krizei, dėl kurios užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas po kelių dienų greičiausiai pakeis Naftali Bennettą ministro pirmininko poste.

N.Bennettas susilaiko nuo kritikos Rusijos invazijai ir pabrėžia glaudžius Izraelio ryšius su Maskva ir Kyjivu, o jo administracija neįveda sankcijų Rusijai.

Praėjus kelioms dienoms po vasario 24 dieną prasidėjusios invazijos Y.Lapidas pasmerkė Rusijos veiksmus kaip „pasaulio tvarkos pažeidimą“.

Izraelio komentatorių teigimu, tokia kontrastinga jų retorika buvo suderinta siekiant užtikrinti Izraelio neutralumą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijoje lankosi autoritarinis Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka

15:38

Pranešama, kad Rusijoje lankosi autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Apie anksčiau neskelbtą vizitą informavo A.Lukašenkos spaudos tarnyba. 

Informaciją patvirtino Kremliaus režimo lyderio V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Pasak jo, uždaras susitikimas vyks netoli nuo Maskvos esančiame Zavidove, žiniasklaida nebus įleista. 

Europolas išaiškino prekiautojus žmonėmis, kurie taikosi į pabėgėlius iš Ukrainos

15:31

Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra ketvirtadienį pranešė nustačiusi devynis įtariamus prekiautojus žmonėmis, kurie internete taikosi į ukrainiečius pabėgėlius.

Apie tai pranešta augant susirūpinimui, kad iš karo draskomos šalies bėgantys pažeidžiami žmonės gali būti išnaudojami.

Gegužės 23 dieną daugiau nei 90 tyrėjų iš 14-os ES valstybių suvienijo jėgas bendrai operacijai, kuriai vadovavo Nyderlandai. Pasak Europolo, jie identifikavo devynias potencialias aukas ir 42 įtartinas interneto platformas.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Medykos sienos kirtimo punktas
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Medykos sienos kirtimo punktas

Tyrėjai sutelkė dėmesį į žinutes socialiniuose tinkluose, kuriose pabėgėliams buvo siūloma pagalba transportu, randant laikiną būstą ir darbą. Kai kuriose žinutėse dėl darbo jis buvo įvardijamas kaip dalyvavimas „fotosesijose“.

Tyrėjai stebėjo pažinčių ir įdarbinimo svetaines, taip pat seksualines paslaugas siūlančias platformas.

Pasak Europolo, žinutės socialiniuose tinkluose buvo skirtos būtent ukrainiečiams pabėgėliams. Jie buvo viliojami „pažadais apie „šviesią ateitį, tačiau pakliuvo į seksualinio išnaudojimo pinkles“, nurodė agentūra.

Taip pat skaitykite ČIA.

Mūšis dėl Lysyčansko ir Sjevjerodonecko: Ukrainos pajėgos traukiasi, bet išvengia apsupimo

15:25

Donbase toliau verda įnirtingi mūšiai. Rusijos kariškiai priartėjo prie Lysyčansko miesto pakraščių.  Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus neslepia, kad „padėtis yra labai sudėtinga“. Tačiau atrodo, kad Lysyčanską ir greta esantį Sjevjerodonecką ginančiai Ukrainos kariuomenės grupuotei kol kas pavyko išvengti apsupties.

Ketvirtadienio rytą Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus padėtį regione, kurio didžiąją dalį užėmė Rusijos kariuomenė, apibūdino kaip „labai sudėtingą“. Pasak S.Haidajaus, Rusijos kariuomenė pasiuntė „visus rezervus“ šturmuoti Sjevjerodonecko ir Zolotės-Toškivkos kryptimi, į pietus nuo Lysyčansko ir Sjevjerodonecko.

Jis taip pat teigė, kad pagrindinis kelias tarp Lysyčansko ir Bachmuto, kuriuo vyko tiekimas besiginančioms pajėgoms, dabar nepravažiuojamas.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Sjevjerodoneckas
AFP/ „Scanpix“ nuotr./Sjevjerodoneckas

Pasak S.Haidajaus birželio 22 d. Rusijos pavyko užimti Loskutovkos ir Rai-Aleksandrovkos gyvenvietes, atakuojant iš anksčiau užimtos Toškivkos.

Apsupti ar pavyko atsitraukti?

Remiantis JAV Karo studijų instituto (ISW) žemėlapiu, rusams užėmus šias gyvenvietes, Ukrainos kariuomenės kontroliuojami Zolotės ir Horskės miesteliai buvo beveik apsupti.

 

Apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos atstovai tvirtina, kad Ukrainos grupuotė šiuose miesteliuose yra „visiškai apsupta“, o Rusijos provyriausybiniai leidiniai rašo, kad ten gali būti iki trijų tūkstančių Ukrainos karių. Tačiau prokremliškų karo korespondentų padarytame vaizdo įraše iš Zolotės-Horskės rajono matyti, kad Ukrainos kariai tikriausiai pasitraukė iš savo pozicijų be kovos.

Kol kas neaišku, ar Rusijos kariams pavyko apsupti didelę teritoriją ginančią grupę. Ukrainos naujienų svetainė „Fokus“ taip pat citavo savo šaltinius, teigiančius, kad kariškiai pasitraukė iš Zolotės.

Išsamiau apie tai skaitykite ŠIAME straipsnyje. 

Raketomis atakuota Odesos sritis

15:20

Pranešama, kad trys Rusijos paleistos sparnuotosios raketos pataikė į Mykolajivą, dar dvi raketas priešlėktuvinė gynyba numušė virš Odesos, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranešime. Sužeistas civilis.

Šarvuočiai iš Australijos – pakeliui į Ukrainą

15:16

Kaip skelbia CNN, į Ukrainą šiuo metu keliauja ir Australijos padovanota pirmoji šarvuočių M113AS4 partija. Apie tai pranešė Kyjive esantis šios šalies ambasadorius. 

„Australija skyrė daugiau kaip 285 mln. dolerių karinės pagalbos Ukrainai, kad paremtų [Ukrainos kariuomenę] kovojant su neteisėta Rusijos invazija“, – ketvirtadienį tviteryje parašė ambasadorius Bruce'as Edwardsas.

Australijos vyriausybės karinės pagalbos paketą sudaro „Bushmaster“ šarvuočiai, haubicos M777, prieštankiniai ginklai, šaudmenys, bepilotės oro sistemos ir įvairi asmeninė įranga.

