Daugelis taksi vairuotojų, dirbančių Archangelske, vairuoja vakarietiškas mašinas, kurias jie įsigijo ekonominio pakilimo laikais. Taksistas Michailas ne išimtis. Savo dabartinį automobilį, paėmęs paskolą, nusipirko dar dirbdamas vadybininku vienos Maskvos firmos padalinyje Archangelske.
Netekęs darbo tapo taksistu. Michailas skundžiasi, kad vietos valdžia išgrobsto biudžeto lėšas, o keliai nėra tvarkomi jau daugelį metų. Tačiau pokalbiui pakrypus apie prezidentą V.Putiną, įvykius Ukrainoje ir Krymą, Michailo tonas pasikeičia: „Putinas šaunuolis.“
Michailas skundžiasi, kad vietos valdžia išgrobsto biudžeto lėšas, o keliai nėra tvarkomi jau daugelį metų. Tačiau pokalbiui pakrypus apie prezidentą V.Putiną, įvykius Ukrainoje ir Krymą, Michailo tonas pasikeičia: „Putinas šaunuolis.“
Svarbiausia – stiprus prezidentas
Atsidūrus Archangelsko centre gali pasijusti persikėlęs į praėjusio amžiaus pradžią. Mediniai daugiabučiai namai čia stovi šalia naujos statybos prekybos centrų ir sovietinių laikų administracijos pastatų bei daugiabučių. Daugiau nei pusė miesto šaligatvių yra neasfaltuoti, kai kur vietoje plytelių patiestos medinės lentos.
Netoli pagrindinio Lomonosovo prospekto išdygęs naujas pastatas – Šiaurės federalinio universiteto biblioteka. Jo statybai išleista daugiau negu milijardas rublių , o pats pastatas turėjo būti užbaigtas iki birželio pradžioje vykusio Rusijos prezidento vizito į Archangelską. Bet iki šiol statybų pabaigos data yra neaiški.
Šalia kylančio naujo pastato stovi mediniai dviaukščiai namukai. Vienas jų dar 2005 m. buvo pripažintas avarinės būklės, tačiau vietos valdžia gyventojus paliko likimo valiai – jiems nėra pasiūlyta kita gyvenamoji vieta. Gyventojai namą priversti šildyti kūrendami malkas, nes centrinio šildymo pastate nėra. Jie pripažįsta, kad vien per šalčiausius žiemos mėnesius malkoms pirkti yra išleidžiama 17 tūkst. rublių (1 253 Lt).
Avarinės būklės name gyvenantys Marina ir jos kaimynas Jemeljanas turi daugybę skundų valdžiai dėl išvagiamo biudžeto, tačiau apie Rusijos prezidentą jie kalba tik teigiamai. „Putinas tikras vyras. Kyla pasididžiavimas, kai jis atsikerta Vakarams“, – dėsto Jemeljanas. Jam antrina ir Marina: „Svarbiausia, kad prezidentas būtų stiprus. Štai užsinorėjo susigrąžinti Krymą ir susigrąžino. Užsinorėjo padėti rusams Ukrainoje ir padeda. Jam niekas nenurodinėja.“
Nusivylė komunistais
Archangelsko srityje net 50 tūkst. šeimų yra reikalingas naujas būstas, 10 tūkst. iš jų gyvena avarinės būklės pastatuose. Marinos ir Jemeljano gyvenimo kokybė yra dar gera, palyginti su padėtimi kituose namų ūkiuose. Liudmila ir Jevgenijus Keferai gyvena nedideliame kambaryje mediniame name, į kurį jau nuo 2007 metų nėra tiekiamas vanduo, o nuo 2012 metų – ir elektra.
Archangelsko srityje net 50 tūkst. šeimų yra reikalingas naujas būstas, 10 tūkst. iš jų gyvena avarinės būklės pastatuose.
Į poros gyvenamą patalpą elektra atkeliauja iš kaimynų namo pravesto kabelio. Namo viduje įrengtas ir tualetas, tiesa, panaudotas vanduo keliauja ne į kanalizaciją, o į prie namo esančią pamazgų duobę.
Marina dirba socialinės rūpybos centre ir gauna 10 tūkst. rublių (738 Lt) mėnesinį atlyginimą, o jos vyras 15 tūkst. rublių (1 106 Lt) gauną už darbą cemento gamykloje.
Žiemos metu iš gamyklos Jevgenijus atveža penkių litrų talpos plastikinių indų su vandeniu. Juo ir prausiamasis dubenyje. Nešvarius drabužius pora veža skalbti pas gimines.
