Žygio dalyvės tikisi kasdien šliuožti po 10 valandų ir įveikti apie 800 kilometrų maršrutą per šį ledinuotą žemyną. Ašigalį jos planuoja pasiekti po maždaug 40 dienų.
Kiekviena moteris tempia roges su maistu ir įranga, sveriančias po maždaug 80 kilogramų.
Tautų sandraugos moterų ekspedicijos Antarktidoje dalyvėms gali tekti susigrumti su smarkiomis pūgomis, kurių vėjo greitis neretai viršija 130 kilometrų per valandą, sunkiai pastebimais ledynų plyšiais ir iki 40 laipsnių pagal Celsijų speigu, sakoma ekspedicijos tinklalapyje.
„Šliuoždama per Antarkties ledynų perėjas ir lygumas, žygio dalyvės regės apskritą parą trunkančią (poliarinę) dieną, bekraščius gamtovaizdžius ir išgyvens visišką atskirtį. Jos nematys jokių augalų ir gyvūnų – tik sniegą, ledą, uolas ir dangų“, – rašoma tame pranešime.
Moterys tikisi pasiekti Pietų ašigalį iki sausio 1 dienos, kai sukaks lygiai 60 metų nuo Tautų sandraugos įkūrimo 1950 metais, sakė ekspedicijos vadovė britė Felicity Aston.
Žygio dalyvės atstovauja aštuonioms Sandraugos šalims: Brunėjui, Kiprui, Ganai, Indijai, Jamaikai, Naujajai Zelandijai, Singapūrui ir Didžiajai Britanijai.
Ekspedicijos pradžia nebuvo itin sėkminga, nes Patriotų kalvų bazinėje stovykloje, kuri yra Argentinos administruojamoje Antarktidos teritorijoje, per smarkią vėtrą buvo apgadintos naujutėlaitės žygio dalyvių palapinės.
Moterys turėjo stovykloje pasiskolinti kitas palapines, kol užlopė savąsias.
„Po didelių taisymų palapinės laiko“, – prieš prasidedant žygiui ekspedicijos tinklalapyje rašė žygeivė Kylie Wakelin iš Naujosios Zelandijos.
Tinklalapyje taip pat nurodoma, jog šiuo žygiu bus pagerbti „moterų pasiekimai visame pasaulyje“.
Šios ekspedicijos dalyvės vėl išsimaudyti po karštu dušu tikisi ne anksčiau nei ateinančių metų pradžioje.
