Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 23, 06:01 Atnaujinta 2022 05 24, 00:42

V.Zelenskis: „Rusijos pajėgos Donbase turi 20 kartų daugiau technikos nei mes“

Sekmadienį Ukrainoje lankėsi ir su šalies vadovu Volodymyru Zelenskiu bei parlamentarais susitiko Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Nepaisant pasaulio šalių spaudimo ir paramos Ukrainai, Rusija tęsia puolimą intensyviausiai atakuodama pietinę ir pietrytinę šalies dalį. Prezidento patarėjas, dalyvaujantis derybose su Maskva, Mychailo Podoliakas teigia, kad Ukraina nesudarys paliaubų, kuriomis būtų atsisakoma dalies teritorijos.
Temos: 1 Karas Ukrainoje

Svarbiausios naujienos iš Ukrainos

  • V.Zelenskis teigia, kad Rusijos pajėgos Donbase turi 20 kartų daugiau technikos nei Ukraina
  • Desnoje rusų raketa pražudė 87 žmones
  • JAV gynybos sekretorius L.Austinas teigia, kad 20 šalių paskelbė apie naujus saugumo pagalbos paketus Ukrainai
  • M.Podoliakas teigia, kad Ukraina nesudarys paliaubų, kuriomis būtų atsisakoma dalies teritorijos
  • Kyjivo teismas už karo nusikaltimus iki gyvos galvos nuteisė Rusijos karį V.Šišimariną

Svarbiausias sekmadienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje
06:26

Svarbiausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Rusija į savo teritoriją prievarta išvežė 1,4 mln. ukrainiečių

00:42

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova pranešė, kad Rusija į savo teritoriją prievarta išvežė 1,4 mln. ukrainiečių.

Jos teigimu, yra „įtikinamų įrodymų“, jog Rusija iš anksto ruošėsi šiai deportacijai ir tikėjosi išvežti daugiau kaip 2 mln. ukrainiečių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolis

Praėjusio mėnesio pabaigoje Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas pareiškė, kad iš Ukrainos į Rusiją „evakuota“ daugiau kaip milijonas žmonių.

Vokietijos ministras: ES jau artimiausiomis dienos susitars dėl rusiškos naftos embargo

00:38

Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) jau artimiausiomis dienos susitars dėl rusiškos naftos embargo, rašo BBC.

Vokietijos transliuotojui ZDF politikas sakė, kad ES greičiausiai „per kelias dienas“ susitars dėl embargo Rusijos naftos importui.

R.Habeckas įspėjo – embargas automatiškai nesusilpnins Kremliaus, nes didėjančios kainos leidžia jam gauti daugiau pajamų parduodant mažesnius naftos kiekius.

Todėl, pasak jo, reikėtų nebemokėti „bet kokios kainos“ už naftą, o susitarti dėl „viršutinių ribų“.

Tačiau, anot jo, norint to pasiekti turėtų prisidėti daugiau šalių.

Anksčiau šį mėnesį Vengrijos ministras Zoltanas Kovačas BBC sakė, kad jo šalis vetuos ES pasiūlymą, pavadindamas jį „nepriimtinu“ ir kažkuo, kas „sužlugdytų Vengrijos ekonomiką“.

V.Zelenskis: artimiausios savaitės bus sunkios

23:51

Naujausiame vaizdo kreipimesi Ukrainos lyderis V.Zelenskis sakė, kad artimiausios karo savaitės bus sunkios ir pabrėžė, kad ukrainiečiai neturi kitos išeities – tik kovoti ir laimėti. 

„Rusijos okupantai labai stengiasi parodyti, kad jie neva neatsisakys užgrobtų Charkivo srities teritorijų, neatsisakys Chersono srities, okupuotos Zaporižios srities teritorijos ir Donbaso. Kažkur jie žengia į priekį, kažkur traukia rezervus, kažkur bando sustiprinti savo pozicijas. Artimiausios karo savaitės bus sunkios. Ir mes turime tai žinoti“, – sakė V.Zelenskis.

„Kovokite ir laimėkite. Išlaisvinti mūsų žemę ir žmones, nes okupantai nori iš mūsų atimti ne kažką, bet viską, ką turime. Įskaitant ukrainiečių teisę į gyvybę“, – kalbėjo jis.

Raketomis apšaudytas Dnipras

23:46

Dnipro srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenko pirmadienį vakare „Telegram“ kanale pranešė apie Rusijos paleistas kelias raketas. Jo teigimu, pažeista geležinkelių infrastruktūra Pavlohrado ir Synelnikovo rajonuose. 

„Kada atnaujinsime judėjimą [traukinių], neaišku. Netoliese esančiuose 12 namų apgadinti stogai ir išdaužti langai. Žmonės nenukentėjo“, – rašo jis.

Ukrainos teismas pareikalavo už akių teisti V.Janukovyčių dėl valstybės išdavystės

23:39

„Guardian“ rašo, kad Ukrainos teismas pareikalavo, kad buvęs šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius būtų suimtas ar jam nedalyvaujant apkaltintas valstybės išdavyste. 

Kaltinimai susiję su 2010 metais V.Janukovyčiaus pasirašytu paktu, kuriuo buvo pratęsta Rusijos karinio jūrų laivyno objektų nuoma Kryme.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Viktoras Janukovyčius
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Viktoras Janukovyčius

Susitarimu, Ukrainoje plačiai žinomu Charkivo pakto pavadinimu, Rusijai buvo leista išlaikyti savo Juodosios jūros laivyną Krymo uoste Sevastopolyje.

V.Janukovyčius jau yra nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme už akių dėl valstybės išdavystės, susijusios su laišku, kurį jis 2014-aisiais nusiuntė V.Putinui. Laiške Rusijos lyderio buvo prašoma panaudoti savo šalies kariuomenę ir policijos pajėgas „tvarkai“ Ukrainoje atkurti. V.Janukovyčius 2014 m. po masinių protestų pabėgo į Rusiją.

Ukrainos pareigūnas: Rusija Luhansko puolimui sutelkė virš 12 tūkst. karių ir „didžiulę krūvą“ įrangos

22:51

Luhansko karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus teigia, kad Rusija į čia sutelkė „didžiulę krūvą“ įrangos ir daugiau kaip 12 tūkst. karių. Kaip rašo portalas „Unian“, dieną prieš tai Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie artėjantį „Luhansko liaudies respublikos išlaisvinimą“.

Anot S.Haidajaus, Rusija sutelkė apie 25 bataliono taktinines grupes (BTG). Jis paaiškino, kad kiekvienoje BTG yra apie 500 žmonių, o tai reiškia, kad iš viso sutelkta virš 12 tūkst. karių, kurie ruošiasi užimti Luhansko sritį. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Pasak S.Haidajaus, kuriuo remiasi „Unian“, ši „Rusijos grupuotė įsitraukė į puolimą siekdama arba atkirsti regioną nuo likusios Ukrainos dalies, arba užimti Severodonecką.“

Jis taip pat pabrėžė, kad situacija Luhanske – ypač sudėtinga. 

V.Zelenskis: „Rusijos pajėgos Donbase turi 20 kartų daugiau technikos nei mes“

22:07 Atnaujinta: 22:36

V.Zelenskis, kalbėdamas Davoso pasaulio ekonomikos forumo nuotolinėje spaudos konferencijoje pasakė, kad Rusijos pajėgos Donbase turi 20 kartų daugiau technikos nei Ukraina.