Nepaisant to, kad namas yra avarinės būklės ir į jį nėra tiekiamas geriamas vanduo bei elektros energija, Keferai tebegauna didžiules sąskaitas už pastato priežiūrą: „Kiekvieną mėnesį gauname sąskaitas už namo priežiūrą, tačiau per pastaruosius kelerius metus niekas nebuvo atėjęs daryti jokio remonto.“
Savo apmaudą vyras lieja ir dėl netinkamo šalies biudžeto pinigų naudojimo. Jis mano, kad už Sočio olimpiadai skirtus 50 mlrd. dolerių buvo įmanoma atnaujinti gyvenamuosius namus visoje Rusijoje.
Keferai, kaip ir dauguma Archangelsko srities gyventojų, ilgą laiką balsuodavo už Komunistų partiją, tačiau, nusivylę ja, pastaruosius Valstybės Dūmos rinkimus boikotavo.
Tačiau ir Keferai remia V.Putiną. „Krymas visada buvo mūsų, džiaugiuosi, kad jį susigrąžino. Aš ir Donbasą prijungčiau, kad tik būtų sustabdyti tie banderovcai“, – sako Jevgenijus. Tiesa, jis pripažįsta, kad naujų regionų išlaikymas pačiai Rusijai kainuotų didžiulius pinigus, o tai reikštų ir tolesnį provincijose gyvenančių žmonių skurdą ir neviltį.
Vyras yra pasiryžęs aukoti kelių ir namų tvarkymą vien dėl tol, kad Krymas priklausytų Rusijai.
Vyras yra pasiryžęs aukoti kelių ir namų tvarkymą vien dėl tol, kad Krymas priklausytų Rusijai.
Myli V. Putiną, bet nori pabėgti į Prahą
Valdžios kontroliuojamų TV kanalų skleidžiama propaganda užsikrėtę ir vidurinei Archangelsko klasei priklausantys Elvyra su Sergejumi.
Jie tvirtina po įvykių Kryme nustojo balsuoti už komunistus ir pradėjo palaikyti V. Putiną bei jo vykdomą politiką.
46-erių Sergejus tikina, kad patriotines nuostatas jam įskiepijo tėvai. Jis svarsto galimybę parduoti automobilį ir išvykti kovoti su „banderovcais“ Donbase. Tačiau jo žmona Elvyra tikina, kad vyras ten vyktų tik per jos lavoną.
Bet ir Elvyra mano, kad V.Putinas yra sumanus valstybės vadovas. Ji piktinasi prezidentą kritikuojančiais žmonėmis: „Viena mano draugė gyvena Prahoje ir nuolat keikia Putiną. Aš jos teiraujuosi, kas ji tokia, kad drįsta keikti prezidentą ir savo šalį? Jai šalis suteikė nemokamą išsilavinimą, o ji išvažiavo į užsienį. Jei nemoka mokesčių čia, tai tegu bent nejuodina Rusijos“, – apmaudą liejo archangelskietė.
Savo tėvų pažiūroms pritaria ir jų sūnus, 19-metis Stanislavas. Nors jis pripažįsta, kad jam kelia nerimą neseniai Rusijos valdžios priimtas sprendimas griežčiau kontroliuoti populiariausių šalies blogerių svetaines, Stanislavas tiki, kad cenzūra nebus tokia griežta: „Pas mus nebus taip, kaip Kinijoje.“
19-metis Stanislavas pripažįsta, kad jam kelia nerimą neseniai valdžios priimtas sprendimas griežčiau kontroliuoti blogerių svetaines, bet jis tiki, kad cenzūra nebus tokia griežta kaip Kinijoje.
Elvyra, paklausta, kaip reaguotų, jei jos sūnus dalyvautų prieš dabartinę šalies valdžią nukreiptoje demonstracijoje ir būtų sulaikytas, patikino, kad to tikrai nebus: „Nuo mokyklos laikų aiškinau sūnui, kad jis nedalyvautų jokiuose protestuose. Mes jį maitinome, suteikėme išsilavinimą. Vėliau jis sukurs šeimą ir gaus darbą. Negalima spjaudyti į šulinį, iš kurio geri.“
Nepaisant didelės meilės V. Putinui Elvyra ir Sergejus, sulaukę pensijos, patys planuoja kraustytis gyventi į Prahą.
Paklausta, kodėl rinktųsi gyvenimą Čekijos sostinėje, o ne Kryme, pora paaiškino, kad Prahoje turi keletą draugų.
Pokalbį Elvyra užbaigia paradoksaliu pastebėjimu: „Rusijoje visada žmonės mylėjo savo šalies vadus, tačiau, atsiradus bent menkiausiai galimybei, išvykdavo svetur.“
Ką daryti tiems, kurie išvykti iš savo šalies negali ir nenori?
