Iškilus pavojui, kad skolų prislėgta valstybė bankrutuos, G.Papandreou laimėjo balsavimą parlamente, pažadėjęs inicijuoti derybas, turinčias padėti įveikti bręstantį maištą partijoje, kurią jo tėvas įkūrė prieš beveik keturis dešimtmečius.
Per balsavimą, kurį nervingai stebėjo finansų rinkos ir kiti Europos lyderiai, už vyriausybę balsavo 153 deputatai, o prieš – 145 įstatymų leidėjai iš jungtinės opozicijos.
Papandreou laimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo ir perduoda vairą, rašoma kairiosios pakraipos dienraščio „Eleftherotypia“ tinklalapyj
Prieš šį balsavimą G.Papandreou paskelbė vėliau šeštadienį susitiksiantis su Graikijos prezidentu Karolu Papuliju, kad grąžintų jam savo mandatą ir pradėtų derybas dėl nacionalinės vienybės vyriausybės suformavimo.
Šis susitikimas numatytas 12 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, nurodė premjero biuras.
„Papandreou laimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo ir perduoda vairą“, – rašoma kairiosios pakraipos dienraščio „Eleftherotypia“ tinklalapyje.
Valdantieji socialistai prieš balsavimą turėjo 152 deputatus, tačiau dar viena įstatymų leidėja praeitą naktį papildė jų gretas.
Buvusi darbo ministrė Luka Kaceli, kuri anksčiau šį mėnesį buvo pašalinta iš PASOK partijos, kai pasipriešino įstatymų pataisos dėl kolektyvinių darbo sutarčių įtraukimą į reformų paketą, vėl buvo į ją priimta, kai išreiškė palaikymą vyriausybei.
G.Papandreou palaikantys įstatymų leidėjai plojo jam atsistoję, kai premjeras įžengė į parlamento salę, taip pat kai jis baigė savo kalbą.
„Kviečiamas sąžiningas ir platus palaikymas, – jis sakė deputatams prieš balsavimą. – Laikas bendradarbiauti, jaučiant nacionalinę atsakomybę.“
„Man nerūpi kėdė; man mažiausiai rūpi, ar būsiu perrinktas“, – sakė 59 metų politikas, kuris perėmė vadovavimą partijai 2004 metais ir patyrė pralaimėjimus dviejuose visuotiniuose rinkimuose, tačiau atlaikė dabartinio finansų ministro Evangelo Venizelo mėginimą tapti PASOK vadovu.
Graikijos socialistai į valdžią atėjo 2009 metais.
„Jeigu savo veiksmais galėčiau pasiųsti žinią, kad mes nesame priešai (su opozicija)..., tuomet būtų didžiausias nuopelnas šaliai per savo 30 metų karjerą“, – pareiškė G.Papandreou.
„Mano šeimos tradicijos neleistų man padaryti nieko kita“, – pridūrė premjeras, kurio tėvas ir senelis taip pat vadovavo Graikijos vyriausybėms.
Šie debatai, kurie vyko keliems tūkstančiams komunistų surengus triukšmingą protesto mitingą prie apšviesto parlamento pastato, vainikavo Graikijai itin neramią savaitę.
Jis prasidėjo po netikėto G.Papandreou raginimo surengti referendumą dėl sunkiai iškovoto 100 mlrd. eurų finansinio gelbėjimo paketo, suderėto su Europos Sąjungos (ES) lyderiais praeitą savaitę. Toks raginimas išprovokavo maištą premjero partijoje ir sukėlė paniką finansų rinkose.
Analitikai perspėjo, kad atsinaujinęs politinis nestabilumas gali sutrukdyti pervesti Graikijai praeitais metais Europos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteiktos paskolos 8 mlrd. eurų dalį, nors Atėnams lėšų mokėti pensijoms ir atlyginimams pakaks tik maždaug iki gruodžio vidurio.
Be to, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kiti lyderiai pirmąkart iškėlė prielaidą, kad Graikijai gali tekti pasitraukti iš euro zonos. Šie pareiškimai sustiprino spaudimą Atėnų politikams ratifikuoti finansinio gelbėjimo sutartį, jeigu Graikija nori išlaikyti eurą.
Finansų ministras E.Venizelas pareiškė, kad baigus derybas su ES dėl finansinio gelbėjimo plano, bus surengti pirmalaikiai rinkimai.
Pasak jo, naujoji vyriausybė dirbs „iki vasario pabaigos“, kol bus aptartos visos ES gelbėjimo paketo detalės, „kad jos būtų pateiktos įvertinti per rinkimus Graikijos žmonėms“.
Dėl politinio chaoso Atėnuose prekybos biržose pabaigoje užfiksuotas kainų mažėjimas, Graikijos akcijų rinka smuktelėjo 1,17 procento.
