Dėl naftos ir jos produktų tiekimo į Baltarusiją šalims pavyko susitarti po du mėnesius trukusių derybų. Susitarimas pasirašytas gruodžio 28 dieną. Minskas išsiderėjo, kad šalis gautų ketvirtadalį iš 23 mln. tonų naftos, būtent tokį kiekį Baltarusija norėtų gauti per metus. Rusija neseniai paskelbė ketinanti sumažinti pasiūlą, pernai pardavė 21,5 mln. tonų naftos, o šiemet pasiūlys 18 mln. tonų.
Analitikų nuomone, derybų užkulisiai, tai detalės, kurias Muitų sąjungos partneriai bando nuslėpti. Jos susijusios tiek su energetika, tiek su Baltarusijos valstybės turto privatizacija.
Laikinas tonas
Maskva galėtų Baltarusijai tiekti jai reikiamą naftos kiekį, tačiau mainais tikisi palankaus valstybės turto privatizavimo, kuriame galėtų dalyvauti Rusijos verslo bendrovės.
Rusijos analitinės kompanijos „Zerich Capital Management“ vadovas Nikolajus Podlevskis mano, kad Rusijos „minkšta“ pozicija yra tik laikinai – pirmąjį metų ketvirtį. Per šį laikotarpį Rusija tikisi Baltarusijos paramos, nes neturi pakankamai pajėgumų perdirbti naftą pagal aukštesnį standartą, vadinamą Euro-3, o jo turi siekti būtent nuo šių metų.
„Rusijos rinkoje susidaro maždaug milijono tonų tokio standarto naftos produktų trūkumas, o pirkti planuota daugiausiai iš Baltarusijos“, – sakė ekspertas. Jo nuomone, būtini tolimesni susitarimai: Maskva Minskui tieks reikiamą kiekį neapmuitintos naftos produktų, o ši sutiks ją perdirbti ir Rusijos rinkai grąžinti 2 mln. tonų, už kainą, priimtiną Rusijos vartotojams.
Kitaip, anot N.Podlevskio, jau antrą metų ketvirtį, kuomet daugelis Rusijos naftos perdirbimo gamyklų baigs perėjimą prie kuro gamybos Euro-3 standarto, Maskvos pozicija dėl naftos tiekimo apimčių į Baltarusiją bus griežtesnė. „Bet kokiu atveju, nepaisant deklaracijos apie integraciją tarp Rusijos ir Baltarusijos, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, energijos pardavimo kaina Baltarusijai palaipsniui didės“, – teigia Rusijos ekspertas.
Jis pabrėžė, kad Minskas prarastų ypatingą statusą, kuriame dabar yra dėl žemos energijos pardavimo kainos Rusijoje, atsižvelgiant į tai, kas dujų kaina pačioje Rusijoje kasmet didėja 15 proc.
Pasak N.Podlevskio, Maskva veda politiką, kuria siekia vienodų kainų tiek vidaus, tiek išorės klientams, kainos taip pat liečia Muitų sąjungos partnerius, tai yra, Baltarusiją ir Kazachstaną.
Tokia politika, pridūrė jis, Rusijos dujų kainos lygį priartins prie europietiškų kainų.
Baltarusijos naftos rinkos analitikė Tatjana Manenok pažymi, kad Baltarusija, būdama Bendrosios ekonominės erdvės nare, iš Rusijos sulaukė precedento neturinčių sąlygų dėl dujų ir bemuitinės naftos tiekimo.
Konfliktai dar priešaky
Ekspertai pažymi, kad Maskva galėtų Baltarusijai tiekti jai reikiamą naftos kiekį, tačiau mainais tikisi palankaus valstybės turto privatizavimo, kuriame galėtų dalyvauti Rusijos verslo bendrovės. Pasak T.Memenok, prezidentas Aleksandras Lukašenka supranta, kad nekilnojamasis turtas – tai galia, todėl privatizacijos neskubina.
 |
| Reuters/Scanpix nuotr./Degalai |
„Taigi, nesklandumų nebus išvengta, nes Rusija nurodo, kokiomis sąlygomis Baltarusijai bus tiekiami „meduoliai“, – konstatuoja ekspertė.
Tarp bendrų verslo projektų, kurių primygtinai reikalauja Rusija, T.Manenok įvardijo ir bendros asociacijos, siejančios vilkikus „Maz“ ir sunkvežimius „Kamaz“, kūrimą, taip pat norą apjungti Baltarusijos bendrovę, gaminančią traktorius ir kitą ūkinę techniką, su Rusijos kompanija, gaminančią kombainus, pageidavimą dalyvauti trąšų gamybos ir pardavimo versle. Ekspertai prognozuoja, kad šiemet Baltarusija neišvengs kai kurio turto pardavimo, siekdama padengti kai kuriuos įsiskolinimus.
Privatizacijos tema derybose dėl naftos tiekimo Baltarusijai, kurios toli gražu nebaigtos, slepiama. Be to, T.Manenok priduria, kad siekiant integracijos su Rusija, didelės įtakos turės ir kiti susitarimai, susiję su valiutos ir verslo politika, antimonopoliniu reguliavimu, kuris būtų skausmingas Baltarusijos ekonomikai. Ekspertė teigia, kad konfliktų bus ir abejonių dėl to nekyla.