Kremlius atmeta Vokietijos priekaištus dėl dujų kaip „keistus“

15:00

Kremlius ketvirtadienį „keistu“ pavadino Vokietijos vertinimą, kad gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos sumažinimas yra politinis kerštas už Berlyno paramą Ukrainai kare su Rusija.

Praėjusią savaitę „Gazprom“ pranešė, kad dėl vėluojančio Vokietijos bendrovės „Siemens“ atliekamo kompresorių blokų remonto tiekimas per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiestu dujotiekiu „Nord Stream 1“ mažinamas drastiškai – per du etapus buvo sumažintas 60 procentų. Berlynas tokį sprendimą pavadino „politiniu“ ir „ekonomine ataka“.

„Turbinai reikia atlikti techninį aptarnavimą arba grąžinti ją į vietą po remonto, tačiau ji negrąžinama... čia viskas aišku, nėra jokios dvigubos prasmės“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

„Mūsų partneriai Vokietijoje puikiai žino technologinius vamzdyno aptarnavimo ciklus... todėl keista tai vadinti politika“, – pridūrė jis.

D.Peskovas taip pat pareiškė, jog Rusija išlieka „patikima“ gamtinių dujų tiekėja.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas apkaltino Rusiją, kad ši, keršydama už Vakarų paramą Ukrainai, naudoja dujas „kaip ginklą“.

Ukrainą pasiekė amerikietiškos raketų sistemos „Himars“

14:57 Atnaujinta: 15:16

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tviteryje paskelbė, kad šalį pasiekė JAV perduotos mobilios raketų sistemos „Himars“.

„Ačiū mano kolegai ir draugui Lloydui Austinui už šias galingas priemones! Vasara rusų okupantams bus karšta. Ir paskutinė, kai kuriems iš jų“, – JAV gynybos sekretoriui padėkojo ministras.

HIMARS yra daugkartinio paleidimo raketų sistema (MLRS), sukurta JAV kariuomenei praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Ji neša iš anksto pakrautą šešių 227 mm kalibro valdomų raketų kapsulę arba vieną kapsulę su taktinėmis raketomis.

Tiek Rusija, tiek Ukraina jau naudoja MLRS sistemas, tačiau šešių raketų HIMARS versija, siunčiama Kyjivui, yra pažangesnė, pasižymi didesniu nuotoliu ir tikslumu.

Ukraina paprašė maždaug 300 šių sistemų. Iki šiol JAV Ukrainai perdavė tik keturias tokias sistemas, tačiau neatmetė galimybės ateityje jų suteikti daugiau.

Atskirai Vokietija Ukrainai atsiųs tris tokias sistemas, trečiadienį pranešė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.

JT: per rusų sukeltą karą sunaikinti 152 Ukrainos kultūros ir istorijos paveldo objektai

14:52

Jungtinių Tautų ekspertai patvirtino, kad nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šioje šalyje buvo visiškai arba iš dalies sunaikinti 152 kultūros ir istorijos paveldo objektai, ketvirtadienį pranešė JT švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO).

Tai muziejai ir paminklai, bažnyčios ir kiti religiniai pastatai, bibliotekos ir kiti išskirtiniai pastatai, sakoma UNESCO pranešime apie organizacijos pastangas padėti Ukrainos valdžios institucijoms fiksuoti žalą.

„Šie pasikartojantys išpuoliai prieš Ukrainos kultūros objektus turi liautis. Jokiomis aplinkybėmis negalima kėsintis į visų formų kultūros paveldą“, – sakoma UNESCO generalinės direktorės Audrey Azoulay pareiškime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivo nacionalinis universitetas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivo nacionalinis universitetas

Agentūra padeda Ukrainos valdžios institucijoms pažymėti lankytinus objektus skiriamuoju „mėlynuoju skydu“. Jis reiškia, kad tie objektai yra saugomi pagal 1954 metų Hagos konvenciją dėl kultūros ginkluotų konfliktų metu, kurią yra pasirašiusios ir Rusija, ir Ukraina.

Tačiau nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija, buvo apgadinta dešimtys objektų, iš kurių trys ketvirtadaliai yra rytiniuose Charkivo ir Donecko regionuose, taip pat netoli sostinės Kyjivo, teigiama UNESCO pranešime.

Plačiau skaitykite ČIA.

JK skelbia apie naujas prekybos sankcijas Rusijai 

14:45

Jungtinės Karalystės vyriausybė įvedė naujas prekybos sankcijas Rusijai, uždrausdama įvairių prekių eksportą į Rusiją, rašo CNN.

JK vyriausybė paskelbė draudimus eksportuoti prekes ir technologijas, pavyzdžiui, susijusias su cheminiais ir biologiniais ginklais, taip pat "jūrų prekes ir technologijas, papildomas naftos perdirbimo prekes ir technologijas, papildomas kritinės pramonės prekes ir technologijas."

Atnaujintame pranešime skelbiama, kad pagal naująsias sankcijas taip pat uždrausta eksportuoti į Rusiją reaktyvinius degalus ir degalų priedus, taip pat svarus sterlingus ar Europos Sąjungos nominalo banknotus.

Balkanų šalys perspėja Ukrainą neturėti „iliuzijų“ dėl ES

14:40

Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama ketvirtadienį pasidžiaugė, kad Ukraina gali tapti kandidate į Europos Sąjungą, tačiau perspėjo, kad nereikėtų puoselėti nepagrįstų vilčių, kad stojimo procesas bus greitas.

„Šiaurės Makedonija yra kandidatė jau 17 metų, jei nepamečiau skaičiaus, o Albanija – aštuonerius, taigi sveikinimai Ukrainai“, – sakė E.Rama, atvykęs į ES ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimą.

„Gerai, kad Ukrainai suteikiamas statusas. Tačiau tikiuosi, kad Ukrainos žmonės neturės daug iliuzijų“, – perspėjo jis.

Balkanų šalių lyderiai yra labai nusivylę dėl stringančių stojimo į ES pastangų, o Bulgarija blokuoja derybų su Albanija ir Šiaurės Makedonija pradžią dėl ginčo su Skopje.

123RF.com nuotr./Ukrainos, Europos Sąjungos vėliavos
123RF.com nuotr./Ukrainos, Europos Sąjungos vėliavos

„Gėda, kad NATO šalis, Bulgarija, blokuoja dvi kitas NATO valstybes, tai yra Albaniją ir Šiaurės Makedoniją, vykstant karštam karui Europos užnugaryje, o kitos 26 šalys sėdi vietoje ir bauginančiai demonstruoja savo bejėgiškumą“, – sakė E.Rama.

