Ohajuje ir Viskonsine neturtingiausiuose ir mažumų gyvenamuose rajonuose buvo iškabinti reklaminiai stendai, kuriuose vaizduojami kaliniai už grotų ir perspėjama dėl kriminalinės atsakomybės už sukčiavimą per rinkimus. Teisių gynimo grupės sako, kad šių plakatų tikslas yra įbauginti mažumų rinkėjus.
O visoje šalyje kai kurie darbdaviai, tarp jų – broliai milijardieriai Davidas ir Charlesas Kochai, kurie padėjo finansuoti konservatorių grupę „Americans for Prosperity“, spaudžia savo darbuotojus prezidento rinkimuose balsuoti už respublikoną Mittą Romney.
Likus mažiau nei dviem savaitėms iki rinkimų, kurie gali būti vieni atkakliausių per visą JAV istoriją, pastangos suklaidinti, įbauginti ar paspausti rinkėjus tampa vis labiau matomos politiniame kraštovaizdyje. Analitikai sako, kad jau naudojamos taktikos, kurios paprastai pasitelkiamos per kelias paskutines dienas prieš rinkimus.
„Matėme klaidinimo ir bauginimo taktikų, kuriomis siekiama sutrukdyti rinkimų teisę turintiems amerikiečiams balsuoti, suintensyvėjimą“, – sakė Ericas Marshallas iš pilietinių teisių organizacijos „Lawyers' Committee for Civil Rights Under Law“, kuri vadovauja koalicijai, turinčiai „karštą liniją“ (1-866-OUR-VOTE) ir priimančiai informaciją apie įtariamus rinkėjų bauginimo atvejus.
Demokratai garsiau skundžiasi dėl tokių atvejų. Jie taip pat mini grupes, susijusias su konservatorių „Arbatėlės judėjimu“ ir rengiančias dešimtis tūkstančių žmonių lapkričio 6 dieną stebėti rinkimų apylinkes. Šis prieštaringai vertinamas planas yra kritikuojamas kaip bandymas vilkinti balsavimą ar išvis atimti norą balsuoti.
Tačiau skundų yra pareiškę ir respublikonai, daugiausia – dėl maždaug aštuonių politiškai susiskaldžiusių valstijų, kurios tikriausiai ir nulems M.Romney bei demokratų prezidento Baracko Obamos dvikovos baigtį.
Respublikonas Kurtisas Killianas iš Sent Ogastine Floridoje yra tarp tų žmonių minėtose trijose valstijose, kurie pranešė sulaukę skambučio, raginusio balsuoti telefonu, kad nereikėtų eiti į rinkimų apylinkę.
K.Killianas sako, kad jam paskambino vyras, kuris prisistatė Floridos rinkimų skyriaus darbuotoju. Pasak K.Killiano, jis atsisakė skambinusio asmens pasiūlymo balsuoti telefonu, o paskui pranešė apie tą skambutį vietos rinkimų pareigūnams.
„Žinau, kad nėra tokio dalyko kaip balsavimas telefonu“, – sakė jis, tačiau pridūrė, kad „tie, kuriems sunku išsiruošti iš namų“, pavyzdžiui, pagyvenę arba neįgalūs žmonės, „gali su tuo sutikti, nes jiems tai būtų patogu“.
„Kai jau galvoji, kad balsavai, ... į rinkimus nebeisi. Mano balsas būtų buvęs neutralizuotas“, – sakė K.Killianas.
Virdžinijos valstijos rinkimų komisija gavo panašius skundus iš mažiausiai 10 žmonių, daugiausia – pagyvenusių. Jie sakė, kad buvo raginami balsuoti telefonu.
Tipekanu apygardos Indianoje rinkėjai apie panašius skambučius buvo pranešę rugsėjo mėnesį, dėl to valstijos sekretoriaus biuras, kuris prižiūri rinkimus Indianoje, pradėjo tyrimą. Jo centre yra firma pavadinimu „Vote USA“. Neaišku, kas už jos stovi; jos telefono numeris jau nebeveikia.
Indianos valstijos sekretorė paragino rinkėjus ignoruoti skambučius iš „Vote USA“.
Reklaminiai stendai
Įstatymų leidėjai demokratai ir aktyvistai Viskonsine ir Ohajuje – svarbiausiose iš visų „svyruojančių“ valstijų, nes jose laimėjęs kandidatas tikriausiai švęs pergalę prezidento rinkimuose, – pyksta dėl kelių dešimčių reklaminių stendų, kurie išdygo pastarosiomis savaitėmis ir kuriuose perspėjama dėl griežtų bausmių už sukčiavimą per rinkimus.
Tie stendai buvo iškabinti daugiausia juodaodžių ir mažas pajamas gaunančių žmonių rajonuose. Daugumoje jų pavaizduotas didelis teisėjo plaktukas ir užrašyta „Sukčiavimas per rinkimus yra sunkus nusikaltimas!“ Toks sukčiavimas JAV baudžiamas laisvės atėmimu iki pusketvirtų metų ir 10 tūkst. dolerių baudomis.
Už minimus plakatus sumokėjo anoniminė grupė, apibūdinama tik kaip „privatus šeimos fondas“.