„Mums trūksta technikos, nes kovojame prieš tokią didelę valstybę ir didelę kariuomenę. Jie (rusai – red.) turi 20 kartų daugiau įrangos, dabar Donbase 1:20. Įsivaizduokite, kokie stiprūs yra mūsų kariai, kokią tautą turime“.

Jis pabrėžė nenorintis, kad Ukrainoje žūtų šimtai tūkstančių žmonių, todėl būtina apsirūpinti tolimojo nuotolio įranga.

Twitter nuotr./Volodymyras Zelenskis
Twitter nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas taip pat nurodė būsiąs pasirengęs deryboms su Kremliaus režimo lyderiu V.Putinu tik tuo atveju, jeigu būtų kalbama apie Rusijos pradėto karo pabaigą. 

„Jie turi tokią sprendimų priėmimo struktūrą valstybėje, kad be jo (V.Putino – red.) nepriimami jokie sprendimai. Visas jų institucijas vienija vienas sprendimas – Rusijos prezidento sprendimas. O jei kalbame apie konkretų sprendimą dėl karo nutraukimo...be jo, be susitikimo su Rusijos Federacijos prezidentu, sprendimo nebus“, – sakė V.Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad nesusitiks su niekuo iš Rusijos, nebent tai būtų pats V.Putinas. 

„Tik tokiu atveju, jei svarstomas tik vienas klausimas – karo pabaiga. Tai viskas. Daugiau nėra apie ką kalbėti“, – pridūrė jis.

Plačiau apie V.Zelenskio pasisakymą nuotolinėje spaudos konferencijoje skaitykite ČIA.

Antradienį vėl pradės veikti Charkivo metro

22:01

Ukrainos šiaurės rytuose esančio Charkivo miesto meras Ihoris Terechovas teigė, kad po kelių mėnesių pertraukos antradienį vėl pradės veikti miesto metro sistema, tapusi prieglobsčiu gyventojams, besislepiantiems nuo Rusijos bombardavimų. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

 

BBC: Ukrainos pajėgos dalyje Donbaso „greičiausiai bus apsuptos“

21:58

Tikėtina, kad aplink Severodonecko miestą įsitvirtinusios Ukrainos pajėgos bus apsuptos Rusijos karių, prognozuoja vienas Vakarų pareigūnas, rašo BBC.

Pareigūnas sakė, kad Rusijos pajėgos daro „laipsnišką pažangą“ apsupdamos Ukrainos pasipriešinimo „kišenę“ aplink miestą.

Pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės, teigė, kad Rusija visada turėjo daugiau karių ir įrangos nei Ukrainos pajėgos. BBC pastebi, kad pašnekovas nepateikė jokių detalių apie tai, kokiam skaičiui Ukrainos karių gresia apsuptis ir kas gali pakliūti į spąstus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Mariupolyje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Mariupolyje

Vis dėlto, jis pabrėžė, kad besitęsiantis pasipriešinimas „atlieka gyvybiškai svarbią funkciją... nes jie menkina Rusijos pajėgas“ ir „sukuria laiko“ likusioms Ukrainos pajėgoms Donbase pasirengti bei sustiprinti gynybą kitose vietose.

Pareigūno teigimu, apsupusi Severodonecką Rusija bandys judėti į pietvakarius link Kramatorsko – „didelio ir sudėtingo tikslo, kuris jai brangiai kainuos.“

Ukraina nustatė dar vieną Rusijos karininką, dėl kurio kaltės žuvo vaikas

21:32

Ukrainos generalinė prokurorė I.Venediktova feisbuke pranešė, kad tiriant Rusijos karo nusikaltimus pavyko nustatyti Rusijos karininką, dėl kurio duoto įsakymo Charkivo srityje žuvo vaikas. Anot jos, tai Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vakarų karinės apygardos 6-osios jungtinės brigados 138-osios atskirosios motorizuotosios brigados vadas Sergejus Viktorovičius Maksimovas.

„Ironiška, kad pulkininkas gimė Užkarpatėje, Užhorode. Jis atvyko į Charkivo sritį žudyti ukrainiečių. Jis vadovavo artilerijos ir raketų daliniams su šarvuočiais“, – teigia ji. 

I.Venediktova rašo, kad Charkivo srities pareigūnai nustatė, jog kovo 26 d. S.V.Maksimovas įsakė savo vyrams panaudoti „TOS-1 Buratino“ sistemą prieš Mala Rohanės ir Vilhivkos kaimų gyvenamuosius rajonus, ugnis buvo nukreipta į civilių namus.

Ukrainos generalinės prokuratūros nuotr./Sergejus Maksimovas
Ukrainos generalinės prokuratūros nuotr./Sergejus Maksimovas

„Jis puikiai žinojo, kad ten nėra jokių karinių objektų. Be to, tokius ginklus naudoti civilinėse gyvenvietėse draudžia tarptautinė teisė“, – nurodė prokurorė.

Išpuolio metu apgadinti gyvenamieji pastatai, licėjus, gamykla. Per ataką sužeista trylikametė mergaitė po kelių dienų mirė ligoninėje. 

„Jei jį atpažįstate ir žinote daugiau informacijos apie vado Maksimovo žiaurumus, praneškite“, – paragino ji. 
 

JAV: 20 šalių paskelbė apie naujus saugumo pagalbos paketus Ukrainai

20:46

Per susitikimą su sąjungininkais, kurio tikslas – koordinuoti Kyjivui skiriamą ginkluotę, dvidešimt šalių paskelbė apie naujus saugumo pagalbos paketus Ukrainai, pranešė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

CNN rašo, kad apie tai paskelbė Italija, Danija, Graikija, Norvegija ir Lenkija.

L.Austino teigimu, tarp naujų saugumo priemonių paketų – „dovanojama itin reikalinga artilerijos amunicija, pakrančių gynybos sistemos ir tankai bei kitos šarvuotos transporto priemonės.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Donbase
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Donbase

Danija sutiko suteikti „Harpoon“ priešlaivinių raketų paleidimo įrenginį ir raketas, kad „padėtų Ukrainai ginti savo pakrantę“, sakė jis ir pridūrė, jog „didelę paramą“ – įskaitant neseniai padovanotus kovinius sraigtasparnius, tankus ir raketas – suteiks ir Čekija.

Anot L.Austino, kitos šalys pateikė „naujų įsipareigojimų dėl Ukrainos pajėgų mokymų ir jos karinių sistemų palaikymo.“

Tiriama daugiau kaip 13 tūkst. Rusijos karo nusikaltimų

20:34

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova „The Washington Post“ sakė, kad, pirmadienio duomenimis, tiriama daugiau kaip 13 tūkst. Rusijos karo nusikaltimų, įvykdytų Ukrainoje. 

Kiek anksčiau šiandien tokių nagrinėjamų bylų buvo apie 11 tūkst., o tai rodo, kad sąrašas sparčiai auga.

Ukrainos generalinis štabas: pranešimų apie aktyvias kovines operacijas Limano sektoriuje negauta

20:01

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pirmadienį vakare pranešė, kad ir toliau apšaudomos šiaurės Ukrainos Sumų ir Černihivo srityse esančios šalies gynybinės pozicijos.

Anot generalinio štabo, pagrindinės Rusijos pajėgos sutelktos Bachmutsko sektoriuje, Bohorodičnės rajone surengtas antskrydis, artilerijos ugnimi apšaudytos gyvenvietės Charkivo ir Donecko srityse. 