E.Rama drauge su Šiaurės Makedonijos ir Serbijos lyderiais grasino boikotuoti susitikimą su ES lyderiais išreiškiant protestą prieš nepakankamą pažangą stojimo procese, tačiau galiausiai nusprendė sudalyvauti.

Plačiau šia tema skaitykite ČIA.

Maskva teigia, kad prie „taikos plano“ būtų pereita tik Ukrainai įvykdžius reikalavimus

14:35

Rusijos valstybinė naujienų agentūra skelbia, kad V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, esą prie „taikos plano“ būtų pereita tik Kyjivui įvykdžius šalies agresorės keliamus reikalavimus. 

„Kalbant apie taikos planą, taip, jis įmanomas, kai Ukraina įvykdys visus reikalavimus“, – sakė jis.

Kremliaus atstovas pridūrė, kad Ukraina žino visus Rusijos reikalavimus.

Ruošiamasi prorusiško oligarcho ir politiko V.Medvedčuko teismui

13:30

Remdamasi Ukrainos generalinės prokuratūros informacija naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, kad Lvivo Ličakivsko rajono teisme ruošiamasi surengti išankstinį uždarą posėdį parlamento nario Viktoro Medvedčuko byloje. Prorusiškas politikas kaltinamas valstybės išdavyste ir nacionalinių vertybių grobstymu. 

Neseniai Ukrainos teismas uždraudė didžiausią prorusišką partiją ir nurodė konfiskuoti jos turtą, kai ši politinė jėga buvo apkaltinta kenkimu valstybės suverenitetui.

Šį sprendimą teismas priėmė po to, kai kovo mėnesį prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, uždraudusį kelių partijų, kurias saugumo tarnybos įvardijo kaip simpatizuojančias Maskvai, veiklą.

Kadras iš vaizdo medžiagos/Viktoras Medvedčukas
Kadras iš vaizdo medžiagos/Viktoras Medvedčukas

Apeliacinis teismas „uždraudė politinės partijos „Opozicijos platforma – Už gyvybę“ veiklą“, socialiniuose tinkluose tąkart pranešė Ukrainos teisingumo ministras Denysas Maliuska.

Dar gegužės pabaigoje skelbta, kad prorusiškas Ukrainos oligarchas bei politikas V.Medvedčukas, kuris buvo sulaikytas bandantis pabėgti į Rusiją, atskleidė schemą, pagal kurią buvo siekiama iš valstybės nuosavybės perimti dalį Samaros-Vakarų krypties naftos produktų vamzdyno, kad juo būtų galima toliau pumpuoti dyzelinį kurą.

Ukrainos saugumo tarnyba paviešino politiko prisipažinimo vaizdo įrašą. Apibūdindamas šios schemos esmę, V.Medvedčukas išsamiai apibūdino penktojo Ukrainos prezidento Petro Porošenkos vaidmenį joje. Jis tikina, kad P.Porošenka esą ne tik paprašė V.Medvedčuko susisiekti su Rusijos vadovybe, bet ir užtikrino, kad visose Ukrainos instancijose būtų priimti reikiami sprendimai.

O.Arestovyčius: mūšis dėl Lysyčansko ir Sjevjerodonecko pasiekė kulminaciją

13:13

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad mūšis dėl Lysyčansko ir Sjevjerodonecko „pasiekė kulminaciją“. Apie tai jis kalbėjo šalies nacionalinės televizijos eteryje. 

„Šis etapas kariniu požiūriu atrodo bauginantis“, – sakė jis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Severodoneckas
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Severodoneckas

O.Arestovičius situaciją palygino su bokso kovos „18-uoju raundu“.

„Šią kovą laimi bet kuri pusė, kuri ten pasiųs du artilerijos batalionus. Pažiūrėkime, kas siunčia. Kas turi [tuos batalionus] – žino tik abiejų pusių karinė vadovybė“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Rusija nurodo, kad per parą žuvo 650 Ukrainos karių

13:09

Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad per praėjusią parą žuvo 650 Ukrainos karių. 15min atkreipia dėmesį, kad ši informacija nėra patvirtinta.

Buvusi Ukrainos viceministrė apie kandidatės į ES statusą: mes suprantame, kad tai nėra narystė

12:39

Šį rytą buvusi Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Alina Frolova „Sky News“ laidoje sakė, kad jos šalis pasiryžusi laimėti karą, ir teigė, kad ukrainiečiai turi dėl ko kovoti, o įsiveržusios Rusijos pajėgos – ne.

Ji taip pat kalbėjo apie Ukrainos stojimo į ES galimybes, sakydama, kad pareiškimas, jog Ukraina gali tapti šalimi kandidate, yra svarbus, nes tai „apie politinį pareiškimą, kad Ukraina pripažįstama kaip Europos tauta“.

Ji teigė: „Ukraina yra viena iš svarbiausių valstybių narių, kuri turi būti įtraukta į Europos Sąjungą. Mes suprantame, kad tai nėra narystė ir kad mūsų laukia ilgas laikotarpis reikalavimams įgyvendinti, tačiau mums tai svarbu moraliniu požiūriu.“

Beveik 200 žmonių evakavosi į Lvivą

12:10

Lvivo srities gubernatorius Maksimas Kozyckis „Telegram“ paskelbė, kad per pastarąją parą rajone buvo paskelbtas pavojaus signalas, o 191 žmogus atvyko į Lvivą evakuaciniais traukiniais iš šalies rytų.

Jis taip pat nurodė, kad iš Donecko srities į Lvivo ligonines evakuoti du žmonės, vieno iš jų būklė sunki.

Vokietija dėl sumažėjusio dujų tiekimo aktyvavo pavojaus režimą

12:08

Vokietijos valdžios institucijos nusprendė aktyvuoti vadinamąjį pavojaus režimą, kuris yra antrasis avarinio plano dėl apsirūpinimo gamtinėmis dujomis etapas, ketvirtadienį skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

Pirmasis šio plano etapas – ankstyvasis perspėjimas – Vokietijoje buvo paskelbtas kovo pabaigoje.

Apie pavojaus režimo aktyvavimą ketvirtadienį Berlyne pranešęs ekonomikos ministras Robertas Habeckas tokį žingsnį paaiškino dujų tiekimo iš Rusijos sumažėjimu ir stabiliai aukštomis jų kainomis.

