Anksti besikelianti ir daug dirbanti Prancūzija laidoja lūkesčių nepateisinusį prezidentą Nicolas Sarkozy

Prieš penkerius metus Nicolas Sarkozy buvo vadinamas „Prancūzijos, kuri keliasi anksti“ kandidatu. Šiandien jis yra „turtingųjų prezidentas“. Penkeri metai valdžioje radikaliai pakeitė N.Sarkozy įvaizdį, o ekonominė krizė atnešė didelių pokyčių ir visoje Prancūzijoje, rašo vokiečių dienraštis „Die Zeit“. Būtent todėl į antrąjį rinkimų turą išėjęs prezidentas gali nebegrįžti į Eliziejaus rūmus. Tačiau eilinių nuo Paryžiaus šurmulio nutolusių prancūzų nežavi ir kiti kandidatai.
Nicolas Sarkozy
Nicolas Sarkozy / Scanpix/ AP nuotr.

Michelis Sieurinas palinksta į priekį, padeda batsiuvio plaktuką ir sušnibžda: „Prieš penkerius metus aš balsavau už Nicolas Sarkozy. Šiandien man gėda tai prisipažinti. Man patiko tas jo šūkis: „Daugiau dirbk, kad daugiau uždirbtum.“. Tačiau jis nieko nepadarė mažų žmonių labui. Jis yra turtuolių prezidentas.“

M.Sieurinas jau 25 metus dirba batsiuviu nedideliame šiaurės Prancūzijos miestelyje prie Havro, Montiviljė. „Anti-sarkozizmas yra Paryžiaus elito reiškinys“, – neseniai pareiškė Carla Bruni ir šį priedainį iškart pasičiupo valdžiai palanki žiniasklaida: Paryžiaus literatai, žurnalistai ir intelektualai nusiteikę prieš N.Sarkozy, tuo tarpu šalies „tylioji dauguma“ mano kitaip. Tokias pačias pasakas seka ir pats prezidentas, kuris visose savo kelionėse po provincijas – staigmena! – sutinkamas tik susižavėjimo šūksniais. Galbūt N.Sarkozy būtų pravartu pasikalbėti su tokiais žmonėmis kaip Montiviljė batsiuvys.

56 metų M.Sieurinas jaunystėje dirbo metalurgijos pramonėje, kurioje veikė stipri klasių kovai atsidavusi profesinė sąjunga. „1981-aisiais, kai F.Mitterand'as į valdžią atvedė kairiuosius, aš tikėjausi stebuklų“. Kairieji paliko valdžią, o kapitalizmas liko. M.Siaurinas patyrė ir daug daugiau netekčių. Mirė jo svajonės apie darnią visuomenę. Prapuolė jo automechaniko darbo vieta, kaip ir tūkstančiai kitų regiono pramonės sektoriuje.

Prancūzija ritasi žemyn

Balandžio 22 dieną prancūzai patraukė prie balsadėžių rinkti prezidento. Sprendžiamasis turas vyks gegužės 6 dieną. Michelis Sieurinas savo biuletenį įmetė tuščią. Jam socialistų kandidatas François Hollande'as tėra „dar vienas liberalas“ – Prancūzijoje šis žodis asocijuojasi su nekenčiamu ekonominiu liberalizmu.

Kraštutinių kairiųjų kandidatas Jeanas-Lucas Mélenchonas batsiuviui atrodo pernelyg agresyvus, o radikalieji nacionalistai su Marine Le Pen priešakyje už kritikos ribų. „Tačiau kai kurie mano draugai taip nemano, – sako M.Sieurinas. – Jie pikti ir nori tą parodyti. Jie nėra fašistai.“

Montiviljė yra mažas miestelis panašus į daugybę kitų. Iki Paryžiaus galima nuvažiuoti per dvi su puse valandos, tačiau kultūriškai nuo sostinės skiria šviesmečiai. Ten viešos diskusijos verda visuose kampuose su šiam miestui būdingu energingumu. Prancūzijos provincijoje gyvenimas teka kiek kitu tempu. Nuomonės formuojasi ramiai, šeimos ir draugų apsuptyje, klubuose. Būtent šioje Prancūzijoje lemiami rinkimų rezultatai. Šalies geografija keičiasi. Mažas algas uždirbantys arba apskritai ilgai darbo rasti negalintys žmonės kraustosi į mažus miestelius ir kaimą. Miestuose dažnai pasirinkti galima tik tarp brangių rajonų ir pavojingų getų.

„Čia ramu“, – pirmiausia atsako Montiviljė gyventojai, paklausti, kuo jų miestelis patrauklus. Senoviški nameliai rėmina pagrindinę aikštę, pusiau mediniai ir beveik nugyventi. Miestas jau seniai nebeturi turgaus. Kita vertus, geriausiai atrodantis pastatas yra beveik tūkstantmečio senumo vienuolynas, kurį išlaiko valstybė. Jo istorija pasibaigė Prancūzų revoliucijos metais, kai vienuolės atsisakė duoti priesaiką naujajai respublikai.

Nuo 1793-iųjų šiame pastate yra veikusi net aludė. Mieste ir šiandien yra „Vienuolyno aludė“, tačiau ji įsikūrusi kitoje gatvės pusėje. Dabar čia renkasi darbininkai. 28 metų Claude'as Faras ir 30-metis Salimas Khaoua iš Alžyro bei Maroko – neišskiriami kaip broliai – susipažino būtent čia. Jie žavisi vokiečiais – jų kanclere ir automobiliais – o apie Prancūziją sako, kad ji ritasi žemyn.

„Turtingųjų prezidentas“

Jų požiūris sutampa su daugumos nuomone, kurią formuoja kalnai knygų bei straipsnių, apraudančių Prancūzijos nuosmukį į antrarūšę šalį ir su tuo susijusią „prancūziškojo socialinio modelio“ eroziją. Šį modelį galima apibendrinti vienu žodžiu: Égalité, lygybė. „Beveik visi mūsų bičiuliai bedarbiai, – sako Salimas. – Jie negali sau leisti nueiti į restoraną kaip mes.“

Claude'as ir Salimas beveik visą laiką keliauja tikrindami branduolinių reaktorių suvirinimo siūles visoje šalyje. Kartais jie uždirba padorias algas, o kartais vos suduria galą su galu – priklausomai nuo to, ar jų organizmai būna gavę kritinę radiacijos dozę ir dėl to jie išleidžiami privalomų atostogų.

Jie abu priklauso „anksti besikeliančiai Prancūzijai“, kurios dorybes N.Sarkozy taip mėgsta girti. „Jis pažadėjo, kad tokie žmonės kaip mes uždirbsime daugiau. Taip neįvyko.“ Ir pakartoja: „Jis yra turtingųjų prezidentas.“ O kaip F.Hollande'as? „Ne, jis nori uždaryti branduolines jėgaines.“ Marine Le Pen? „Galbūt. Prancūzija turi apsiginti nuo konkurencijos. Bet jos reikalavimas susigrąžinti franką yra visiška nesąmonė.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius