Vakarai šį balsavimą laiko svarbiu demokratijos išbandymu šioje mažoje, 2,9 mln. gyventojų valstybėje, kurioje dar niekada nėra buvę, kad valdžia balsavimu atitektų opozicijai.
Rinkimų kampaniją jau temdė opozicijos pareiškimai, kad vyriausybė rengia masinį rinkimų klastojimą.
Kad turėtų vietų parlamente, partija turi surinkti mažiausiai 5 proc. balsų, o rinkimų blokas iš kelių partijų – mažiausiai 7 proc. balsų.
Balsavimą, kuris prasidėjo 4 val. Grinvičo (7 val. Lietuvos) laiku ir baigsis 16 val. Grinvičo laiku, stebės tarptautiniai stebėtojai iš Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos.
Apklausos rodo, kad didžiausios sėkmės gali tikėtis prezidento Seržo Sargsiano partija.
Apklausos rodo, kad didžiausios sėkmės gali tikėtis prezidento Seržo Sargsiano partija.
Kritikai teigia, kad priimtos konstitucijos pataisos yra dalis S.Sargsiano pastangų išsaugoti valdžią šalyje, kai 2018 metais turės palikti prezidento postą. Jeigu jo partija kontroliuos parlamentą, kadenciją baigęs S.Sargsianas galėtų būti paskirtas premjeru.
62 metų lyderis, Armėnijai vadovaujanti nuo 2008-ųjų, neigė šiuos kaltinimus ir aiškino, kad konstitucijos pakeitimai, priimti per 2015 metais vykusį referendumą, yra žingsnis stipresnės demokratijos link.
„Esame užsibrėžę ryžtingai žengti link europietiškos demokratijos sukūrimo ir demokratinių institucijų sustiprinimo, – neseniai sakė S.Sargsianas. – Padarysime viską, kad rinkimai vyktų laikantis aukštų tarptautinių standartų.“
Konstitucijos pataisos, įsigaliojančios baigiantis S.Sargsiano kadencijai, numato, kad prezidentui bus paliktas daugiausia reprezentacinis vaidmuo ir kad valstybės vadovas bus renkamas parlamento, o ne per visuotinius rinkimus, kaip buvo anksčiau.
Kaip rodo apklausos, S.Sargsiano Respublikonų partija yra populiariausia, bet nuo jos nedaug teatsilieka blokas, vadovaujamas verslininko Gagiko Carukiano, vieno turtingiausių žmonių Armėnijoje.
Respublikonų partijos kampanijai vadovavo ministras pirmininkas Karenas Karapetianas, dalyvavęs susitikimuose su rinkėjais visoje šalyje ir žadėjęs skatinti užsienio investicijas sunkiai besiverčiančioje šalyje.
K.Carukianas taip pat žadėjo pritraukti iki 15 mlrd. JAV dolerių užsienio investicijų iš Persijos įlankos valstybių ir kitų šalių.
Prognozuojama, kad į parlamentą taip pat pateks nacionalistinės pakraipos Armėnijos revoliucinė federacija (ARF), dar žinoma kaip „Dašnakcutiun“, ir dvi kitos partijos.
Jerevane dirbantis nepriklausomas politikos ekspertas Sergejus Minasianas sakė, kad valdančioji partija turi „reikšmingą pranašumą“, nes gali naudotis dideliais administraciniais ir propagandos ištekliais.
Europos Sąjunga siūlė Armėnijai finansinę ir techninę pagalbą laisviems ir sąžiningiems rinkimams organizuoti. Anksčiau šią savaitę paskelbtame bendrame pranešime ES misija ir JAV ambasada Jerevane išreiškė susirūpinimą dėl „pareiškimų apie rinkėjų bauginimą, mėginimus pirkti balsu ir sistemingą administracijos išteklių naudojimą padėti kai kurioms besivaržančioms partijoms“. Vis dėlto šie pažeidimai nebuvo susieti su kokiais nors konkrečiais vardais.
Jerevanas palaiko glaudžius ekonominius ir saugumo ryšius su Maskva. Armėnijoje įsikūrusi viena Rusijos karinė bazė.
Kai kurie opozicijos lyderiai perspėjo rengsiantys protestus dėl numanomų pažeidimų.
Respublikonų partijos pirmininko pavaduotojas Armenas Ašotianas teigė neįžvelgiantis jokios nestabilumo grėsmės.
„Esu tikras, kad teisėsaugos institucijos neleis jokių mėginimų susilpninti valstybingumą, – sakė jis. – Dabar neįžvelgiu jokio pavojaus.“
Pastaraisiais metais padėtis Armėnijoje buvo gana nerami. 2015-aisiais tūkstančiai demonstrantų ištisas savaites mitingavo Jerevane, protestuodami prieš elektros kainų padidinimą.
Pernai liepą kelios dešimtys ginkluotų asmenų sostinėje užgrobė policijos būstinę ir reikalavo paleisti vieną opozicijos šalininką, taip pat spaudė atsistatydinti vyriausybę. Jie paėmė įkaitais kelis policijos pareigūnus ir medikus, bet galiausiai juos paleido. Per dvi savaites trukusią apsiaustį žuvo du žmonės, dar keli buvo sužeisti. Be to, įvyko didelių mitingų, kurių dalyviai reiškė solidarumą su užpuolikais ir retkarčiais susiremdavo su policija.
Kovą keli šimtai protestuotojų surengė demonstraciją Jerevane, kai vienas aktyvistas, parūpinęs policijos komplekso užpuolikams maisto, mirė kalėjime, paskelbęs bado streiką.
Priėjimo prie jūros neturinti Armėnija smarkiai nukentėjo nuo ekonominės blokados, paskelbtos Turkijos, palaikančios savo sąjungininką Azerbaidžaną konflikte su Jerevanu dėl separatistinio Kalnų Karabacho.
Jerevanas palaiko glaudžius ekonominius ir saugumo ryšius su Maskva. Armėnijoje įsikūrusi viena Rusijos karinė bazė.