Antrasis etapas aktyvuojamas, jei sutrinka dujų tiekimas arba atsiranda itin didelis dujų poreikis, ir dėl to kyla rimtų apsirūpinimo jomis sunkumų. Tačiau šiame etape daroma prielaida, kad rinka vis dar pajėgi pati išspręsti šias problemas, nesiimant ne rinkos priemonių, tai yra be valstybės įsikišimo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Gazprom“ Vokietijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./„Gazprom“ Vokietijoje

Pavojaus režimo aktyvavimas nereiškia, kad dujų tiekėjams suteikiama teisė smarkiai išaugusias kainas tiesiogiai perkelti vartotojams. Federalinė tinklų agentūra (Bundesnetzagentur) kol kas neįgyvendins Energetinio saugumo įstatymo atitinkamo straipsnio, nes reguliuotoja kol kas nenustatė „esminio dujų importo sumažėjimo“ fakto, pažymi „Deutsche Welle“.

Trečiasis šio plano etapas – nepaprastoji padėtis – būtų pradėtas taikyti, jei dujų tiekimas pablogėtų tiek, kad jo nebebūtų įmanoma atkurti be valstybės įsikišimo. Tokiu atveju „Bundesnetzagentur“, pasikonsultavusi su tiekėjais, nustato dujų tiekimo vartotojams kvotas, kad pirmiausia būtų užtikrintas labiausiai pažeidžiamų grupių, tokių kaip namų ūkiai, sveikatos apsaugos sistemos įstaigos ir dujas deginančios elektrinės, aprūpinimas.

Praėjusią savaitę Kremliaus kontroliuojamas dujų gigantas „Gazprom“ pareiškė, kad dėl vėluojančio Vokietijos bendrovės „Siemens“ atliekamo kompresorių blokų remonto tiekimas per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiestu dujotiekiu „Nord Stream 1“ mažinamas drastiškai – per du etapus buvo sumažintas 60 procentų. Berlynas tokį sprendimą pavadino „politiniu“.

Ukrainoje ketinama surengti teismo posėdį, kuriame Rusijos karys kaltinamas išprievartavimu ir nužudymu

12:06

Tikimasi, kad ketvirtadienį Ukraina surengs preliminarų posėdį pirmajame Rusijos kario, kaltinamo išprievartavus ukrainietę, teismo procese. Šis teismo procesas gali būti pirmasis iš dešimčių tokių nagrinėjamų bylų.

Įtariamasis, 32 metų Michailas Romanovas, kuris nėra suimtas Ukrainoje ir bus teisiamas už akių, kaltinamas kovo 9 d. Kyjivo regione nužudęs civilį gyventoją, o paskui kelis kartus išprievartavęs jo žmoną, teigiama teismo dokumentuose.

Rusijos gynybos ministerija iš karto neatsakė į „Reuters“ raštišką prašymą pakomentuoti situaciją. Agentūra teigia, kad jai nepavyko susisiekti su kariškiu.

Maskva neigia kaltinimus karo nusikaltimais.

Rusiją tęsia Ukrainos gyvenviečių apšaudymus

12:02

Ukrainos pareigūnai nurodo, kad be Ukrainos gynybinių pajėgų bombardavimo Sjevjerodonecke ir Lysyčanske, Rusijos pajėgos apšaudo ir kitus regionus, dėl to nukentėjo nemažai civilių gyventojų, rašo CNN.

Donecke, pasak valdžios institucijų, apšaudytos kelios gyvenvietės, įskaitant Slovjansko ir Bachmuto miestus. Dešimtys gyvenviečių regione neturi vandens ir elektros.

Ketvirtadienį vyriausybė pranešė, kad keturi rajonai Sumų regione Ukrainos šiaurės rytuose vėl nukentėjo nuo apšaudymo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Donbaso regionas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Donbaso regionas

Iš Rusijos pusės buvo paleista apie šimtą artilerijos sviedinių. Vienas žmogus žuvo nuo šaudmens, numesto iš priešo bepiločio lėktuvo, – sakė vienas pareigūnas.

Penki žmonės buvo sužeisti, o vienas žuvo dėl minosvaidžio sprogimo Ochtyrkos rajone Sumų regione, pranešė regiono valdžia. 

Pietuose buvo apšaudytas Kryvyj Riho rajonas, sužeisti du žmonės. Regiono administracija pranešė, kad Apostolovės miestas šiuo metu yra „užverstas“ kasetiniais šaudmenimis. 

Valdžios institucijos teigė, kad Rusija toliau apšaudo kaimus už fronto linijos, einančios palei Chersono ir Mykolajivo sieną, o Chersono viduje situacija keliose gyvenvietėse yra kritinė. 

Vaizdo įraše – sugriautas Lysyčanskas: nuolatinis apšaudymas ir gatvėse besimėtančios raketos

11:31

Ukrainos kariuomenė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti intensyvūs apšaudymai Lysyčansko mieste. Įraše matyti griuvėsiai, pasakojama apie Rusijos artilerijos beveik sugriautą miestą.

Ukrainos kariuomenė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas intensyvūs apšaudymai Lysyčansko mieste. Įraše matyti griuvėsiai, pasakojama apie Rusijos artilerijos beveik sugriautą miestą. 

Jame užfiksuotos gatvėse įstrigusios raketos, daugiabučiuose išmuštos didelės skylės. Miesto keliai apleisti – mėtosi apverstos transporto priemonės, o atskriejančių sviedinių garsas atrodo beveik nuolatinis. Dėl vienos iš tokių atakų filmavimo komandai tenka slėptis.

Vaizdo įraše komentare sakoma, kad rusai turi tiek ginklų, kad gali apšaudyti ištisus kvartalus. 

Neįvardyta moteris, kurios tapatybė slepiama, sako: „Žmonės miršta savo butuose, namuose, kiemuose“.

Vienas Ukrainos karys pasakojo kad susisiekimas yra sudėtingas, nes rusai naudoja elektroninio karo priemones, o tai reiškia, kad valstybinė gelbėjimo tarnyba negali pasiekti apšaudymo aukų ir organizuoti evakuacijos.

Išvažiuodamas iš miesto automobiliu, karys atkreipė dėmesį į Lysyčansko naftos perdirbimo gamyklą, kuri, pasak jo, dega jau kelias savaites. 

Ch.Michelis tikisi „istorinio sprendimo“ suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių statusą

11:23

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas (EVT) Charles'is Michelis pareiškė, jog tikisi, kad Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį priims „istorinį“ sprendimą suteikti kandidačių į bloko nares statusą karo draskomai Ukrainai ir jos kaimynei Moldovai.

„Tai lemiamas momentas Europos Sąjungai, tai taip pat geopolitinis pasirinkimas, kurį šiandien priimsime. Esu įsitikinęs, kad šiandien Ukrainai ir Moldovai suteiksime kandidačių statusą“, – sakė Ch.Michelis žurnalistams prieš ES viršūnių susitikimą.

