Geopolitikos ekspertė, knygų autorė A.Grigas interviu 15min studijoje įvertino naujausius posūkius derybose, JAV administracijos požiūrį į Baltijos šalis ir kultūrinius karus pačiose JAV.
– Po naujo derybų Saudo Arabijoje raundo Amerika skelbia, kad jai tarpininkaujant Rusija ir Ukraina sutarė nutraukti karinius smūgius Juodojoje jūroje.
Visgi Rusija kelia reikalavimą švelninti sankcijas jos žemės ūkio eksportui ir, panašu, kad gavo nuolaidų. Baltieji rūmai paskelbė: „Jungtinės Valstijos padės atkurti Rusijos galimybes grįžti į pasaulinę žemės ūkio produktų ir trąšų eksporto rinką, sumažins jūrų transporto draudimo išlaidas, padidins galimybes naudotis uostais ir mokėjimo sistemomis tokiems sandoriams vykdyti“.
Kaip jūs matote derybų procesą?
– Procesas gana sudėtingas. Bent šiandien neatrodo, kad jis vystytųsi Ukrainos naudai.
Ukraina kovo 11-ą sutiko su paliaubomis. Nuo tada prasidėjo Rusijos tampymasis ir tąsymasis. Pirmiau tarsi buvo sutarta dėl energetikos infrastruktūros paliaubų, bet kažkokios diskusijos dar tęsiasi.
Dabar svarstoma, ar galima sustabdyti karinius veiksmus Juodojoje jūroje. Čia informacija iš Amerikos ir Rusijos yra skirtinga.
Amerika siunčia žinią, kad Rusija sutinka, ir siūlo meduolį – jeigu Rusija sutiktų, tada Amerika palengvintų sankcijas Rusijos maisto ir trąšų pramonei.
Iš Rusijos atėjo kitokia žinia – sako, kad jie sustabdys karinius veiksmus Juodojoje jūroje, kai Amerika atšauks šias sankcijas. Vyksta tam tikras žaidimas.
Rusija prieš paliaubas bando išsimušti išankstinių nuolaidų – kad Ukraina nebūtų priimta į NATO, kad jai atitektų dar iki galo neužimti regionai, kad būtų palengvintos sankcijos jau dabar.
– Rusijos grįžimas į pasaulines rinkas nepriklauso vien tik nuo amerikiečių. Europos Sąjunga yra įvedusi sankcijas ir vargu ar Lietuva, Baltijos šalys, Šiaurės šalys sutiktų dabar jas atšaukti.
Kita vertus, būtų sudėtingiau po tokių signalų jas pratęsti liepos mėnesį. Kaip reaguos europiečiai į tokius amerikiečių pažadus?
– Europiečiai bando vienytis ir užimti stipresnę poziciją Rusijos atžvilgiu. Bet vis tiek derybas veda Amerika ir ji užima pagrindinę poziciją.
Europa bandys per daug nesusikirsti su Amerikos pozicijomis ir išlaikyti vieningumą. Kartu atkreipkime dėmesį į tai, kad gal politiškai daug Europos šalių nenorėtų mažinti sankcijų, bet yra ir verslo interesai, kurie galėtų spausti kai kur atnaujinti santykius.
– Pakalbėjome apie interesus, pakalbėkime apie žmones.
Amerikos delegacijoje svarų žodį turi šiaip Niujorko verslininkas, nekilnojamojo turto magnatas Steve'as Witkoffas.
Jis tapo asmeniniu Donaldo Trumpo pasiuntiniu pokalbiams su Vladimiru Putinu. Iš jo lūpų dažnai girdime tai, ką girdime ir iš Kremliaus lūpų. Kaip sekasi šitam derybininkui?
– S.Witkoffas yra silpnoji grandis derybose su Rusija. Jis yra senas D.Trumpo draugas. Pagal išsilavinimą jis teisininkas, baigęs trečiaeilį universitetą Hofstra, dirbo nekilnojamojo turto sektoriuje kaip teisininkas. Tada susidraugavo su D.Trumpu ir jie darė sandorius kartu, tapo asmeniniu draugu.
Jis yra žydų kilmės ir pirmiausia buvo paskirtas pasiuntiniu Artimiesiems Rytams.
Izraelio klausimas jam labai aktualus, natūralu, kad jis ten norėjo dalyvauti. S.Witkoffas Saudo Arabijoje padėjo iš Rusijos sugrąžinti amerikiečių mokytoją. Tada užsimezgė jo ryšiai su V.Putinu ir jis buvo paskirtas deryboms su Ukraina.
Man labai gaila, kad