„Pranešimų apie aktyvias kovines operacijas Limano sektoriuje negauta. Priešas artilerijos ugnimi apšaudė gynybos pajėgų dalinius ir civilinius objektus Limano kaime“, – nurodo generalinis štabas. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolis

15min primena, kad pirmadienį kelios Ukrainos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad Rusijos kariuomenė pradėjo šturmuoti Limano miestą Donecko srityje.

Pranešime, kuriuo generalinis štabas pasidalijo feisbuke teigiama, kad Severodonecko „linijoje“ Rusija surengė nesėkmingą puolimą – patyrė nuostolių ir turėjo atsitraukti. Analogiška situacija Bachmutske.

„Remiantis turima informacija, siekdamas sukurti priešlėktuvinės gynybos sistemą, priešas laikinai okupuotos Krymo autonominės respublikos šiaurės rytinės dalies teritorijoje dislokuoja du papildomus raketų „žemė-oras“ divizionus S-400“, – rašoma toliau.

Sužeistas Zaporižios AE darbuotojas

19:20

Ukrainos valstybinė energetikos bendrovė „Energoatom“ „Telegram“ kanale pranešė, kad šiandien Rusijos kariai iš automatinių ginklų apšaudė Zaporižios AE remonto padalinio darbuotoją Serhejų Švecą. 

„Serhejus dėl daugybinių kūno sužalojimų buvo nuvežtas į Enerhodaro miesto ligoninę. Gydytojai kovoja dėl jo gyvybės“, – teigia bendrovė. 

A.Dulkys ragina PSO griežtai reaguoti į Rusijos karą Ukrainoje

19:10

Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį paragino Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) griežtai reaguoti į Rusijos karą Ukrainoje.

Kalbėdamas PSO metinėje asamblėjoje, jis pabrėžė, kad „sveikata ir taika yra tarpusavyje susijusios“.

Rusija dėl savo invazijos šalinama iš įvairių tarptautinių institucijų, tačiau PSO asamblėjoje tokių sankcijų nenumatoma.

„Rusijos veiksmai, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės ir tarptautinė teisė, negali būti pateisinami, todėl raginame į juos griežtai reaguoti čia, PSO“, – savo kalboje pirmadienį sakė A.Dulkys.

Ministro teigimu, visų žmonių sveikatos ir gerovės užtikrinimas yra PSO veiklos pamatas visose situacijose, įskaitant humanitarines krizes ir konfliktus.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos pajėgų kontroliuojama Chersono sritis paskelbė rublį oficialia valiuta

18:56

Maskvos pajėgų kontroliuojamos Ukrainos pietinės Chersono srities administracija pirmadienį pranešė, kad rublis taps oficialia valiuta kartu su ukrainietiškomis grivinomis.

Srities sostinė Chersonas tapo pirmuoju Rusijos pajėgų užimtu dideliu Ukrainos miestu nuo Maskvos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

„Šiandien bus paskelbtas įsakas, oficialiai patvirtinantis dviejų valiutų įvedimą Chersono srityje“, – vaizdo kreipimesi sakė promaskvietiškos regiono administracijos vadovas Volodymyras Saldo.

„Tai reiškia, kad visi prekiautojai turės teisę, o vėliau privalės, rašyti kainas dviem valiutomis – grivinomis ir Rusijos rubliais, – pridūrė jis. – Rusijos rublio kursas bus dvigubai didesnis už griviną – du Rusijos rubliai už vieną griviną.“

Jis pridūrė, kad per ateinančias dvi dienas Rusijos bankas atidarys savo padalinį Chersone ir siūlys paslaugas verslo įmonėms, galėsiančioms pateikti ukrainietiškus dokumentus.

123RF.com nuotr./Ukrainos grivinos
123RF.com nuotr./Ukrainos grivinos

Rusijos pareigūnai ir Maskvos paskirta valdžia sakė, kad Chersono sritis, tikriausiai bus prijungta prie Rusijos. Šis regionas pietuose ribojasi su Krymo pusiasaliu, 2014 metais aneksuotu Maskvos.

Virtinėje Ukrainos miestų, okupuotų Rusijos pajėgų nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną – įskaitant Chersoną, Mariupolį ir Berdianską – Maskva paskyrė marionetines administracijas, kurioms pavesta grąžinti kasdienį gyvenimą į įprastas vėžes ir padėti pagrindus su Rusija susietai ateičiai.

Kyjivas ir Vakarų valstybės Rusijos invaziją į Ukrainą laiko neišprovokuota ir nepagrįsta, o bet kokius mėginimus kurti okupacinės valdžios struktūras – neteisėtais.

Užblokuota iš Rusijos kontroliuojamų teritorijų išvažiuojanti transporto priemonių kolona

18:51

Tikrasis, demokratiškai išrinktas Enerhodaro miesto meras Dmytro Orlovas teigia, kad iš okupacinių pajėgų kontroliuojamos teritorijos išvažiuojančią transporto priemonių koloną užblokavo Rusijos pajėgos. 

„Kol kas neįmanoma išvažiuoti iš laikinai okupuotų teritorijų – iš Melitopolio ir Enerhodaro link Zaporižios“, – sakoma D.Orlovo pareiškime „Telegram“.

„Dėl nežinomų priežasčių joks transportas neleidžiamas per priešo patikros punktą Vasiljevkoje. Susidarė daugiau kaip 400 automobilių eilė“, – teigia jis.

Maskvos šantažas dėl Ukrainos uostų blokados: peržiūrėkite sankcijas

18:26

Praėjusią savaitę JT paprašė Rusijos atverti prieigą prie Ukrainos Juodosios jūros uostų, kad būtų galima atnaujinti grūdų eksportą.

JT Pasaulinės maisto programos vadovas Davidas Beasley pareiškė, kad uostų uždarymas tik dar labiau gilina pasaulinę maisto krizę.

Dabar Rusija teigia, kad jei ji atidarys tuos uostus, Maskvai įvestos sankcijos turės būti peržiūrėtos, praneša naujienų agentūra „Interfax“.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Grūdai
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Grūdai

Ukraina, viena didžiausių pasaulyje grūdų augintojų, savo jūrų uostus naudojo didžiajai daliai eksporto. Dabar šalis naudojasi traukiniais ir savo mažaisiais Dunojaus upės uostais.

Pasaulinė maisto programa pasiekia 125 mln. žmonių ir 50 proc. grūdų perka iš Ukrainos.

Plačiau šia tema skaitykite: Ukrainos ūkininkai stoja į kovą bandydami išmaitinti pasaulį

Ukrainos žiniasklaida: Rusijos kariuomenė pradėjo Limano miesto šturmą

18:25

Kelios Ukrainos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad Rusijos kariuomenė pradėjo šturmuoti Limano miestą Donecko srityje.

Socialiniuose tinkluose pasirodo informacija, kad mūšiai vyksta šiaurinėje miesto dalyje, tačiau oficialaus patvirtinimo nėra.

Apie puolimą praneša ir prorusiški telegramų kanalai, skelbia BBC Rusijos tarnyba.

Tuo tarpu žurnalistas Neilas Haueris savo „Twitter“ paskyroje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, pasak jo, matyti Rusijos reaktyvinės artilerijos smūgiai į Ukrainos pozicijas netoli Limano.

Atsirado naujas frazės „Russkij korabl...“ autorius

18:18

Garsiosios frazės „Russkij korabl, idi nachui“ autorius, pasirodo, buvo ne tas asmuo, apie kurį buvo pranešta visam pasauliui. Dabar teigiama, kad šios frazės autorius yra pasienietis, kurio pavardė kol kas neatskleidžiama. Jis neseniai buvo išlaisvintas iš Rusijos nelaisvės.

