„Šis susitarimas yra potencialiai reikšmingas žingsnis konflikto taikaus sprendinio ir Ukrainos suverenumo atkūrimo link“, – sakoma Baltųjų rūmų paskelbtame pareiškime.
Susitarimas buvo pasiektas po daugiau nei 16 val. trukusio ir ketvirtadienį ryte pasibaigusio derybų maratono, kuriame dalyvavo Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai.
Numatoma, kad paliaubos įsigalios nuo vasario 15 dienos.
Pagal naująjį susitarimą išilgai fronto linijos turi būti sukurta 50 km pločio buferinė zona, iš kurios, prižiūrint Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojams, bus atitraukta sunkioji artilerija ir raketų kompleksai.
Baltieji rūmai taip pat pabrėžė, kad Rusija privalo „sustabdyti savo paramą separatistams ir išvesti savo karius bei karinę techniką iš Rytų Ukrainos“.
„Tikruoju šiandieninės sutarties išbandymu taps jos visiškas ir nedviprasmiškas įgyvendinimas“, – sakoma pareiškime.
Kai kurie įtakingi Kongreso nariai neslėpė skeptiškai vertinantys pasiektą susitarimą.
„Jame daugiau skylių negu šveicariško sūrio gabale“, – naujienų agentūrai AFP sakė respublikonas senatorius Johnas McCainas.
„Kol visa tai vyksta, Rusijos tankai ir įranga toliau plūsta į Rytų Ukrainą. Nematau jokių sąlygų, kurios leistų užtikrinti sienos tarp Ukrainos ir Rusijos kontrolę“, - sakė jis.
J.McCaino nuomone, šio susitarimo bus paisoma ne labiau negu ankstesnės paliaubų sutarties, pasirašytos pernai rugsėjį, kuri buvo dažnai pažeidinėjama.
„Deja, beveik neabejoju, kad jo laukia (ankstesnės) Minsko sutarties likimas“, – sakė senatorius.
Tuo tarpu JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, komentuodamas ketvirtadienį Minske pasiektą susitarimą, pabrėžė, jog priešakyje dar laukia „ilgas kelias, kol bus pasiekta taika“.
