Tačiau interviu BNS jis teigė manantis, kad V.Putinas rinkimuose surinks apie 60 proc. balsų ir bus išrinktas prezidentu pirmame ture.
„Antras turas jam neįmanomas. Mano nuomone, jam tai būtų asmeninė katastrofa. Aišku, jokios katastrofos nebūtų. Kaip bebūtų keista, antras turas greičiau būtų katastrofa opozicijai. Jei jis laimėtų antrame ture, reiktų atsiimti visas pretenzijas dėl rinkimų legitimumo“, – sekmadienį vyksiančius rinkimus komentavo ekspertas.
„Bet jis legitimumą supranta kiek kitaip nei mes. Mums legitimumas tai visuotinis pasitikėjimas, o jam legitimumas tai elito pasitikėjimas. Jei laimės pirmame ture, tai reikš, kad elitas po juo yra kaip koks granito pagrindas. O antras turas suponuoja koalicijas, susitarimus, derybas, išsiskyrimus, nesutarimus. Reiškia, kad pirmąkart po dešimt metų jis netektų bekompromisės elito paramos“, – kalbėjo A.Riabovas.
Pasak jo, pastaruoju metu pastebimas Rusijos valdžios susierzinimas dėl vis aktyviau demonstracijose politines pozicijas išsakančios visuomenės ir nesitaikstymas su tuo, ką apie mitingus galvoja valdžia.
„Susierzinimas, žinoma, yra, nes tai yra naujas reiškinys, daugelį metų Rusijoje to nebuvo, nebuvo viešosios politikos. Valdžios elitas prie to priprato – sakau, ką noriu, ir jokių pasekmių. O čia pavadino beždžionėmis ir į mitingą susirinko dvigubai daugiau žmonių. Valdžia padarė išvadas ir dabar bando atrodyti taip: nors jai ir nepatinka, bet tokios žaidimo taisyklės“, – aiškino jis.
Anot V.Riabovo, jau dabar Rusijoje kalbama, jog balsavimo metu bus dalykų, pagal kuriuos bus konstatuojama, kad rinkimai buvo nesąžiningi. Jo teigimu, žmonės, ėję į mitingus dėl pažeidimų per parlamento rinkimus, yra tvirtai įsitikinę, kad jų nenorima klausytis.
„Tai lemia kelios priežastys. Pirmoji – daugelio netenkina kandidatų sąrašas. Antroji – jau dabar išsilavinusiems žmonės, kurie kasdien sėdi internete, yra per daug visokiausios iš visos šalies plaukiančios informacijos apie ruošiamus pažeidinėjimus. Ši informacija nuolat paneigiama, bet tai fonas, kuris slegia paprastą gyventoją. Jis sėdi ir galvoja, kad jį vėl apgavo“, – aiškino ekspertas.
A.Riabovas įsitikinęs, kad po rinkimų „protesto akcijų tikrai bus“.
„Laukiame didelių įvairios krypties demonstracijų už ir prieš V.Putiną, t.y. už ir prieš rinkimų rezultatus. Kitaip tariant, žmonės ruošiasi ne patiems rinkimams, bet tam, kas bus po jų“, – sakė A.Riabovas.
Pasak jo, nemažai žmonių Rusijoje dar galvoja, kaip elgtis per rinkimus – „ar perbraukti visą biuletenį, ar išsinešti su savimi, ar apskritai neiti, ar eiti ir vis dėlto už ką nors balsuoti“. Anot jo, opoziciniams rinkėjams rūpi vienintelis klausimas – kandidatų pozicija V.Putino atžvilgiu.
„Aiškios opozicijos tarp jų nėra, tai ir yra drama. Visa opozicija yra anapus šių rinkimų. Kaip tik šiandien visoje opozicinėje Rusijos spaudoje rimtai svarstoma, kaip balsuoti, kai nedalyvauja tavo kandidatas. Tokiu kandidatu galėjo būti Grigorijus Javlinskis. Parlamento rinkimuose opozicinis elektoratas balsavo už jį. Šįkart jo neprileido ir liko tie kandidatai, kurie turi kažkokius neformalius susitarimus su Kremliumi. Kokius – mes nežinome. Bent jau rinkimų kampanijos metu nė vienas iš jų V.Putino tiesiogiai nekritikavo, kalbėjo apie ką tik nori, bet ne apie V.Putiną“, – pasakojo A.Riabovas.