Gyvačių salos pasienio užkardos vadovas Bogdanas Gotskijus sakė, kad prieigą prie radijo stoties turėjo tik pasieniečiai, o ne saloje taip pat buvę Ukrainos kariai, skelbia pravda.ua.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Maskvos namai. Vilnius, Lietuva.
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Maskvos namai. Vilnius, Lietuva.

Pasak B.Gotskijaus, rusai, reikalavę Gyvatės salos gynėjų pasiduoti, taip pat siūlė darbą, didelius atlyginimus ir stabilumą. Tačiau ištikimi savo priesaikai pasieniečiai ir toliau gynė Ukrainos teritoriją.

Vienam pasieniečiui trūko kantrybė ir jis nurodė kryptį rusų laivui. Pasieniečiai kol kas neatskleidžia herojaus vardo.

„Tai mano pavaldinys. Pusantro mėnesio jis buvo karo belaisvis, o dabar yra laisvėje“, – sakė vadas.

Anksčiau buvo paskelbta, kad šią legendine tapusią frazę ištarė jūrų pėstininkas Romanas Gribovas, kuris taip pat buvo paimtas į nelaisvę, bet vėliau iškeistas į rusų belaisvius.

Dėl sprogimo, per kurį nukentėjo okupantams lojalus statytinis Enerhodaro meras, Maskva kaltina ukrainiečius

18:14 Atnaujinta: 18:18

Rusija apkaltino Ukrainą dėl sprogimo Enerhodare, kurio metu buvo sužeistas Kremliaus statytinis meras Andrejus Ševčikas, rašo BBC.

Okupacinėms pajėgoms lojalus meras bei jo asmens sargybiniai sužeisti per sekmadienį įvykusį sprogimą. 

Vietos policijos pareigūnas Aleksejus Selivanovas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad A.Ševčikas „patyrė nudegimų ir sužeidimų“, tačiau jo ir jo apsaugininkų gyvybei pavojus negresia.

Jo teigimu, promaskvietiško pareigūno gyvybę buvo pasikėsinta detonavus sprogstamąjį įtaisą, paslėptą elektros skydinėje. Pasak jo, pagal sprogimo galią įtaisas prilygo 700 gramų trotilo.

Plačiau šia tema skaitykite: Per sprogimą sunkiai sužeistas Maskvos paskirtas Enerhodaro miesto meras

Taip pat skaitykite ČIA.

„Reuters“: Baltarusijos pajėgos tikrina ginkluotę ir logistinę įrangą

16:41

Baltarusijos gynybos ministerija paskelbė, kad šalies ginkluotosios pajėgos pradėjo tikrinti ginkluotės arsenalą ir logistinę įrangą – esą siekiama garantuoti, kad būtų pasiruošta kovai, skelbia „Reuters“.

„Inspekcija padės nustatyti įrangos būklę ir parengtį užduočių vykdymui“, – rašoma pranešime.

Rusijos kariuomenės daliniai buvo pasiųsti į pratybas Baltarusijoje prieš invaziją į Ukrainą, esančią į pietus nuo šios šalies.

Rusija sako nagrinėjanti Italijos pateiktą taikos planą konfliktui užbaigti

16:38

Rusija pirmadienį pareiškė, kad nagrinėja Italijos pateiktą taikos planą konfliktui Ukrainoje užbaigti.

„Neseniai jį gavome ir jį studijuojame“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka.

Jis atsisakė atskleisti kokių nors plano detalių ir pažadėjo, kad savo komentarus Rusija pateiks vėliau.

„Rusija ir Italija to neaptarė“, – kalbėjo viceministras. Jį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Rusijos ir Ukrainos taikos derybos šiuo metu yra sustabdytos.

Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis sekmadienį sakė, kad Rusija nori atnaujinti derybas, tačiau viskas priklauso nuo Kyjivo.

„Dabartinių derybų įšaldymas ir visko sustabdymas nėra mūsų iniciatyva“, – sakė A.Rudenka.

„Būsime pasirengę jas atnaujinti, kai tik Ukraina parodys konstruktyvią poziciją ir bent sureaguos į jai pateiktus pasiūlymus“, – kalbėjo jis.

Po Rusijos pajėgų invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną prasidėjusios abiejų šalių delegacijų derybos vyko reguliariai kontaktiniu ir nuotoliniu būdu. 

Kovą Turkijoje vyko Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų susitikimas, vėliau šalių delegacijos susitiko Stambule, tačiau nė vienas šių susitikimų nedavė konkrečių rezultatų.

Buvusi Austrijos ministrė traukiasi iš „Rosneft“ tarybos

15:29

Austrijos buvusi užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, kažkada šokusi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu savo vestuvių pobūvyje, pasitraukė iš naftos pramonės milžinės „Rosneft“ direktorių tarybos, pirmadienį pranešė bendrovė.

K.Kneissl įteikė atsistatydinimo pareiškimą, kuris įsigalioja nuo penktadienio, skelbiama „Rosneft“ pranešime.

Buvusi Austrijos diplomatijos vadovė 2018 metais sukėlė nuostabą, kai pakvietė V. Putiną į savo vestuves ir šoko su juo. Kitais metais 57 metų politikė paliko vyriausybę, o pernai birželį tapo „Rosneft“ direktorių tarybos nare.

Penktadienį bendrovė pranešė, jog iš direktorių tarybos traukiasi penkerius metus joje dirbęs buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Be krepšinio: Rusijos ir Baltarusijos klubai išmesti ir iš FIBA Čempionų lygos

15:23

Kruviną karą Ukrainoje tęsianti Rusija išbraukta iš paskutinio tarptautinio krepšinio turnyro.

Pirmadienį apie sankcijas Rusijos ir Baltarusijos klubams pranešė ir FIBA Čempionų lyga.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

G. Landsbergis: Vakarai galėtų užtikrinti grūdų eksporto iš Odesos uosto saugumą

15:18

NATO ar kitos Vakarų šalys galėtų užtikrinti grūdų eksporto iš Odesos uosto Ukrainoje saugumą, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Neatmetu, kad yra galimybė suformuoti NATO šalių ar šalių, kurioms reikia grūdų iš Ukrainos, koaliciją. Jos galėtų suteikti laivų ir lėktuvų Juodojoje jūroje ir užtikrinti saugų jūrų kelią laivams su grūdais iš Odesos uosto iki Bosforo Turkijoje“, – televizijai „Sky news“ pirmadienį sakė ministras.

Jo teigimu, tau galėtų būti kariniai laivai ir lėktuvai, tačiau to, pasak ministro, nebūtų galima vadinti eskalacija.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Tai nebūtų dalyvavimas kare. Tai tik užtikrintų saugų grūdų kelią iš Ukrainos į šalis, kurioms jų reikia“, – teigė G.Landsbergis.

Jis tuo pačiu tvirtino, kad iš Ukrainos grūdus galima išvežti ir kitais būdais, tačiau „ne tokiais dideliais kiekiais“, todėl dėl to reikės ieškoti sprendimų.

Odesa yra didžiausias Ukrainos uostas, svarbus grūdų eksportui, tačiau Rusijos laivų blokuojamas. Tai kelia pavojų pasauliniam maisto tiekimui. 

