Kaip skelbiama šiame straipsnyje, Didžiosios Britanijos premjerui Davidui Cameronui be didesnių pastangų iš ES pavyks pasiekti įvairių nuolaidų: pavyzdžiui, srityje, liečiančioje paslaugų tiekimą vidaus rinkoje, greičiau pasirašant prekybinį susitarimą su JAV, galbūt netgi apribojant kai kurias išmokas.
Tačiau Didžiajai Britanijai turbūt bus sunku pasiekti poslinkio reformose, kurių ji itin nori – tarkime, migrantų iš neturtingesnių ES šalių įvažiavimo apribojimo.
Kaip rašoma leidinyje, „tokioms šalims kaip Ispanija, kur nedarbas pasiekė rekordinę 27 proc. ribą, emigracija tapo naudingu saugikliu. O štai turtingesnėse šalyse, tokiose kaip Didžioji Britanija, darbo ir socialinės rūpybos sferose pastebima auganti konkurencija tarp dirbančių imigrantų ir mažą kvalifikaciją turinčių, prastai apmokamų vietos gyventojų“.
D.Cameronui teks nelengva užduotis – surasti balansą tarp šalies gyventojų lūkesčių ir tarp tokių partnerių ES kaip Vokietija ar Prancūzija siekio eiti į tam tikrus kompromisus, kartu išlaikant Didžiąją Britaniją ES sudėtyje. Jam teks pasiekti pakankamai daug nuolaidų, kartu neišeikvojus daug politinio kapitalo ES šalių vadovų akyse, be to, jis turės įtikinti rinkėjus, kurie vis dar neapsisprendė, ar buvimas ES atitinka Didžiosios Britanijos nacionalinius interesus.
Didžiausia užduotis – išvengti dar didesnio šalies susiskaldymo ir pabandyti išlaikyti Didžiosios Britanijos vienybę.
Taigi, D.Cameronui teks pritraukti į savo pusę tuos, kurie galvoja, kad ES tapo pernelyg biurokratiška, neefektyvi, nesugebanti kontroliuoti migrantų srautų, o kartu ir tuos, kuriuos baimina perspektyva, jog Didžioji Britanija liks viena.
Be to, jam būtinai reikia mažinti nepasitikėjimą Didžiosios Britanijos ateitimi, nes investuotojai gali pasirinkti kitą šalį.
O didžiausia užduotis – išvengti dar didesnio šalies susiskaldymo ir pabandyti išlaikyti Didžiosios Britanijos vienybę.
