Europos Parlamentas naftos turtingą autoritariškai valdomą valstybę ne kartą kaltino griežtais veiksmais prieš opoziciją, žmogaus teisių aktyvistus. Tačiau tai netrukdo šaliai dalyvauti Rytų partnerystės programoje. Nors Baku, vykstant ginčui dėl žmogaus teisių, prieš pusmetį vienašališkai nutraukė bendradarbiavimą su Europos Parlamentu.
„Mes suinteresuoti santykių stiprinimu. Lietuva Europos Sąjungoje yra svarbi Azerbaidžano partnerė. Su Europos Sąjunga sieja glaudūs santykiai, nors yra ir nesutarimų. Paskutiniame Rytų partnerystės susitikime pasirašėme susitarimą dėl vizų supaprastinto režimo. Tai pasitarnauja turizmui, ekonominių santykių plėtojimui, prekybai“, – sako Azerbaidžano užsienio reikalų viceministras Khalafas Khalafovas.
Azerbaidžanas niekada ypatingai nesiekė integruotis į Europos Sąjungą. Viršūnių susitikime Rygoje Azerbaidžanas paskutiniu momentu atsisakė prisijungti prie šalių bendros deklaracijos, pripažįstančios kiekvienos šalies pasirinktą europinę perspektyvą. Nuolat banguojantis Baku bendravimas su ES gruodį vėl pakrypo Bendrijos link.
„Buvome pasirengę pasirašyti kitokį susitarimą su ES – ne asociacijos ir nekeitėme nuomonės. Sakėme, kad pasirašysime strateginio bendradarbiavimo sutartį. Manau, kad ir toliau derėsimės. Lietuva mus supranta, nes buvo tame pačiame kailyje, kaip ir mes. Supranta apie okupuotas teritorijas. Azerbaidžanas ne kartą patvirtino, kad yra tas parneris, kuris įneša didelį indėlį į ES energetinį saugumą“, – teigia Azerbaidžano ambasadorius Lietuvoje Hasanas Mammadzada.
„ES Rytų partnerystės programa nėra kažkokios primetamos taisyklės ar noras įgyvendinti jas bet kokia kaina. Tai siekimas rasti bendrus vardiklius, bendras taisykles, kad neįvyktų taip, jog į futbolo aikštę išbėga sportininkai ir kita komanda su beisbolo lazdomis, o dabar tarptautinėje arenoje matome tokių atvejų“, – sako Lietuvos ambasadorius Azerbaidžane Valdas Lastauskas.
Europos Sąjunga energetikos srityje tikisi glaudesnio bendradarbiavimo ir vertina Azerbaidžano dalyvavimą pietinio dujų koridoriaus projekte, užtikrinančiame energetikos išteklių tiekimą į Europą per Kaspijos jūrą ir Turkiją.
„Norima formalizuoti tuos santykius ir bus žiūrima labai pragmatiškai, nes Azerbaidžanas yra labai svarbus žaidėjas energetikos rinkoje. [...] Labai svarbu neatstumti, vis tiek reikia kalbėtis, bendrauti“, – teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Tačiau kalbėtis, anot politologų, gali būti vis sunkiau. Planuotas Rytų partnerystės programos valstybių susitikimas 2017-aisiais vyks ypatingomis sąlygomis. Tai bus prezidento rinkimų Prancūzijoje, parlamento rinkimų Vokietijoje ir galimo išstojimo iš ES referendumo Didžiojoje Britanijoje metai. Šiame fone, anot politologų, tik optimistai gali tikėtis naujo ES suartėjimo su rytinėmis kaimynėmis.
