Interviu Latvijos dienraščiui „Neatkariga“ jis sakė, kad Latvijos žmonės ne visiškai supranta NATO vaidmenį XXI amžiuje. Pasak eksperto, NATO nebėra karinės atsvaros Rusijai instrumentas, nes susiduria su naujais iššūkiais ir turi globalesnių užduočių.
A.Rahro teigimu, Jungtinės Amerikos Valstijos darosi silpnesnės ir turi daugiau interesų kitose pasaulio vietose, pavyzdžiui Azijoje, o Europa JAV akyse esą netenka strateginės svarbos.
Anot jo, Europos šalys turi rasti naują sutarimą tam, kad būtų sukurtas naujas NATO – nepanašus į tą, kuris buvo šaltojo karo metu.
Baltijos šalių politikai, kalbėdami apie Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją ir jos ateitį, nuolat pabrėžia 5-ąjį šios organizacijos steigimo sutarties straipsnį, apibrėžiantį kolektyvinę gynybą ir sakantį, jog vienos NATO šalies užpuolimas yra viso Aljanso užpuolimas.
Lietuva nuolat kelia NATO gynybos planų šiam regionui rengimo klausimą.
Prieš 20 metų po pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos nepriklausomos tapusios Baltijos šalys narystę NATO supranta kaip pagrindinę saugumo garantiją. Tuo tarpu pagrindine grėsme saugumui, ypač po 2008 metų rugpjūtį įvykusio trumpo Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto, yra laikoma Maskva.