Apie Ukrainoje nuteistą rusų karį pasisakė V.Putinas

15:08

Ukrainai iki gyvos galvos už karo nusikaltimus nuteisus rusų karį, Rusijos prezidento atstovas D.Peskovas sako, kad Rusija šiam kariui padėti negali, cituodama rusų žiniasklaidą pranešė naujienų agentūra UNIAN.

„Žinoma, mums rūpi mūsų piliečio likimas. Deja, neturime galimybių apginti jo interesų. Kadangi iš tikrųjų mūsų institucijų (Ukrainos teritorijoje) veikla paprasčiausiai nevykdoma“, – sakė D.Peskovas.

Ukrainos žvalgyba: karo pradžioje kėsintasi į V.Putiną

14:25

Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos tarnybos vadovas Kirilas Budanovas, nors ir nepateikia jokių įrodymų, skelbia, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios buvo pasikėsinta į rusų prezidento Vladimiro Putino gyvybę. K.Budanovas tai pareiškė interviu „Ukrainska pravda“.

„Buvo bandymų nužudyti Putiną. Ne taip seniai buvo pasikėsinimas į jį, sakykime, Kaukazo atstovų. Tai nėra vieša informacija. Visiškai nesėkmingas bandymas, bet jis buvo. Prieš maždaug du mėnesius“, – teigė K.Budanovas.

Anksčiau jis skelbė, esą V.Putinas sunkiai serga vėžiu, o šalyje rengiamasi perversmui. Kalbėdamas apie V.Putino sveikatos būklę, Ukrainos žvalgybos vadovas tikino, kad V.Putinas yra „labai blogos psichologinės ir fizinės būklės ir labai serga“.

Tada, „Sky News“ paklaustas, ar tokia informacija nėra propaganda ir informacinio karo dalis, Ukrainos žvalgybos vadovas K.Budanovas atsakė: „Tai mano darbas, jei ne aš, kas tai sužinos?“

Laiške Konstantinopolio patriarchui I.Šimonytė parėmė kunigų siekį atsiskirti nuo Maskvos

14:23

Premjerė Ingrida Šimonytė laišku kreipėsi į Konstantinopolio ekumeninį patriarchą Baltramiejų I ir išreiškė Lietuvos Vyriausybės paramą dalies stačiatikių siekiui atsiskirti nuo Maskvos. Tai BNS patvirtino premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

„Vieša Maskvos patriarcho Kirilo parama Rusijos karui prieš Ukrainą daliai Lietuvos stačiatikių nėra priimtina, tad, anot premjerės, natūralu ir žmogiška, kad Lietuvos stačiatikiai turi teisę išpažinti savo tikėjimą be konflikto su sąžine“, – atsakyme BNS pirmadienį teigė R.Jakilaitienė.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė

 

Desnoje rusų raketa pražudė 87 žmones

14:09

Prieš savaitę, gegužės 17 d., Rusijos kariuomenei sudavus oro smūgį Černihivo srities Desnos kaimui, po griuvėsiais buvo rasti 87 žmonių kūnai.

Tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pirmadienį sakęs kalbą per Pasaulio ekonomikos forumą.

„Šiandien baigėme darbus Desnoje. Deja, statistika tokia: šiandien po Desnos nuolaužomis yra 87 aukos. 87 lavonai, aukos, nužudytieji – jau be šių žmonių bus Ukrainos ateitis“, – sakė V.Zelenskis.

Gegužės 17 d. naktį Rusijos kariai smogė Lvivo srities Javorivo rajonui, kuriame yra karinis poligonas, ir Černihivo srities Desnos kaimui, šalia kurio yra Ukrainos kariuomenės mokymo centras „Desna“. Rusija skelbė, kad šiais smūgiais sunaikino daug Ukrainos kariškių, tuo tarpu Ukraina neskelbė, į kokius konkrečiai objektus buvo pataikyta ir ar tarp žuvusiųjų buvo kariškių.

Anksčiau buvo skelbta, kad po smūgio rasta 11 žuvusiųjų ir mažiausiai 14 sužeistųjų.

Lenkija nutraukė susitarimą su Rusija dėl dujotiekio Jamalas-Europa

14:05

Lenkija nusprendė pasitraukti iš 1993 metų susitarimo su Rusija dėl dujotiekio Jamalas-Europa, pirmadienį pranešė Lenkijos klimato ir aplinkosaugos ministrė Anna Moskwa.

„Rusijos agresija prieš Ukrainą patvirtino Lenkijos vyriausybės pasiryžimą paversti šalį visiškai nepriklausoma nuo rusiškų dujų. Visada žinojome, kad „Gazprom“ nėra patikimas partneris“, – per „Twitter“ socialinį tinklą paskelbė A.Moskwa.

„Vyriausybė daugelį metų nuosekliai įgyvendina strategiją, kuria siekiama diversifikuoti dujų tiekimo Lenkijai šaltinius bei kryptis. Mes ruošėmės 2022-ųjų pabaigoje užbaigti sutartį su „Gazprom“ ir nebepirkti dujų iš Rusijos“, – Lenkijos naujienų agentūrai PAP sakė ministrė.

Pasak jos, sprendimas pasitraukti iš susitarimo dėl Jamalo-Europos dujotiekio buvo „natūralus žingsnis“ po to, kai Rusija praėjusio mėnesio pabaigoje nutraukė dujų tiekimą Lenkijai, atsisakiusiais vykdyti Kremliaus nurodymą „nedraugiškoms valstybėms“ už jas mokėti rubliais.

„Kai Rusija, de facto pažeisdama susitarimo nuostatas, nutraukė tiekimą mums, Lenkijos vyriausybė nusprendė nutraukti susitarimą dėl esminių sąlygų pažeidimo“, – pabrėžė A.Moskwa.

„Esame įtraukti į karą, kurį Rusija kariauja per energijos išteklių, dujų tiekimą. Svarbu išvaduoti Lenkiją nuo „Gazprom“ monopolijos“, – savo ruožtu sakė Lenkijos vyriausybės įgaliotinis strateginei energetikos infrastruktūrai Piotras Najimskis.

Jis pridūrė, kad Mateuszo Morawieckio ministrų kabineto gegužės 13 dienos sprendimas nutraukti vadinamuosius Jamalo susitarimus buvo lemiamas momentas šiuo požiūriu.

Daugiau kaip 2 tūkst. kilometrų ilgio Jamalo-Europos dujotiekis, nutiestas nuo Toržoko Tverės srityje per Baltarusiją ir Lenkiją iki Vokietijos Frankfurto prie Oderio, 33 mlrd. kubinių metrų per metus projektinį pajėgumą pasiekė 2006 metais. Šio vamzdyno atkarpa Lenkijoje yra 683 kilometrų ilgio su penkiomis kompresorių stotimis.

Pastaraisiais mėnesiais šio dujotiekio galimybėmis „Gazprom“ beveik nesinaudojo.

V.Zelenskis kreipimesi į Davoso forumą ragina įvesti Rusijai „maksimalias“ sankcijas

13:19

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) dalyvius paragino taikyti Rusijai „maksimalias“ sankcijas. Plačiau skaitykite čia.

V.Zelenskis sakė, kad norint sustabdyti Rusijos agresiją prie jo šalį, reikia taikyti griežtesnes sankcijas, įskaitant naftos embargą, visų rusiškų bankų blokavimą ir visišką prekybos su Rusija nutraukimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Pasak prezidento, jo šalis pristabdė Rusijos puolimą, o ukrainiečių drąsa paskatino iki šiol nematytą demokratinio pasaulio vienybę.