Praėjusį penktadienį Europos Komisija rekomendavo Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į ES statusą.

Gautinį sprendimą dėl kandidačių statuso suteikimo turi vienbalsiai patvirtinti visų 27 Bendrijos šalių vadovai. 

K.Kallas: pagal dabartinius NATO gynybos planus Estija būtų nušluota nuo žemės paviršiaus

11:04

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sukritikavo dabartinius NATO planus ginti Baltijos šalis. Premjerė perspėjo, kad pagal dabartinį Aljanso Baltijos šalių gynybos planą, Rusijai užpuolus, Estijos valstybė gali būti nušluota nuo žemėlapio. Planuose taip pat numatyta galimybė, kad Baltijos šalys gali būti okupuotos iki 180 dienų. Tai ji pareiškė interviu laikraščiui „The Financial Times“.

 „Scanpix“ nuotr./Kaja Kallas
„Scanpix“ nuotr./Kaja Kallas

Interviu leidiniui premjerė sakė, kad dabartiniuose NATO planuose atsižvelgta į tai, kad Baltijos šalys gali likti Rusijos okupuotos 180 dienų. K.Kallas pažymėjo, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą praėjo daugiau kaip 100 dienų.

„Jei palygintume Ukrainos ir Baltijos šalių dydį, tai reikštų visišką mūsų šalių ir kultūros sunaikinimą“, – sakė K.Kallas.

„Tie, kurie lankėsi Taline, žino mūsų senamiestį ir jo šimtametę istoriją – visa tai būtų sunaikinta, įskaitant mūsų žmones, mūsų tautą“, – pridūrė K.Kallas.

Pasak K.Kallas, praėjus 80 dienų nuo invazijos pradžios Rusijos kariai surengė skerdynes Bučoje. „Dabar visi mato, kad tripwire koncepcija iš tikrųjų neveikia (pagal šią koncepciją užpultai šaliai padedama gintis nuo agresoriaus, tačiau pagalbos pajėgos yra mažesnės nei agresoriaus, – red. past.)“, – sakė K.Kallas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos viceministrė: Padėtis Ukrainos rytuose tebėra sudėtinga

10:55

Padėtis Ukrainos rytuose tebėra sudėtinga, o ginkluotosios pajėgos ten vykdo gynybinius manevrus, tiesioginėje transliacijoje sakė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar, kurią cituoja „Unian“.

„Kalbant apie Rytus, iš tiesų, dabar tai karštas taškas, ten tebevyksta įnirtingos kovos. Šiandien priešas turi ugnies pranašumą, tačiau ginkluotosios pajėgos patiria nuostolių. Ukrainos ginkluotosios pajėgos daro viską, kad išvengtų apsupties, neleistų priešui prasiveržti į teritorijos gilumą, taip pat visais būdais stengiasi atitraukti priešo pajėgas“, – kalbėjo ji.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Severodoneckas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Severodoneckas

Pasak viceministrės, padėtis sudėtinga, Ukrainos pajėgos vykdo manevrinę gynybą ir „keičia tam tikras linijas.“

Kiek anksčiau skelbta, kad šiuo metu prie Sjevjerodonecko tęsiasi lemiami mūšiai, nes Rusija planuoja iki birželio 26 d. užimti visą Luhansko sritį. Okupacinės pajėgos bando pralaužti Ukrainos karių gynybą ir apsupti Lysyčanską ir Sjevjerodonecką ginančią grupę.

Užgesintas gaisras Dnipro naftos bazėje: prireikė 108 valandų

10:47

Birželio 18 d. Rusijos raketų smūgio sukeltas gaisras Novomoskovsko srities Dnipro rajono naftos bazėje užgesintas, telegrame pranešė srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenko.

Rusijos ataka nusinešė 3 žmonių gyvybes, 14 buvo sužeista, 8 iš jų – ligoninėje.

Per Rusijos apšaudymą Ukrainos rytinėje Charkivo srityje sužeisti 7 žmonės

10:21

Per Rusijos apšaudymą Ukrainos rytinėje Charkivo srityje praėjusią naktį buvo sužeisti mažiausiai septyni žmonės, tarp jų du vaikai, ketvirtadienį pranešė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kurį cituoja ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“. 

„Čuhujivo rajone praėjusią naktį rusai apšaudė Pečenihų gyvenvietę. Nukentėjo privati įmonė, kilo gaisras. Apšaudymai tęsėsi ir ryte. Apgriauta kažkiek gyvenamųjų namų. Pirminiais duomenimis, buvo sužeisti septyni civiliai gyventojai, įskaitant du vaikus“, – savo „Telegram“ kanale nurodė O.Synehubovas.  

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Charkivas
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Charkivas

Jis taip pat pranešė, kad Charkivo mieste praėjusią naktį buvo apšaudytas Pramonės rajonas. O.Synehubovo duomenimis, žmonės nenukentėjo.  

Į šiaurės vakarus nuo Charkivo esančiame Derhačių miestelyje praėjusią naktį per rusų pajėgų apšaudymus buvo apgriautas biurų pastatas. 

Ukrainos rytuose esantis Charkivas yra su Rusija besiribojantis regionas, į kurį jau pradėjo grįžti gyventojai, pasitraukę karo pradžioje, kai Rusijos pajėgos jį intensyviai bombardavo. 

Visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus

09:50

Pranešama, kad visoje Ukrainoje, išskyrus okupuotus regionus ir Krymą, dėl Rusijos apšaudymų ketvirtadienį ryte paskelbtas oro pavojus.

Gyventojai raginami likti slėptuvėse.

Dnipro karinės administracijos vadovas: Rusija naudoja kasetinius šaudmenis

09:47

Dnipro regioninės karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenko apkaltino Rusiją naudojant kasetinius šaudmenis regione. Apie tai jis rašė „Telegram“ kanale:

„Vėl naktinis apšaudymas. Priešas šešis kartus smogė Kryvyj Riho rajonui, klastingai taikydamasis į gyvenamuosius rajonus. Naikinami gyvenamieji namai. Miestas iš dalies liko be šviesos ir vandens.

Po apšaudymo gatvėse ir kiemuose liko kasetinių šaudmenų. Gelbėtojai išvedė žmones į saugią vietą. Prašau gyventojų būti atsargiems. Ir jokiu būdu neliesti įtartinų daiktų.“

Rusijos pajėgos pasistūmėjo 5 km link Lysyčansko

09:41

JK žvalgybos duomenimis, Rusijos pajėgos vis labiau spaudžia Lysyčansko-Sjevjerodonecko „kišenę“, nes nuolat žengia į priekį jos pakraščiais.

Nuo birželio 19 d. Rusijos pajėgos, labai tikėtina, pasistūmėjo daugiau kaip 5 km link pietinių Donbaso miesto Lysyčansko prieigų, teigiama naujausioje JK gynybos ministerijos ataskaitoje.

Kai kurie ukrainiečių daliniai pasitraukė, tikriausiai siekdami išvengti apsupimo. Tikėtina, kad geresnius Rusijos rezultatus šiame sektoriuje lėmė neseniai įvykęs dalinių sustiprinimas ir didelė ugnies koncentracija.

Kaip teigiama apžvalgoje, Rusijos pajėgos vis labiau spaudžia Lysyčansko-Sjevjerodonecko „kišenę“, tačiau jos bandymai pasiekti gilesnę apsuptį ir užimti vakarinę Donecko sritį vis dar stringa.

Donecko separatistų mirties bausme nuteisti du britai ir marokietis pateiks apeliacinius skundus

09:31

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“ skelbia, kad neteisėto Donecko separatistų teismo mirties bausme nuteisti du britai Seanas Pinneris ir Aidenas Aslinas bei marokietis Saaudunas Brahimas ruošiasi pateikti apeliacinius skundus. 

Didžiosios Britanijos piliečiai Seanas Pinneris ir Aidenas Aslinas bei Maroko pilietis Saaudunas Brahimas šio mėnesio pradžioje buvo nuteisti mirties bausme, apkaltinus juos buvus Ukrainos „samdiniais“.

Separatistinė Donecko „valdžia“ teigė, kad šie trys vyrai buvo užsienio kovotojai, kuriuos balandžio mėn. pietiniame Mariupolio mieste sulaikė Rusijos pajėgos.

Rusijos valstybinė žiniasklaida „RIA Novosti“ skelbė, kad vyrai bus sušaudyti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aidenas Aslinas, Shaunas Pinneris, Saaudunas Brahimas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aidenas Aslinas, Shaunas Pinneris, Saaudunas Brahimas

S.Pinnerio advokatas sakė „Tass“, kad komanda rengia dokumentus apeliaciniam skundui pateikti, ir pridūrė, kad jei jis bus atmestas, ketinama pateikti malonės prašymą.

Kiek anksčiau 15min kalbėjosi su marokiečio S.Brahimo drauge Ukrainoje Daryna Olijnyk, kuri teigė, kad vyro šeima ir draugai bando kreiptis į visas įmanomas institucijas, kad jam nebūtų įvykdyta mirties bausmė.

„Jo šeima patyrė šoką. Dabar svarstome, kas galėtų jam padėti – Ukrainos valdžia, galbūt Marokas, gal žmogaus teisių gynėjai“, – sakė D.Olijnyk.

Kalbas apie tai, kad S.Brahimas Ukrainos kariuomenėje buvo samdiniu, ji paneigė.

„Dar praėjusių metų spalį jis išvyko į kariuomenės mokymus, o šių metų vasarį pateko į aktyvius karinius veiksmus. Jis yra pasirašęs kontraktą su Ukrainos kariuomene, yra oficialus jos karys. Kalbos, kad jis buvo samdinys, yra visiškas melas. Jis kariavo kaip ir kiti Ukrainos kariai“, – sakė D.Olijnyk.

Visą pokalbį su D.Olijnyk skaitykite straipsnyje: Separatistų myriop nuteisto užsieniečio draugė: nežinome, ką daryti

Ukraina paskelbė naujausius Rusijos nuostolius, per parą prarado 200 žmonių

09:01

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos nuostolių duomenis. Remiantis pranešimu, nuo karo pradžios Rusija prarado: 

  • 34430 (+200) žmonių
  • 1504 (+8) vienetus tankų
  • 3632 (+18) šarvuočius (APV)
  • 756 (+4) artilerijos sistemas
  • 240 (+1) raketų paleidimo sistemų (MLRS)
  • 216 (+0) orlaivių
  • 183 (+1) sraigtasparnius

15min atkreipia dėmesį, kad karo metu šių duomenų negalima patvirtinti.

Remiantis pranešimu, didžiausius nuostolius pastarąją parą Rusija patyrė Bachmuto sektoriuje.

Ukraina vėl atakavo Rusijos pozicijas Gyvačių saloje

08:45

Ukraina vėl atakavo Rusijos pozicijas Gyvačių saloje, naujausioje apžvalgoje nurodė Pietų operacinė vadovybė. Rusija saloje yra dislokavusi priešlėktuvinės gynybos dalinius, tris raketų paleidimo įrenginius, katerių grupę ir specialiųjų pajėgų dalinius.

„Karinė operacija, kuria siekiama sutriuškinti priešo pajėgas ir priemones Gyvačių saloje, tęsiama. Buvo pataikyta į dar vieną „Pantsir-S1“ žemė-oras raketų sistemą“, – pranešė kariuomenė.

Vikipedijos nuotr./Gyvačių sala Ukrainoje
Vikipedijos nuotr./Gyvačių sala Ukrainoje

Ukrainos žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas pabrėžė, kad operacija Gyvačių saloje bus tęsiama iki visiško salos išlaisvinimo, rašo „Unian“.

Ginkluotosios pajėgos Juodojoje jūroje esančią salą atakavo ir prieš kelias dienas, tąkart nusitaikyta į Rusijos raketų „Pantsir S1“ sistemą, radiolokacinę stotį ir transporto priemones.

Rusija užėmė du kaimus Luhansko srityje

08:33

Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus telegrame rašo, kad Rusija užėmė Loskutivkos ir Rai Oleksandrivkos kaimus, esančius šiame regione. 

Anot jo, tęsiasi kovos dėl Sjevjerodonecko, Rusija atakuoja pramonės objektus – bombarduota medžio anglies fabrikas ir chemijos gamykla. 

 

Tęsiasi kova dėl Sjevjerodonecko

08:25

Naujausioje ažvalgoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas nurodo, kad Baltarusija Gomelio srityje, pasienyje su Ukraina, pradėjo mobilizacinius mokymus. 

„Kovinio rengimo veikla taip pat apima mokymus su specialiųjų operacijų pajėgų daliniais Baltarusijoje, kuriuose dalyvauja Rusijos Federacijos kariniai instruktoriai. Daugiausia dėmesio skiriama sabotažo ir ardomosios veiklos vykdymui“, – dėstoma pranešime.