Didžiąją V.Putino elektorato dalį, pasak jo, sudaro 10-ojo dešimtmečio suirutę skaudžiai prisimenantys „socialiai priklausomų sluoksnių atstovai“, kurie gavo atlyginimų ir pensijų mokėjimo bei didinimo stabilumą.
„Taip pat reikšminga valdininkijos dalis, kuri esant V.Putinui iš tiesų ėmė labai gerai gyventi – dideli atlyginimai, premijos, įvairiausios socialinės privilegijos, o svarbiausia – visiškas kontrolės nebuvimas. Trečia dalis – tai žmonės, kurie neturi aiškių politinių ar ideologinių nuostatų, bet nerimauja, kad V.Putino išėjimas galėtų privesti prie tam tikro nestabilumo, neaiškumo. V.Putino rinkimų kampanija buvo nukreipta būtent į šią snūduriuojančią grupę“, – sakė jis.
Komunistų partijos lyderį Genadijų Ziuganovą rems tradiciniai jo rinkėjai.
„Tai iš esmės provincijos biudžetininkai, bet pastaruoju metu prisidėjo ir kiti visuomenės sluoksniai, kurie už kompartiją ir jos lyderį balsuoja protestuodami – kaip už pagrindinį opozicijos atstovą. Tai gali būti labai respektabilūs žmonės, kurių sąskaitos yra su daug nulių, bet kuriems nepatinka autoritarinis putiniškas režimas. Nematydami kitų alternatyvų, jie renkasi balsuoti už įtakos turinčią opozicinę jėgą. G.Ziuganovo elektorate tokių yra jau pakankamai nemažai, ypač provincijoje“, – teigė A.Riabovas.
Vladimirui Žirinovskiui balsus atiduoda žmonės, kuriems patinka šio politiko asmenybė ir jos gebėjimas „dirbti su minia“.
„Jis pagal savo socialinį psichologinį tipą yra artimas menkam provincijos viduriniojo luomo atstovui, kuriam viskas nusibodo, kuris pavargo nuo nesibaigiančių konfliktų su korumpuota biurokratija ir kuris taip pat yra artimas įvairiausių tipų liumpenams“, – teigė ekspertas.
Pasak jo, pats įdomiausias kandidatas yra Michailas Prochorovas, kuris rinkimuose, kai kurių ekspertų vertinimu, gali iškovoti trečią vietą.
„Jo rinkimų kampanija buvo sėkminga. (...) Jis, kaip sakoma, pataikė į dešimtuką, nes žmonėms, kurie pavargo nuo tradicinių Rusijos politinio gyvenimo, svarbu ne kažkokia ideologija užsimaskavusios figūros atsiradimas. Jis gaus aukštesniojo viduriniojo miestiečių sluoksnio, jaunų verslininkų, vadinamojo didelių kompanijų biuro planktono, dalies studentijos paramą. Jis jiems suprantamas, savas, visi kiti – svetimi, ne tos pačios socialinės terpės“, – sakė Carnegie centro atstovas.
Tačiau, pasak jo, šių rinkimų problemos esmė yra ta, ar valdžia tolimesnėje politikoje atsižvelgs į skambančią kritiką. A.Riabovas sakė netikintis pokyčiais po rinkimų.
„Daugelis kolegų mano, kad V.Putinas, kai jį išrinks, imsis reformų, aš taip nemanau. Daugelis jo rėmėjų yra kietosios linijos šalininkai, kurie dabar mano, kad kol kas reikia su tuo taikstytis, tačiau po rinkimų bus kaip Komunistų partijos statute: demokratija – tai daugumos valdžia. Toks variantas labai realus. Norint, kad būtų reformos reikia suprasti, jog šiuolaikinė politika reikalauja, kad būtų ir nuo valdžios nepriklausomų politinių žaidėjų. To supratimo kaip tik ir nėra“, – teigė ekspertas.
V.Putinas nuo 2008 metų iki dabar užėmė formaliai antrąjį pagal svarbą valstybėje premjero postą, tačiau daugelio buvo laikomas įtakingiausiu žmogumi Rusijoje. Prieš tai jis aštuonerius metus arba dvi kadencijas buvo Rusijos prezidentas.
