„Pinigų metimas savaime nesprendžia problemos. Abejočiau, ar galima sakyti, kad Europos Sąjungos (ES) pozicija keičiasi. Sprendimas padėti pabėgėliams Jordanijoje, Libane ir Turkijoje turėjo būti priimtas daug anksčiau. Nors ir seniau ES bendrija skyrė lėšų pabėgėlių krizei spręsti, iki galo nebuvo suvokta, kad šie pinigai nebuvo visiškai išnaudoti, kad padėtų pabėgėliams. Deja, bet pinigai nėra problemos sprendimo būdas. ES turėtų priimti ilgalaikę strategiją Artimiesiems Rytams, tačiau šį sprendimą tik dar kartą atidėlioja“, – LRT RADIJUI sako J. Dempsey.
– Bet Donaldas Tuskas teigia, kad atvirų durų ir langų politika turėtų būtų pakeista. Taigi ar ES susitarimas padidinti išorinių sienų apsaugą nereiškia politikos krypties pasikeitimo?
– Manau, kad Šengenas vis dar veiksnus ir nesugadintas. Žinoma, Šengeno zona kiek sudrebinta, tačiau iš skubių priemonių, kurių nusprendė imtis kai kurios ES šalys, įskaitant Vengriją, aš nedaryčiau jokių išvadų. Šengenas per svarbus, kad pakeistume galiojančias taisykles. Tai užtikrina ne tik laisvą piliečių judėjimą, tačiau, jei sienos būtų uždarytos, tai padarytų įtaką prekybos rinkai ir tuomet Europos ekonomika tik dar labiau nukentėtų.
– Europos vadovai nesvarstė kvotų sistemos klausimo. Ką tai reiškia Europai ir šalims, kurios turi didžiausią pabėgėlių naštą?
– Susitarimas dėl kvotų kvalifikuota balsų dauguma buvo priimtas vidaus reikalų ministrų. Tiesą sakant, jei kvotų klausimas vėl būtų iškeltas vadovų susitikime, turbūt viskas būtų išvirtę į pyktį ir ginčus. D. Tuskas sakė, kad susitikimo tikslas buvo rimtos diskusijos. Ir tai buvo protingas sprendimas.
– Angela Merkel pasiūlė įtraukti Basharą al-Assadą į pokalbius. Ar manote, kad toks sprendimas būtų veiksmingas?
– Kas gali žinoti? Aš tikrai nežinau. Jo rankos suteptos daugelio krauju. Net ir prieš „Islamo valstybės“ iškilimą žmonės Sirijoje patyrė milžinišką karą, kankinimus. Tai tapo pirmąja priežastimi, kodėl žmonės ėmė bėgti iš Sirijos. Tai nutiko gerokai anksčiau, nei iškilo „Islamo valstybė“. Kalbėjimas su žmogumi, kuris sugriovė valstybę ir sukūrė šią milžinišką pabėgėlių krizę, peržengtų ribas. Tačiau, jei A. Merkel to nesiūlytų, tik dar daugiau pabėgėlių atvyktų į Europą.
Net ir prieš „Islamo valstybės“ iškilimą žmonės Sirijoje patyrė milžinišką karą, kankinimus. Tai tapo pirmąja priežastimi, kodėl žmonės ėmė bėgti iš Sirijos.
– Prancūzijos prezidentas taip pat pabrėžė, kad ši krizė nėra vien Europos problema ir kitos šalys, pavyzdžiui, JAV ir Kanada, turėtų padėti ją spręsti.
– Taip, ši idėja išsakyta garsiai. Juk kas ėmėsi bombarduoti Iraką pirmiausia? Centrinės Europos valstybės nesijaučia susijusios su šia krize ir konfliktais Artimuosiuose Rytuose, tačiau jos palaikė JAV veiksmus, pavyzdžiui, Irake. Todėl už tai, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose, atsakomybę taip pat turėtų prisiimti JAV ir atverti savo duris pabėgėliams. Europos vyriausybės tai JAV turėtų sakyti garsiai ir aiškiai.
– O kaip dėl Persijos įlankos šalių? Ar matote galimybę, kad jos padėtų pabėgėliams?
– Tiesą sakant, ne. Tos šalys nenori pabėgėlių. Reikia suprasti, kad Arabų pasaulis pernelyg susiskaldęs tiek religiniu, tiek politiniu požiūriu. Egzistuoja pernelyg daug vertinimų ir skirtingų nuomonių, kaip pabėgėliams galėtų padėti Persijos įlankos šalys. Pabėgėliams tose šalyse būtų sunku. Ką jos galėtų padaryti? Ogi suteikti rimtą finansinę pagalbą. Net ir nebūdamos pasiruošusios priimti pabėgėlių, šios šalys galėtų padaryti daug daugiau, jei suteiktų humanitarinę pagalbą.
