Vokietijos kariškiai įsteigė iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, nereikšmingą padalinį – Informacijos ir kompiuterių tinklo operacijų skyrių. Iš tiesų tai specialistų grupė, kurios tikslas – užkirsti kelią elektroninei grėsmei, atremti skaitmenines svetimų serverių ir tinklų atakas. Už skyriaus darbą - pasirengimą ateities karui – atsako generolas ir strateginės žvalgybos vadas Friedrichas Vilhelmas Krieselis. Jo komandoms paklūsta 6 tūkst. kareivių.
Kibernetinės pajėgos
Uniformuoti programišiai – toks Vokietijos atsakas į pavojų, kuris pastaruoju metu neduoda ramybės viso pasaulio vyriausybėms, slaptosioms tarnyboms ir kariūnams. Vokietijos kibernetinės pajėgos, šiuo metu veikiančios kaip karinė slaptoji tarnyba, buvo įkurtos prieš trejus metus gynybos ministro Franzo Josefo Jungo įsakymu. Jose – 76 Vokietijos interneto kariai, daugiausia karinių universitetų informatikos specialybės absolventai. Jau kitais metais šis kibernetinis dalinys turės būti pasirengęs kovai. Tai jis privalės įrodyti kad ir vykdydamas tariamą realaus taikinio ataką – vadinamąjį penetracijos testą.
Skaitmeniniai ateities kariai taiko tuos pačius metodus kaip ir kompiuteriniai nusikaltėliai. Jie mokosi naudotis virusinėmis programomis, kurios gali veikti svetimuose procesoriuose šeimininkams net neįtariant. Programos infiltruojamos per elektronines žinutes, kompaktinius diskus arba tiesiog užsukus į preparuotą tinklalapį. Užkrėsti kompiuteriai gali parsiųsti kitas virusines programas, veikiančias įrašymo mechanizmo principu ir perduodančias „agresoriui“ elektronines žinutes, interneto adresus, slaptažodžius.
Skaitmeninė rugsėjo 11-oji
Informacijos ir kompiuterių tinklo operacijų skyriaus karių rengimo programa egzotiška: jiems netenka siųsti į kovą tankų, naikintuvų ar griebtis automatinių ginklų. Jų karo scenarijai panašūs į mokslinę fantastiką ar kompiuterinius žaidimus ir vadinami „atsisakymo suteikti paslaugas“ antpuoliais arba „Botnet“ atakomis. „Botnet“ – žargoninė sąvoka, reiškianti kompiuterinių robotų (arba botų), veikiančių savarankiškai ir automatiškai, tinklą.
Kompiuteriams užvaldžius praktiškai visas gyvenimo sritis, internetinio antpuolio galimybė neįtikimai padidėjo. JAV ekspertai jau keleri metai įspėja apie „elektroninio Perl Harboro“, „skaitmeninės rugsėjo 11-osios“ ar „kibergedono“ grėsmę.
Pirmos skaitmeninės atakos auka tarp NATO valstybių tapo Estija. 2007-ųjų pavasarį šios šalies bankai, valdžios institucijos ir partijos tris savaites buvo masiškai puolamos, jų interneto prieiga faktiškai buvo užblokuota. Estija kalbėjo apie pirmąjį "kibernetinį karą" ir įtarė, kad jo iniciatorė – kaimynė Rusija. Toks buvo Rusijos atsakas į sprendimą perkelti bronzinį sovietų kario paminklą iš Talino centro į karių kapines. Nuo tada internetas tapo virtualiu kovos lauku, kuriame atsispindi realaus pasaulio konfliktai.
Panašiai praėjusią vasarą atakuota ir Gruzija, tokiu būdu palaikant Rusijos kariuomenės įvedimą į jai priklausančią Osetiją. Vėl, kaip ir Estijoje, buvo parengti internetiniai puslapiai rusų kalba ir siuntinėjamos žinutės, raginančios pulti Gruzijos institucijas (nurodyti ir jų adresai internete). Norintieji net galėjo įsirašyti specialią virusinę programą war.bat, parengtą pulti Gruzijos kibernetinę erdvę. Tuomet šalies prezidento tinklalapį teko parai išjungti. Gruzijos banko nurodymu savo operacijas internete sustabdė visi bankai. Įsilaužėliai, kaip ir Estijoje, falsifikavo portalų turinį: pavyzdžiui, Užsienio ministerijos įvadiniame tinklalapyje atsirado prezidento Michailo Saakašvilio ir Adolfo Hitlerio portretų koliažas.
Didinamas kibernetinio karo pajėgumas
Estijos ir Gruzijos patirtis paskatino daugumą valstybių skubiai ginkluotis. Amerikiečiai ketina skirti milijardus dolerių nacionalinei kibernetinei programai kurti. Vakarų slaptosios tarnybos ir kariškiai neabejoja, kad priešai, kaip ir šaltojo karo laikais, – rytuose, pirmiausia, Rusija ir Kinija. Rudenį JAV Kongresas gavo pranešimą, jog Kinija „agresyviai“ didina savo kibernetinio karo pajėgumą ir netrukus gali įgyti „asimetrinį pranašumą“ – konflikto atveju tai sumažintų Amerikos konvencinės ginkluotės galią.
Vokiečiai taip pat turi blogos santykių su kinais patirties. Beveik prieš dvejus metus vyriausybės Konstitucijos apsaugos skyrius informavo, kad Kinijos provincijos Lanžou serveris virusinėmis programomis puolė daugumą ministerijų ir Vokietijos kanclerio instituciją. Programos buvo skirtos svarbiai informacijai rinkti. Todėl iki kovo Vokietijos federacinė taryba įpareigota pateikti parlamentui siūlymą dėl „vyriausybės komunikacijų apsaugojimo ypatingos skubos tvarka“. Atsakinga Federacijos informacinės technikos apsaugos žinyba turi įsteigti specialią valdžios institucijų duomenų apsaugos tarnybą.
Trūksta laiko
Vakarų kariškių ir diplomatų debatai įsiliepsnojo. Praėjusiais metais per NATO viršūnių susitikimą Bukarešte buvo nutarta parengti bendrą kibernetinės gynybos koncepciją, sustiprinti nacionalinio tinklo saugumo reikalavimus, už kuriuos atsako NATO agentūra Belgijoje.
Taline įsteigtas Kibernetinės gynybos meistriškumo centras jau pateikė Gruzijos atakų analizę. Joje kalbama apie „puolimą pilkojoje zonoje“. Tačiau į aktualų klausimą, ar kibernetinės atakos turi būti vertinamos kaip ginkluotas puolimas, liko neatsakyta, nes tarptautiniu mastu susitarti dėl teisinių kibernetinės gynybos klausimų pritrūko laiko.
Parengė Rima KRUPENKAITĖ