V.Zelenskis dar kartą paragino užsienio bendroves visiškai pasitraukti iš Rusijos, kad jos neberemtų karo.

Kyjivo teismas Rusijos kariui skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę už karo nusikaltimus

13:14

Teisėjų kolegija Kyjive vieną į Ukrainą įsiveržusios Rusijos karį pirmadienį pripažino kaltu dėl karo nusikaltimų ir skyrė jam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Nuosprendį galima apskųsti per 30 dienų.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„Scanpix“/AP nuotr./Vadimas Šišimarinas
„Scanpix“/AP nuotr./Vadimas Šišimarinas

 

Vakarų sankcijos atsiliepė pusei Rusijos užsienio prekybos

12:35

Valstybėms, kurios dėl karo Ukrainoje įvedė sankcijas Rusijai, pernai teko apytikriai pusė jos užsienio prekybos apyvartos, o ši eksporto dalis sudarė penktadalį, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos žiniasklaida.

Agentūra RBK pirmadienį cituoja ekonominės plėtros ministro Maksimo Rešetnikovo anksčiau šį mėnesį Rusijos komunistų partijos lyderiui išsiųstą oficialų laišką, kuriame tokie skaičiai pateikiami.

Jame taip pat nurodoma, kad Didžiojo septyneto (G-7) valstybėms teko apytikriai ketvirtadalis Rusijos visos užsienio prekybos. Pažymima, jog įvesti prekybos ribojimai taikomi ne visam eksportui, o tik jo daliai, todėl kitai daliai vis dar galioja įprastinės tarptautinės prekybos taisyklės.

„Tiesioginiai draudimai ir kiti kiekybiniai apribojimai turi įtakos maždaug 20 proc. Rusijos eksporto. Pagrindinės prekių pristatymo problemos – apribojimai transportavimui bei atsiskaitymams“, – paaiškino M.Rešetnikovas.

2021-aisiais Rusija eksportavo prekių už 493 mlrd. JAV dolerių, o eksportas sudarė 62 proc. visos prekybos apyvartos.

RBK taip pat pažymi, jog Rusijos eksportas į Europos Sąjungą šiemet kovą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nepaisant sankcijų, išaugo 75 proc. iki 16,2 mlrd. eurų, tačiau tokį įspūdingą šuolį nulėmė smarkiai ūgtelėjusios rusiškų energijos išteklių kainos.

Naujoji Zelandija mokys Ukrainos pajėgas šaudyti iš artilerijos

12:06

Naujosios Zelandijos vyriausybė pirmadienį pristatė planus apmokyti nedidelį skaičių Ukrainos karių naudotis lauko artilerijos pabūklais, taip gilindama Okeanijos valstybės įsitraukimą į kitoje pasaulio pusėje besitęsiantį karą.

Premjerė Jacinda Ardern nurodė, kad jos kabinetas sutiko į Jungtinę Karalystę siųsti iki 30 Naujosios Zelandijos gynybos pajėgų (NZDF) narių, kurie mokys ukrainiečių pajėgas naudotis 105 mm kalibro haubicomis L119.

„Per visą Rusijos išpuolį prieš Ukrainą aiškiai sakėme, kad tokia akivaizdi ataka prieš nekaltų žmonių gyvybes ir kitos šalies suverenumą yra neteisinga“, – sakė J.Ardern.

„Mūsų atsakas apima ne tik Rusijos smerkimą, bet ir praktinę paramą Ukrainai“, – pridūrė ji.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jacinda Ardern
AFP/„Scanpix“ nuotr./Jacinda Ardern

Anksčiau Naujoji Zelandija į Europą išsiuntė lėktuvą „C130 Hercules“ ir NZDF karių, turėjusių suteikti žvalgybos, transporto ir logistikos paramos Kyjivui.

Anot J.Ardern, naujausias sprendimas, kuris yra jautrus į konfliktus paprastai nesikišančiam Velingtonui, buvo priimtas atidžiai išnagrinėjus pagalbos prašymą.

„Taip vertinsime kiekvieną prašymą – atsižvelgdami ne tik į savo nepriklausomą užsienio politiką, bet ir į savo gynybos pajėgų įsitraukimo parametrus, kuriuos vertiname labai atsargiai“, – paaiškino vyriausybės vadovė.

Naujosios Zelandijos misija truks iki liepos pabaigos. Pasak šalies Gynybos pajėgų vado maršalo Kevino Shorto, jo pajėgos turėtų apmokyti apie 230 Ukrainos karių.

„Interfax“: karo belaisvius iš „Azovstal“ teis tribunolas Donecke

12:02

Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ skelbia, kad apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos lyderis Denisas Pušilinas pareiškė, esą visi Mariupolio „Azovstal“ gamykloje pasidavę ir karo belaisviais paimti Ukrainos kariai bus „teisiami“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prorusiški kariai apieško „Azovstal“ palikusius Ukrainos karius
AFP/„Scanpix“ nuotr./Prorusiški kariai apieško „Azovstal“ palikusius Ukrainos karius

Esą bus įkurtas specialus tribunolas pačiame Donecke. Šioje vadinamojoje liaudies respublikoje dar 2014 metais buvo įteisinta mirties bausmė, būtent jos teritorijoje laikoma daugelis ukrainiečių karo belaisvių iš Mariupolio.

„Belaisviai iš „Azovstal“ yra laikomi Donecko liaudies respublikos teritorijoje. Taip pat planuojama organizuoti tarptautinį tribunolą respublikos teritorijoje“, – pareiškė D.Pušilinas.

Tiesa, Rusijos užsienio reikalų ministerija pripažino galimybę, kad bus apsimainyta karo belaisviais. Užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka pareiškė: „Pripažįstu bet kokią galimybę, kuri neprieštarauja sveikam protui.“

J.Bidenas: Rusijai karo Ukrainoje kaina turi būti ilgalaikė

11:55

JAV prezidentas Joe Bidenas, šiuo metu viešintis Japonijoje, pareiškė, kad Rusija turi „sumokėti ilgalaikę kainą“ už „barbarizmą Ukrainoje“ – omenyje jis turėjo amerikiečių ir jų sąjungininkų Maskvai taikomas sankcijas.

Paklaustas, ar JAV gintų Taivaną, jei šią salą užpultų Kinija, J.Bidenas atsakė teigiamai: „Mes taip įsipareigoję. Mes sutikome su „vienos Kinijos“ principu, po juo pasirašėme. Bet mintis, kad Taivaną galima užimti jėga, yra tiesiog netinkama.“

S.Haidajus – apie situaciją Severodonecke

11:51

Ukrainos Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus „Telegram“ paskelbė įrašą apie situaciją beveik apsuptame Severodonecko mieste. Jo teiginiai nėra nepriklausomai patikrinti.

„Rusai apgadino penkis daugiaaukščius ir centrinio turgaus prekybinę zoną. Sužeistas senjoras. Gegužės 22 dieną atremta 11 priešo atakų, sunaikinti 6 tankai, 10 šarvuotų kovos mašinų, 6 mašinos. Oro gynybos daliniai numušė vieną bepilotę skraidyklę „Orlan-10“ ir priešo lėktuvą Su-25“, – parašė S.Haidajus.

BBC žurnalistas: ukrainiečiai patiria didelių nuostolių, Severodoneckas beveik apsuptas

11:29 Atnaujinta: 11:35

Britų visuomeninio transliuotojo BBC žurnalistas Jeremy Bowenas praneša sekmadienį lankęsis netoli fronto linijos Donbase.