Jame taip pat rašoma, kad „priešiški daliniai ir toliau laikosi Briansko ir Kursko sričių pasienio rajonuose. Priešas išlaiko iki trijų batalionų taktinių grupių iš Vakarų karinės apygardos 1-osios tankų armijos ir oro desanto dalinių sudėties.“ 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Sjevjerodoneckas
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Sjevjerodoneckas

Charkivo regione Rusija susitelkusi į tai, kad užkirstų kelią gynybinėms pajėgoms patekti į Slovjansko sektorių. Pastarajame priešo kariai daugiausiai dėmesio skiria taktinės padėties gerinimui ir Ukrainos pajėgų silpnųjų vietų nustatymui. 

Štabo teigimu, Rusija siekia sukurti palankias sąlygas puolimui Iziumo–Barvinkovės ir Iziumo–Slovjansko kryptimis.

„Donecko srityje priešas sutelkia pagrindines pastangas, kad visiškai kontroliuotų Sjevjerodonecko miestą, vykdytų puolimą, siekdamas izoliuoti mūsų pajėgas Lysyčansko rajone ir blokuotų pagrindinius logistinius kelius“, – rašoma pranešime. 

Jame taip pat nurodoma, kad okupacinės pajėgos stengiasi užkirsti kelią Ukrainos kariuomenei surengti kontrpuolimą Chersono ir Mykolajivo regionuose. 

V.Zelenskis: Rusija nori sunaikinti Donbasą

08:09

Antradienio vakariniame kreipimesi Ukrainos prezidentas V.Zelenskis kalbėjo, kad Rusijos pajėgos bando sunaikinti rytinio Donbaso regiono miestus taip, kaip tai padarė Mariupolyje.

„Donbase vykdomi masiniai oro ir artilerijos smūgiai. Okupantų tikslas šia kryptimi išlieka tas pats – jie nori žingsnis po žingsnio sunaikinti visą Donbasą. Visą. Lysyčanskas, Slovjanskas, Kramatorskas – jie siekia bet kurį miestą paversti Mariupoliu. Visiškai sugriautu“, – kalbėjo jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Soledaras
AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Soledaras

V.Zelenskis taip pat paragino siekti pariteto mūšio lauke prašydamas daugiau sunkiosios ginkluotės.

„Todėl mes ne kartą pabrėžėme, kad reikia paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai. Paritetas mūšio lauke reikalingas kuo greičiau, kad sustabdytume šią velnišką armadą ir perkeltume ją už Ukrainos sienų.“

 

G.Nausėda atvykęs į Briuselį telefonu V.Zelenskiui žadėjo paramą

07:26

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį atvykęs į Briuselį dalyvauti Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime, telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir žadėjo paramą šaliai siekiant kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statuso.

Kaip skelbia Prezidentūra, prezidentas užtikrino V.Zelenskį, kad per ketvirtadienio ES lyderių diskusiją aktyviai palaikys Ukrainos siekį gauti kandidato statusą ir ragins ES lyderius priimti teigiamą sprendimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Prezidentas G.Nausėda su V.Zelenskiu aptarė Lietuvos teikiamą karinę paramą Ukrainai, kalbėjo apie papildomą karinių priemonių poreikį.

„Lietuva tvirtai palaiko Ukrainą ir tęs paramą visomis priemonėmis tol, kol ji bus reikalinga. Mes kartu su Ukraina iki pergalės", – sakė Lietuvos vadovas.

Lietuvos ir Ukrainos prezidentai taip pat aptarė būdus spręsti dėl Rusijos veiksmų susidariusią Ukrainos grūdų eksporto krizę, galimus naujus grūdų gabenimo kelius per ES teritoriją bei Rytų partnerystės šalis.

Anksčiau šią savaitę G.Nausėda antradienį irgi kalbėjo su V.Zelenskiu telefonu ir aptarė Rusijos karo Ukrainoje eigą, karinės paramos poreikį, kandidatės į ES statuso klausimus.

Lietuvos prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį dalyvauja EVT posėdyje, kuriame Bendrijos lyderiai spręs dėl pritarimo suteikti karo draskomai Ukrainai kandidatės į ES statusą.

Praėjusią savaitę tokį sprendimą priimti rekomendavo Europos Komisija (EK).

Komisija praėjusį penktadienį pareiškė siūlanti Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į ES statusą, tačiau taip pat prašoma įgyvendinti tam tikrus pokyčius valstybės valdyme. Galutinį sprendimą, ar pritarti EK rekomendacijai, dar turi vienbalsiai patvirtinti Bendrijos šalys narės.

Savaitės pradžioje Liuksemburge ES užsienio reikalų ministrų susitikime dalyvavęs Gabrielius Landsbergis teigė, kad Komisijos rekomendaciją dėl Ukrainos palaiko ir buvę skeptikai. Tačiau jis pabrėžė, jog „mūšis dar nelaimėtas“, visą procesą aukštyn kojomis gali apversti „nedideli redakciniai pakeitimai“.

Ukraina tikisi visų ES narių pritarimo jos kandidatūrai

07:01

Ukrainiečių pareigūnė, prižiūrinti šalies pastangas įstoti į Europos Sąjungą, trečiadienį sakė, jog yra „100 procentų“ įsitikinusi, kad visos 27 bloko šalys narės per šios savaitės viršūnių susitikimą pritars kandidatės statuso suteikimui Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat kalbėjo optimistiškai ir pavadino tai „lemiamu momentu“ valstybei. Ukrainos siekis įstoti į ES bus svarbiausias klausimas per Bendrijos lyderių susitikimą Briuselyje.

Interviu naujienų agentūrai AP ukrainiečių vicepremjerė europinės ir euroatlantinės Integracijos klausimams Olha Stefanišyna sakė, kad sprendimas gali būti priimtas jau ketvirtadienį, kai prasidės viršūnių susitikimas.

Pasak O.Stefanišynos, Nyderlandai, Švedija ir Danija skeptiškai vertino siūlymą pradėti derybas su Ukraina dėl jos narystės, kol tęsiasi Rusijos invazija, bet dabar tai palaiko. Paklausta, kokiu mastu yra įsitikinusi, kad Ukrainai bus suteiktas šalies kandidatės statusas, ji atsakė: „Dieną prieš viršūnių susitikimo pradžią galiu pasakyti, [kad] 100 procentų.“

Europos Komisija praėjusią savaitę parėmė Ukrainos kandidatūrą. O. Stefanišyna sakė, kad tai pakeitė padėtį ir išmušė pagrindą iš po „labiausiai dvejojusių“ šalių kojų.

