Tyrėjai mano, kad spartų koronaviruso infekcijų augimą, kai kuriose valstybėse perpildžiusį ligonines, sukėlė anksčiau vykę masiniai renginiai: arklių lenktynės Jungtinėje Karalystėje, karnavalai JAV ir Vokietijoje, futbolo varžybos Italijoje.
„Super skleidėjų“ renginių tyrimas galėtų padėti mokslininkams geriau suprasti, kaip virusas sklinda ten, kur yra daug žmonių – biuruose, mokyklose, bažnyčiose, sporto klubuose ir viešajame transporte. Taip pat padėti vyriausybėms reguliuoti tokius susibūrimus kaip vestuvės, prekybos konferencijos bei sporto varžybos, rašo „The Wall Street Journal“.
Praeitą savaitę publikuotame JAV Nacionalinės mokslų akademijos tyrime rašoma, kad per vieną minutę garsios kalbos pasigamino tūkstančiai lašelių, kurie ore išliko apie 12 minučių. Potencialiai šie lašeliai galėjo užkrėsti visus, esančius aplink. Panašūs tyrimai rodo, kad aerozolio dalelės, mažesnės už jau minėtus lašelius, gali ore išsilaikyti kelias valandas.
Stebina ir faktas, kad masiniuose renginiuose pasigautos infekcijos būna rimtesnės negu tos, kuriomis užsikrečiama kitomis aplinkybėmis. Turbūt dėl to, kad ilgą laiką žmogus gauna didelę viruso „dozę“, rašo „The Wall Street Journal“.
„Daugiausia užsikrėtimo atvejų, ir ypač mirčių, įvyko po renginių super „skleidėjų“, – laikraščiui sakė virusologas Hendrikas Streeckas iš Bonos universitetinės ligoninės Vokietijoje. H.Streeckas pirmasis publikavo pasaulinį tyrimą apie koronaviruso renginius „super skleidėjus“.
Jis tyrė protrūkį, kovą tapusį epidemijos epicentru Vokietijoje. Tyrime rašoma, kad infekcija regione sparčiai išplito po to, kai apie 400 žmonių dalyvavo tradiciniame karnavale: vasario 15-ąją žmonės didelėje salė kelias valandas gėrė, dainavo, bučiavosi ir šoko.
Dalyviai ne tik užsikrėtė bei tuomet skleidė virusą regione, bet ir jiems pasireiškė stipresni simptomai, jie sirgo sunkiau. Pasak H.Streecko, įmanoma, kad jie gavo didesnį viruso kiekį iš arti, jie aplinkoje, kurioje užsikrečiama, buvo ilgą laiką.
Po kelių savaičių regione užsikrėtė tūkstančiai žmonių, kelios dešimtys jų mirė.
Renginiai „super skleidėjai“ priskiriami daugeliui infekcinių ligų, tačiau COVID-19 atveju jie yra ypač pavojingi, nes viruso inkubacinis periodas – kai pacientams nepasireiškia simptomai, tačiau gali užkrėsti kitus – yra ilgesnis.
Sunkų ūminį respiracinį sindromą (SARS) ir Artimųjų Rytų respiracinį sindromą (MERS) – kitus du koronavirusus, kurie pastaraisiais metus sukėlę globalius protrūkius – taip pat padėjo išplatinti renginiai „super skleidėjai“, nurodoma tyrime.
Tarp tų renginių – Užgavėnių šventės Luizianoje JAV, choro repeticija Skagito apygardoje, Vašingtone, taip pat vaistų įmonės „Biogen“ vadovų susirinkimas netoli Bostono, rašo „The Wall Street Journal“.
JAV mėsos perdirbimo įmonės, kuriose užsikrėtė šimtai žmonių, taip pat tapo „super skleidėjomis“: apygardose, kuriose yra šios gamyklos, arba esančiose netoli jų, COVID-19 atvejų buvo beveik dvigubai daugiau nei nacionalinis vidurkis, rašoma nevyriausybinės organizacijos „Aplinkosaugos darbo grupė“ analizėje.
Europos pavyzdžiai
Kelių Europos šalių patirtys, panašu, patvirtina teoriją dėl renginių „super skleidėjų“ vaidmens. Per pastarąsias keturias savaites Vokietija, Austrija, Danija, Norvegija ir kitos valstybės panaikino daugelį karantino ribojimų, išskyrus masinių susibūrimų ribojimus. Kol kas naujų infekcijų skaičius šiose šalyse išlieka žemas ir pastovus.
Švedija, kurioje taip ir nebuvo įvestas privalomas karantinas, sugebėjo sukontroliuoti ir tuomet suvaldyti viruso plitimą pasitelkdama daugiau nei 50-ies žmonių susibūrimų draudimą.
„The Wall Street Journal“ rašo, esą atviras išlieka mokyklų klausimas. Nors nė vienoje valstybėje, kurioje buvo vėl atidarytos mokyklos, nenustatytas staigus infekcijų augimas, kai kurie mokslininkai nerimauja, kad mokyklos gali tapti pandemijos akceleratoriais.
SARS, dar vienas iš Kinijos kilęs koronavirusas, kuris genetiškai yra labai panašus į COVID-19, itin staigiai išplito pasaulyje 2003 metais: Honkongo viešbučio „Metropole“ svečias užkrėtė svečius iš viso pasaulio, kurie paskleidė ligą po skirtingus žemynus, sakė profesorius Michaelas Smallas iš Vakarų Australijos universiteto.
Pasak profesoriaus, valstybės turėtų uždrausti visus renginius, kuriuose dalyvauja daugiau nei 100 žmonių.
„Tai galėtų būti atviro išplanavimo biurų pabaiga. Galima aiškiai matyti iš duomenų daugybėje vietų: renginiai „super skleidėjai“ sukelia infekcijų protrūkius, kurie skatina eksponentinį augimą, tačiau jį galima greitai sumažinti iki linijinio augimo, jeigu uždraudžiami masiniai žmonių susibūrimai“, – „The Wall Street Journal“ sakė M.Smallas.
Profesoriaus skaičiavimai rodo, kad karantinus galėtų pakeisti tiksliau taikomos priemonės, mažiau paveikiančios ekonomiką. Pavyzdžiui, uždrausti masinius renginius, didžiąją dalį biuro darbuotojų raginti dirbti iš namų, plačiai naudoti mobiliąsias kontaktų sekimo programėles.
Pasak profesoriaus M.Smallo, perpildyto metro naudojimas piko metu neabejotinai prisideda prie spartaus viruso plitimo.
Vienoje labiausiai koronaviruso paveiktų valstybių Jungtinėje Karalystėje kovą dar buvo leidžiami masiniai renginiai, įskaitant didelius koncertus, futbolo varžybas ir arklių lenktynes.
Duomenų analizės firmos „Edge Health“ vadovas George'as Batcheloras sakė manąs, kad šie renginiai gerokai padidino hospitalizacijų ir mirčių, susijusių su COVID-19, skaičių regionuose, kuriuose jie vyko.
Jis tyrinėjo dvejas futbolo varžybas ir arklių lenktynes – visi šie renginiai vyko po atviru daugumu, jie siejami su masiniu viešojo transporto naudojimu ir lankymusi baruose.
„Būtų labai neprotinga greitu metu leisti tokius renginius“, – „The Wall Street Journal“ sakė G.Batcheloras.