„Pagrindinis rusų veiksmų centras šiuo metu yra Severodoneckas. Ukrainos kariškiai mums sakė, kad jis iš esmės yra apsuptas ir neabejotinai patiria spaudimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Apšaudymai Severodonecke
AFP/„Scanpix“ nuotr./Apšaudymai Severodonecke

Jie patyrė rimtų nuostolių. Ukrainos karinis šaltinis sakė, kad vienas dalinys, kuris išėjo į fronto liniją su 240 vyrų, grįžo su 135 – kiti žuvo, buvo sužeisti arba pateko į nelaisvę.

Rusai užėmė tam tikrą teritoriją – kaimus ir miestelius, tačiau tai labai stipriai ginama teritorija. Aplink jie kariauja nuo 2014 m., todėl ten yra tvirtos ukrainiečių pozicijos, kurias sunku įveikti. Tačiau rusai ten veržiasi ir daro didelį spaudimą“, – rašo BBC žurnalistas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Donbase kasdien žūsta 50-100 Ukrainos karių.

Vokietijos žvalgyba surinko žinias apie Rusijos karių gretose kovojančius neonacius

11:13

Vokietijos federalinė žvalgybos tarnyba parengė konfidencialią ataskaitą apie dešiniųjų ekstremistų ir neonacių grupuočių dalyvavimą kare Ukrainoje Rusijos pusėje. Gegužės 22 d. laikraštis „Spiegel“ pranešė apie Vokietijos agentūroms išsiųsto dokumento turinį.

Ataskaitoje minimos grupuotės „Rusič“ ir „Imperatoriškasis legionas“ (Rusijos imperatoriškojo judėjimo organizacijos padalinys), kurios 2014 m. dalyvavo kare Donbase. Balandžio mėnesį žiniasklaida pranešė, kad „Rusič“ nariai dalyvauja ir 2022 m. kare Ukrainoje.

„Imperatoriškojo legiono“ vadovas Denisas Garijevas 2022 m. kare Ukrainoje buvo sužeistas, o jo pavaduotojas, kaip įtariama, žuvo. D.Garijevas vadovauja oficialiai veikiančiam taktinio ir šaunamojo ginklo mokymo centrui „Partizan“ Sankt Peterburge.

Ataskaitos autoriai pažymi, kad Rusijos kariuomenės bendradarbiavimas su šiomis grupuotėmis daro absurdišką Ukrainos „denacifikacijos“ idėją, paskelbtą vienu iš karo tikslų.

Tyrimas: Rusija prieš Ukrainą metė beveik visas savo kovoti galinčias pajėgas

11:07

Beveik visi kovai pasirengę Rusijos kariuomenės daliniai dalyvauja kare su Ukraina, o likusieji saugo sienas su NATO šalimis. Kovose dalyvauja daliniai iš 52 Rusijos regionų ir aneksuoto Krymo. Tai rodo leidinio „Proekt“ atliktas tyrimas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys Chersone
AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys Chersone

Leidinys patikrino Rusijos ir regioninės žiniasklaidos pranešimus, išnagrinėjo belaisvių vaizdo įrašus, atvirus šaltinius ir valstybines duomenų bazes ir nustatė, kad kovose dalyvauja visos 11 jungtinių ginkluotųjų pajėgų ir viena tankų armija, visos puolamosios oro desanto pajėgos, visi esami žvalgybos daliniai ir visų keturių laivynų jūrų pėstininkai. Taikos metu šie daliniai dislokuoti nuo Kaliningrado iki Kamčiatkos.

JT: pasaulyje priverstinai perkeltųjų skaičius viršijo 100 milijonų

10:55

Dėl Rusijos karo Ukrainoje visame pasaulyje priverstinai perkeltų asmenų skaičius pirmą kartą viršijo 100 mln., pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos.

„Dėl karo Ukrainoje ir kitų kruvinų konfliktų žmonių, priverstų bėgti nuo konfliktų, smurto, žmogaus teisių pažeidimų ir persekiojimo skaičius pirmą kartą istorijoje perkopė stulbinančią 100 mln. ribą“, – nurodė JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR.

Šis „nerimą keliantis“ skaičius turi sukrėsti pasaulį ir priversti nutraukti konfliktus, verčiančius rekordiškai daug žmonių bėgti iš savo namų, priduriama UNHCR pareiškime.

Agentūros duomenimis, iki praėjusių metų pabaigos priverstinai perkeltųjų skaičius išaugo iki 90 milijonų. Šią padėtį nulėmė smurtas tokiose šalyse kaip Etiopija, Burkina Fasas, Mianmaras, Nigerija, Afganistanas ir Kongo Demokratinė Respublika.

Vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą, dar daugiau kaip 8 mln. asmenų buvo perkelti šalies viduje, o daugiau nei 6 mln. pabėgėlių kirto kaimyninių valstybių sienas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Lvivo desantininkai sunaikino Pskovo desantininkų dalinį

10:54

Lvivo desantininkai sunaikino Rusijos ginkluotųjų pajėgų 76-osios oro desanto divizijos dalinį.Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro desantininkų pajėgų vadovybė.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro desantininkų pajėgų vadovybės nuotr./
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro desantininkų pajėgų vadovybės nuotr./

„Viename iš užduoties rajonų 80-osios atskirosios desantinės šturmo brigados kariai sunaikino dvi kovines mašinas ir keturiolika žmonių iš RF ginkluotųjų pajėgų 76-osios desantinės šturmo divizijos, dislokuotos Pskovo mieste“, – sakoma pranešime.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro desantininkų pajėgų vadovybės nuotr./
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro desantininkų pajėgų vadovybės nuotr./

Vadovybės duomenimis, vieno iš sunaikintų užpuolikų, vyresniojo leitenanto Romano Lokotkovo, asmens dokumentuose nurodyta, kad jis atlieka karinę tarnybą 76-osios oro desanto divizijos 728-ajame atskirajame ryšių batalione.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro desantininkų pajėgų vadovybės nuotr./
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro desantininkų pajėgų vadovybės nuotr./

Anksčiau buvo pranešta, kad Ukrainos gynėjai likvidavo daugiau kaip 29 000 okupantų. Per pastarąją parą kariuomenė likvidavo dar 150 rusų kariškių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro desantininkų pajėgų vadovybės nuotr./
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro desantininkų pajėgų vadovybės nuotr./

 

Ukrainos saugumo tarnyba: V.Medvedčukas davė parodymus prieš P.Porošenką

10:47

Ukrainos saugumo tarnyba skelbia politiko prisipažinimo vaizdo įrašą. Apibūdindamas šios schemos esmę, V.Medvedčukas išsamiai apibūdino penktojo Ukrainos prezidento Petro Porošenkos vaidmenį joje. Jis tikina, kad P.Porošenka esą ne tik paprašė V.Medvedčuko susisiekti su Rusijos vadovybe, bet ir užtikrino, kad visose Ukrainos instancijose būtų priimti reikiami sprendimai.

Kadras iš vaizdo medžiagos/Viktoras Medvedčukas
Kadras iš vaizdo medžiagos/Viktoras Medvedčukas

Sulaikytasis patikino, kad dujotiekio reikalus tvarkė tuomečio prezidento prašymu. Galiausiai per metus, kai vamzdynas veikė, jo savininkai uždirbo dvigubai daugiau pinigų, nei buvo investuota į jo įsigijimą – net 42 mln. dolerių. O nuo 2019 m. gegužės, t. y. P.Porošenkai nustojus eiti pareigas, dyzelino pumpavimas vamzdynu buvo nutrauktas.

