Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 vasario 23d. 09:26

Armėnija ir Azerbaidžanas vėl apsikeitė kaltinimais dėl karo nusikaltimų Karabache

Armėnų kariai Kalnų Karabache
ZUMAPRESS/Scanpix nuotr. / Armėnų kariai Kalnų Karabache

Armėnija ir Azerbaidžanas pirmadienį kreipdamiesi į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą vėl apsikeitė kaltinimais dėl karo nusikaltimų per pernai vykusias kautynes dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Dešimtmečius rusenęs konfliktas vėl užvirė rugsėjo 27 dieną, tarp šalių kilus įnirtingiems susirėmimams, pareikalavusiems maždaug 6 tūkst. gyvybių. Šešias savaites trukusios nuožmios kautynės baigėsi skaudžiu Armėnijos pralaimėjimu, Jerevanui sutikus pasirašyti taikos sutartį su Azerbaidžanu, sudarytą tarpininkaujant Maskvai.

Abi konflikto pusės kaltina viena kitą tarptautinės teisės pažeidimais per pernai rudenį vykusias kautynes. Pirmadienį Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai vėl pakartojo šiuos kaltinimus, kai vaizdo ryšiu kreipėsi į Ženevoje įsikūrusią JT Žmogaus teisių tarybą.

Armėnijos diplomatijos vadovas Ara Aivazianas kaltino Azerbaidžano pajėgas, kad jos „sąmoningai ir sistemingai atakavo civilinę infrastruktūrą“, „niekino ir naikino Armėnijos kultūrinį bei religinį paveldą“ ir „žeminamai, nežmoniškai ir žiauriai elgėsi“ su armėnais karo belaisviais bei civiliais sulaikytaisiais.

Jis pridūrė, kad Baku vadovybė, „tiesiogiai dalyvaujant Turkijai ir su ja susijusiems kovotojams teroristams iš užsienio, vykdė masinius sunkius pažeidimus armėnų atžvilgiu“.

Turkija per konfliktą palaikė Azerbaidžaną, tačiau atmeta kaltinimus, kad siuntė į Kalnų Karabachą samdinius kovoti su armėnų separatistais.

Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Ceyhunas Bayramovas savo ruožtu kaltino armėnų pajėgas „sunkiais tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, prilygstančiais karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui“.

Anot jo, Armėnijos kariuomenė „sąmoningai atakavo“ tankiai apgyvendintas gyvenvietes Azerbaidžane ir įvykdė karo nuskatimų prieš azerbaidžaniečius belaisvius.

Pernai gruodį tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ paragino Baku ir Jerevaną skubiai ištirti per kautynes abiejų konflikto šalių įvykdytus „karo nusikaltimus“.

Armėnija nepradėjo tyrimo dėl jos ginkluotųjų pajėgų galimai įvykdytų karo nusikaltimų. Tuo tarpu Azerbaidžanas dviem savo kariams pareiškė kaltinimus dėl armėnų karių palaikų išniekinimo.

Separatistų kontroliuojamas Kalnų Karabachas atsiskyrė nuo Azerbaidžano per 10-ojo dešimtmečio karą, pareikalavusį maždaug 30 tūkst. žmonių gyvybių.

Etniniai armėnų separatistai perėmė kalnuoto Kalnų Karabacho kontrolę iš Baku per praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje vykusį karą, nusinešusį apie 30 tūkst. gyvybių.

Armėnijos sąjungininkė Rusija atsisakė siųsti savo karių į pernai rudenį vykusias kautynes, tačiau dislokavo kelis tūkstančius taikdarių Kalnų Karabache, kai lapkritį tarpininkaujant Maskvai konflikto šalys pasirašė taikos susitarimą.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min