Kandidatės statusas, kuriam turi pritarti visos ES narės, yra pirmasis žingsnis narystės link. Jis nesuteikia jokių saugumo garantijų ar automatinės teisės įstoti į bloką.

Ukrainos narystė priklausys nuo to, ar karo draskoma šalis galės įvykdyti politines ir ekonomines sąlygas. Potencialios naujokės privalo pademonstruoti, kad atitinka standartus dėl demokratijos principų, ir turi priimti 80 tūkst. puslapių taisyklių, apimančių visas sritis nuo prekybos ir imigracijos iki trąšų ir teisinės valstybės.

O.Stefanišyna AP sakė mananti, kad Ukraina ES nare galėtų tapti po kelerių metų, o ne dešimtmečių, kaip prognozuoja kai kurie Europos pareigūnai.

„Mes jau labai integruoti į Europos Sąjungą, – sakė ji. – Norime būti stipri ir konkurencinga šalis narė, tad tam gali prireikti nuo dvejų iki 10 metų.“

Plačiau skaitykite ČIA.

G. Nausėda sieks Europos lyderių pritarimo EK išvadai dėl Ukrainos

06:49

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, kuriame sieks vieningo Bendrijos lyderių pritarimo suteikti karo draskomai Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą.

Praėjusią savaitę tokį sprendimą priimti rekomendavo Europos Komisija (EK).

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

„Mūsų požiūriu, tai istorinė Europos Vadovų Taryba dėl šito fakto. Mūsų argumentacija tokia, kad Ukraina dar turi daug padaryti reformų kelyje, dėl šito niekas nesiginčija, tačiau būtent Ukraina dabar kariauja už Europos vertybes ir moka už tai žmonių gyvybėmis“, – BNS teigė šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.

Pasak jos, nesąžininga biurokratiškai žvelgti į ES stojimo procesą, kuris buvo sugalvotas taikos laikotarpiu.

A.Skaisgirytės teigimu, Lietuva taip pat sieks, jog kandidatės statusas būtų suteiktas ir kitai EK rekomenduotai šaliai – Moldovai.

Komisija praėjusį penktadienį pareiškė siūlanti Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į ES statusą, tačiau taip pat prašoma įgyvendinti tam tikrus pokyčius valstybės valdyme. Vis dėlto galutinį sprendimą, ar pritarti EK rekomendacijai, dar turi vienbalsiai patvirtinti Bendrijos šalys narės.

Savaitės pradžioje Liuksemburge ES užsienio reikalų ministrų susitikime dalyvavęs Gabrielius Landsbergis teigė, kad Komisijos rekomendaciją dėl Ukrainos palaiko ir buvę skeptikai. Tačiau jis pabrėžė, jog „mūšis dar nelaimėtas“, visą procesą aukštyn kojomis gali apversti „nedideli redakciniai pakeitimai“.

JAV pareigūnas: G-7 viršūnių susitikimas didins „spaudimą Rusijai“

06:35 Atnaujinta: 07:31

Lyderiai per būsimą Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Vokietijoje paskelbs naujų priemonių, didinančių spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, trečiadienį sakė JAV aukšto rango pareigūnas.

„Parengsime konkrečius pasiūlymus, kaip didinti spaudimą Rusijai“, – sakė jis reporteriams, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį Bavarijoje susitiks su Didžiosios Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos lyderiais.

Šis turtingų demokratijų klubas vykdo griežtą ekonominę ir diplomatinę kampaniją prieš Rusiją, vasario pabaigoje įsiveržusią į savo provakarietišką kaimynę ir tęsiančia kovas jos rytiniame bei pietiniame regionuose.

Po G-7 susitikimo, truksiančio nuo sekmadienio iki antradienio, J.Bidenas nuskris į Madridą dalyvauti NATO viršūnių susitikime.

Per abu šiuos diplomatinius susirinkimus bus daug kalbama apie Ukrainą ir Rusiją, sąjungininkėms galvojant, kaip atlaikyti sankcijų Rusijai šalutinį poveikį jų pačių ekonomikoms, ypač augančias degalų kainas.

„Kaip mums maksimaliai padidinti skausmą Putino režimui? Kaip mums iki minimumo sumažinti pašalinį poveikį likusiai pasaulio daliai? Aš galvoju, kad kaip tik toks bus diskusijos dėl energijos rinkų ir iššūkių energijos rinkai karkasas“, – sakė minėtas JAV pareigūnas.

Jis taip pat patvirtino, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu kreipsis į abu viršūnių susitikimus.

Be didėjančio konflikto su Rusija NATO taip pat tarsis dėl Kinijos. Lyderiams pasirašant naują Aljanso strateginės koncepcijos versiją, Kinija pirmą kartą turi būti oficialiai paskelbta susirūpinimą keliančia šalimi.

NATO turėtų aptarti „iš Kinijos kylančius iššūkius“, sakė JAV pareigūnas.

„Šiuo dokumentu tai bus padaryta pirmą kartą. To nebuvo dokumento 2010 metų versijoje“, – pridūrė jis.

Analitikai: rusai artėja prie Lysyčansko ir artimiausiomis dienomis gali jį užimti

06:16

Rusijos pajėgos toliau žengia į pietus nuo Lysyčansko ir artimiausiomis dienomis tikriausiai pasieks miestą, nors mažai tikėtina, kad joms pavyks greitai užimti Sjevjerodonecko ir Lysyčansko regioną, sako JAV karo studijų instituto analitikai savo naujausiose ataskaitoje.

Analitikų teigimu, rusų karinės pajėgos trečiadienį pasiekė pastebimų laimėjimų į pietus nuo Lysyčansko.

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus jau anksčiau pareiškė, kad Rusijos pajėgos stiprina pozicijas regione.

Nurodoma, kad Rusijos pajėgos sutelkė dėmesį į gynybines operacijas bei galėjo pasiekti nedidelių laimėjimų Mykolajivo srityje.

Rusijos valdžios institucijos toliau tęsia tęsia priemones, kuriomis siekiama palengvinti okupuotų teritorijų ekonominę integraciją.

JAV karo studijų institutas skelbia, kad „Rusijos kariai neturi pakankamai pajėgų ir jėgos, kad galėtų sėkmingai kovoti Ukrainoje“, o Rusijos vadovybė ir toliau vykdo dalinę priverstinę mobilizaciją, kuri prisideda prie nedidelių pokyčių karo fronte, tačiau daro neigiamą poveikį mobilizuotųjų moralei ir drausmei.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min