Kaip rašoma pranešime spaudai, po režisierės Jekaterinos Kibalchich filmo „Baltarusiška svajonė“ peržiūros diskusijos dalyviai kalbėjo, ar įmanomi pokyčiai Baltarusijoje, kurios autoritarinį vadovą Aliaksandrą Lukašenką Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pavadinusi kaimyninės šalies ekonominio, politinio stabilumo bei nepriklausomybės garantu.
Pilietinės kampanijos „European Belarus“ koordinatorius Pavelas Marynich teigė, kad pastaruosius 18 metų Baltarusijoje vyrauja baltarusiškasis fašizmas – Lukašizmas, kuriame žmonės už savo politines pažiūras yra sodinami į kalėjimus, kankinami, o kai kurie net dingsta be žinios.
„Buvusiuose KGB rūmuose Vilniuje įrengtas genocido ir rezistencijos aukų muziejus. Galiu Jums atvirai pasakyti, kad Minske esančiuose KGB rūmuose šiuo metu žmonės yra kalinami ir kankinami tokiose pačiose, o kartais ir mažesnėse kamerose“, – sakė P. Marynich.
Diskusijos dalyvių teigimu, Baltarusijoje surengus laisvus ir demokratijos normas atitinkančius rinkimus, juose vis tiek nugalėtų A. Lukašenka ir jį palaikančios jėgos.
„Įsivaizduokite situaciją: yra du vienodų fizinių duomenų sportininkai. Vienas iš jų aktyviai treniruojasi, o kitas keturis metus yra laikomas rūsyje, jam trūksta maisto ir vandens, ką jau kalbėti apie treniruotes. Mūsų opozicija – tai antrasis sportininkas. Po ilgų žodžio laisvės ir politinės veiklos suvaržymų būtų labai sunku kalbėti apie gerą pasirodymą rinkimuose“, – teigė tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Nash Dom“ valdybos narys, nepriklausomo laikraščio „Vitebskij Kurier“ redaktorius Olegas Borschevskij.
Tačiau Europos humanitarinio universiteto – vienintelio laisvai veikiančio baltarusių universiteto – studentas, jaunimo asociacijos „StudAlliance“ prezidentas Kiryllas Atamanchyk atkreipė dėmesį, kad nepriklausomo tyrimų centro atlikta apklausa parodė, kad šiuo metu A. Lukašenką palaiko apie 30 proc. baltarusių.
„Daugybė jaunų žmonių neįsivaizduoja kitokio gyvenimo – be A. Lukašenkos. Kai buvo organizuojami „tylieji protestai“, kuriuose žmonės išeidavo į gatves ir tyliai plodavo, jaunimas į tai žiūrėjo kaip į pramogą ar žaidimą, o ne politinio pasipriešinimo formą. Daugelis jų nesidomi politika ir nori tiesiog baigti universitetą, sukurti šeimą ir ramiai gyventi“, – sakė Jaunimo asociacijos „StudAlliance“ prezidentas bei Vilniuje įsikūrusio Europos humanitarinio universiteto (EHU) studentas Kiryllas Atamanchyk, kuris prieš penkerius metus buvo priverstas palikti tėvynę dėl iškilusios įkalinimo grėsmės.
Organizacijos „Freedom House“ projektų vadovas Vytis Jurkonis pažymėjo, kad Baltarusijos opozicija yra susiskaldžiusi bei silpna. „Pamenu, kai per 2006 metų prezidento rinkimus paklausėme opozicijos veikėjų, kaip jie pasirengė tam atvejui, jei į gatves išeitų daugiatūkstantinės minios. Jie tik pakraipė galvas ir sutrikę atsakė, kad tokiu atvejų greičiausiai reikėtų įgarsinimo aparatūros“.
Anot jo, Baltarusijoje nėra parlamentinių partijų – tautos atstovybę sudaro A. Lukašenkai lojalūs deputatai, apie kurių veiklą visuomenė nežino beveik nieko.
Pasak diskusijos dalyvių, A. Lukašenkos režimas pradėjo braškėti, kai praėjusiais metais šalyje prasidėjo didelė infliacija bei prekių deficitas. Kiek anksčiau Rusija liovėsi tiekti Baltarusijai pigią naftą, o šalies ekonomika susidūrė su skaudžia realybe ir netikrumu dėl ateities, tačiau tada Minsko metro įvyko teroro aktas, šokiravęs visą tautą.
O. Borschevskij teigė, jog teismas, nagrinėdamas 2011 m. įvykusių metro sprogdinimų bylą, neatsakė į daugelį svarbių klausimų.
„Yra nufilmuota ir viešai paskelbta, kaip kelios minutės prieš sprogimą metro, keli žmonės išėjo iš stoties su bombos sprogdinimo įtaisu ir kabeliu, tačiau teismas šio klausimo net nenagrinėjo. Kodėl? Daugelis Vitebsko, iš kurio buvo kilę už šį nusikaltimą nuteisti ir sušaudyti jaunuoliai, gyventojų netiki, kad buvo nuteisti tikrieji nusikaltimo vykdytojai“, – sakė Baltarusijos aktyvistas.
Anot jo, internete galima rasti vaizdo medžiagą, kuriame A. Lukašenka teigia galvojęs, kad tragedija suvienys tautą, tačiau po trumpo gedulo žmonėms vis tiek buvo svarbiau už nuvertėjantį rublį įsigyti druskos ar užsienio valiutos.
Šeštasis dokumentinių filmų festivalis „AdHoc: Nepatogus Kinas“ spalio 17–24 d. vyksta sostinėje (kino centras „Multikino“ (pramogų centras „Ozas“), „Skalvija“, Energetikos ir technikos muziejus). Vėliau festivalis keliasi į Kauną (spalio 25–30 d., M. Žilinsko dailės galerija, VDU menų galerija 101). Lapkričio mėnesį festivalis keliaus po mažesnius miestus: Šiauliai (Ch. Frenkelio vila, lapkričio 6–10 d.) Klaipėda (Kultūrų komunikacijų centras, lapkričio 7–11 d.), Alytus (lapkričio 8–11 d.), Marijampolė (lapkričio 9–11 d.), Utena, Ukmergė ir Panevėžys (lapkričio 14–17 d.).