Kituose stenduose pavaizduoti kaliniai su kombinezonais, žvelgiantys pro kalėjimo grotas. Bendruomenių lyderiai sakė, kad šie plakatai yra skirti juodaodžiams, ispanakalbiams, neturtingiesiems ir buvusiems kaliniams – grupėms, kurios yra linkusios balsuoti už demokratus.
Miesto tarybos narė Phyllis Cleveland, kurios apygardoje Klivlande kabo keli tokie stendai, sakė kad jais siekiama įbauginti rinkėjus.
„Nerimauju dėl to, kad jie iš tikrųjų įbaugins kai kuriuos buvusius nusikaltėlius, teistus žmones, kurie gali balsuoti“, – sakė Ph.Cleveland, kuri pridūrė, kad yra painiavos dėl nusikaltėlių balsavimo, nes kai kuriose valstijose tai nelegalu.
Ohajuje, 12-oje kitų valstijų ir sostinėje Vašingtone nusikaltėliai, kurie tuo metu nesėdi už grotų, balsuoti gali.
Reaguodama į skundus, reklaminių stendų kompanija „Clear Channel Outdoor“ praėjusį savaitgalį sakė, kad nukabins maždaug 140 stendų Ohajuje ir Viskonsine, nors jie turėjo kaboti iki pat rinkimų dienos – lapkričio 6-osios.
Kompanija nurodė, kad laikosi politikos reklaminiuose stenduose neskelbti anoniminių politinių žinučių ir kad padarė klaidą sutikdama su šiuo kontraktu.
Kai kurie Ohajo gyventojai, kurie nusprendė balsuoti iš anksto ir taip išvengti ilgų eilių lapkričio 6-ąją, sakė pykstantys dėl tų plakatų.
Keli jų juos palygino su pastangomis įvesti daugiau kaip 30-yje valstijų naujus balsavimo suvaržymus, tokius kaip reikalavimą rinkėjams pateikti asmens dokumentą su nuotrauka. Kelis įstatymus dėl asmens dokumentų su nuotrauka teismai atmetė arba atidėjo.
„Dedamos koordinuotos pastangos neprileisti prie rinkimų konkrečių (rinkėjų) grupių, – sakė 24 metų Camilo Villa, kuris gyvena Klivlando rajone ir iš anksto balsavo už B.Obamą. – Tai labai neramina“.
Darbdavių spaudimas
Tuo tarpu kai kurie darbdaviai spaudė darbuotojus paremti tam tikrus kandidatus prezidento ir kituose rinkimuose.
Tokie darbdaviai, regis, naudojasi 2010 metais priimtu Aukščiausiojo Teismo sprendimu, kuriuo buvo panaikinti įstatymai, draudę jiems tiesiogiai reikšti politines pažiūras savo darbuotojams.
Vadinamasis Susivienijusių piliečių prieš Federalinę rinkimų komisiją sprendimas taip pat sudarė sąlygas įkurti didelių pinigų „Super PVK (politinio veiksmo komitetus)“, galinčius rinkti ir leisti neribotas sumas, ir vaidinančius svarbų vaidmenį šiuose prezidento rinkimuose. Šios sprendimo kritikai sako, kad dėl jo darbuotojai gali jaustis verčiami balsuoti už tam tikrus kandidatus.
Kelios kompanijos išsiuntinėjo laiškus, kuriuose ragina savo darbuotojus balsuoti už M.Romney. Broliai Kochai, kurie skyrė milijonus dolerių, kad paremtų M.Romney ir kitus respublikonus, sulaukė kritikos už „informacijos rinkėjams paketų“ išsiuntimą 45-iems tūkst. „Koch Industries“ priklausančio popieriaus fabriko „Georgia Pacific“ darbuotojų.
Tuose paketuose, kurių gavo politikos žurnalas „In These Times“, yra kompanijos remiamų kandidatų sąrašas su M.Romney pirmoje vietoje.
Paketuose taip pat yra „Koch Industries“ prezidento Davido Robertsono (Deivido Robertsono) laiškas, kuriame sakoma, kad „daugelis iš daugiau kaip 50 tūkst. mūsų darbuotojų amerikiečių ir kontraktininkų gali patirti pasekmių“, jeigu rinkėjai išrinks kandidatus, pritariančius reguliavimo didinimui ir laisvos prekybos varžymui. Tai tikriausiai yra užuomina apie B.Obamą.
Kai kurie demokratai apkaltino „Georgia Pacific“ bandant priversti darbuotojus balsuoti už M.Romney.
Lynn Rhinehart, JAV didžiausios profesinių sąjungų grupės AFL-CIO vyriausioji teisininkė, sakė, kad darbdaviai gali kalbėtis su darbuotojais apie savo pasirinkimą dėl kandidatų, bet neturėtų sieti balsavimo su jų darbo vietų išsaugojimu.
„Gali būti teisinių klausimų“, – sakė L.Rhinehart per diskusijas su žiniasklaida dėl rinkimų ir bauginimo taktikų.
„Georgia Pacific“ atstovas Gregas Guestas sakė, kad kompanijos laiškai nebuvo bandymas „įbauginti“ darbuotojus ir kad daugelis kompanijų bei profesinių sąjungų pateikia nariams pamašią informaciją.
„Profesinės sąjungos ir laikraščiai eina dar toliau ir, iš esmės, patvirtina kandidatus savo nariams ir skaitytojams“, – sakoma G.Guesto pareiškime.