VIDEO: Медведчук розповів про виведення з держвласності нафтопроводу і закупівлі вугілля в «Л/ДНР»

Be to, V.Medvedčukas papasakojo apie 2014–2015 m. sukurtą mechanizmą, pagal kurį laikinai okupuotose apsišaukėliškų Luhansko ir Donecko respublikų teritorijose buvo perkamos akmens anglys Ukrainos energetiniams poreikiams tenkinti. Iš esmės akmens anglys buvo perkamos iš Rusijos remiamų separatistų lyderių.

„Į tai buvo įtraukta beveik visa valstybės aparato viršūnė, pradedant prezidentu ir baigiant ministrais, teisėsaugininkais ir tais, kurie tiesiogiai įgyvendino šią schemą“, – aiškino sulaikytasis.

Daugiau skaitykite: Ukrainos saugumo tarnyba: V.Medvedčukas davė parodymus prieš P.Porošenką

Vokietija patvirtino įstatymus, kuriais stiprinamas šalies energetinis saugumas

10:14

Bundesratas – Vokietijos federalinių žemių atstovaujama konstitucinė įstatymų leidybos institucija – pritarė Energetikos saugumo įstatymo pataisoms dėl jo stiprinimo Rusijos karo Ukrainoje fone, pranešė visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

123RF.com nuotr./Vokietija
123RF.com nuotr./Vokietija

Priimtos pataisos numato, kad įmonių, valdančių ypatingos svarbos energetikos infrastruktūrą, valdymą prireikus gali laikinai perimti valstybė arba jos netgi gali būti nacionalizuotos atvejais, jei nėra kitokio būdo energijos tiekimo saugumui užtikrinti. Be to, priimti pasiūlymai dėl spartesnės suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalų statybos.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Charkive po griuvėsiais rasta 150 kūnų

10:09

Nuo karo pradžios Charkivo valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos gelbėtojai visiškai išvalė nuolaužas 98 vietose, iš po kurių buvo ištraukta 150 žuvusiųjų kūnų.

Tai pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Charkivo srities departamento viršininko pavaduotojas Anatolijus Torjanikas, kurį cituoja „Interfax-Ukraina“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

„Charkive mūsų padaliniai visiškai išvalė 98 vietas, kuriose yra griuvėsių. Deja, iš po griuvėsių ištraukta daugiau kaip 150 žuvusiųjų kūnų. Atlikdami gelbėjimo darbus mūsų padaliniai išgelbėjo daugiau kaip 250 žmonių“, – sakė jis.

Laukiama verdikto

08:47 Atnaujinta: 11:25

Teisėjų kolegija Kyjive pirmadienį spręs pirmojo už karo nusikaltimus Ukrainoje teisiamo Rusijos kario likimą.

Teisiamas 21 metų rusų karys Vadimas Šišimarinas Kyjive surengtame teisme pripažino pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis nužudęs 62 metų civilį.

Jaunatviškos išvaizdos rusų seržantas V.Šišimarinas iš Irkutsko Sibire penktadienį teismui sakė, kad „nuoširdžiai gailisi“ dėl to, ką padarė.

„Nervinausi dėl to, kas vyko. Nenorėjau nužudyti“, – sakė jis, stovėdamas stikliniame teisiamųjų narve.

Šios svarbios bylos, užbaigtos penktadienį po trijų svarstymo dienų, verdiktas bus paskelbtas pirmadienį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vadimas Šišimarinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vadimas Šišimarinas

V.Šišimarino advokatas penktadienį sakydamas baigiamąją kalbą teigė, kad jo klientas yra nekaltas dėl tyčinės žmogžudystės ir karo nusikaltimų.

Ukrainos prokurorai paprašė skirti V.Šišimarinui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už civilio Oleksandro Šelipovo nužudymą Čupachivkos kaime Ukrainos šiaurės rytuose, praėjus keturioms dienoms nuo Maskvos invazijos pradžios.

„Jis vykdė nusikalstamą įsakymą ir gerai tai žinojo“, – sakė kaltintojas.

Tai pirma tokio pobūdžio byla nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną. Ji laikoma viešu Ukrainos teismų sistemos nepriklausomumo išbandymu.

Tuo pačiu metu tarptautinės institucijos tiria įtariamus Rusijos pajėgų nusikaltimus Ukrainoje.

Pasaulio elitas grįžta į Davosą – šį kartą be Rusijos atstovų

08:42

Pasaulio politikos ir verslo elitas pirmadienį grįžta į Davosą po dvejų metų pertraukos, kurią teko padaryti dėl COVID-19 pandemijos, tačiau krizės nebuvo išvengta ir šįkart, nes Rusija surengė invaziją į Ukrainą.

Keturias dienas truksiančiame Pasaulio ekonomikos forume (PEF), kurio šiųmetinė tema yra „Istorija kryžkelėje“, kaip manoma, vyraus diskusijos, susijusios su šio konflikto politiniais ir ekonominiais padariniais.

Kai Pasaulio ekonomikos forumas 2020 metų sausį paskutinį kartą buvo surengtas šiame Šveicarijos kalnų kurorte, koronavirusas tik buvo pradėjęs plisti Kinijoje ir dar nebuvo išprovokavęs pasaulinės pandemijos. 

Pernai forumas vyko virtualioje erdvėje ir tarp pasakiusiųjų kalbas buvo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Tačiau renginio organizatoriai dėl karo Ukrainoje uždraudė Rusijos verslo ir politiniams lyderiams dalyvauti šių metų forume, nors anksčiau jie noriai dalyvaudavo debatuose ir šampano vakarėliuose.

Lenkijos prezidentas žada tvirtai remti Ukrainos siekį įstoti į ES

08:24

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį pažadėjo visapusiškai remti Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą, ragindamas gerbti tuos, kas „lieja savo kraują“ už Europą.

A. Dudos komentarai kontrastavo su abejojančių ES sunkiasvorių Prancūzijos ir Vokietijos perspėjimais, kad Ukrainos paraiška negali būti svarstoma skubos tvarka, nepaisant Rusijos invazijos.

Prancūzų Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as sekmadienį pareiškė, kad Ukrainai gali prireikti „15 ar 20 metų“, kad įstotų į bloką.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lenkijos prezidentas A.Duda Ukrainos Aukščiausioje Radoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lenkijos prezidentas A.Duda Ukrainos Aukščiausioje Radoje

Kalbėdamas per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, A.Duda sakė, kad reikia gerbti ukrainiečius, kurie „lieja savo kraują“ už galimybę priklausyti Europai – „net jei padėtis sudėtinga, net jei yra abejonių“.

„Neabejoju, kad Europos Sąjunga padarys tokį gestą“, – pridūrė jis ir pabrėžė, kad sprendimas dėl kandidatės statuso suteikimo Ukrainai per birželio 23–24 dienomis vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį būtų „nepaprastai svarbus, visų pirma psichologiškai ir politiškai“.

Kreipdamasis į Ukrainos parlamentą Kyjive, A.Duda pažadėjo nenuleisti rankų, kol Ukraina lieka už bloko ribų. Pasak prezidento, Varšuvos pastangos gali nulemti sėkmingą karo draskomos šalies stojimą į ES.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

JK: Rusijos aukų skaičius – kaip ir kare Afganistane

08:18

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kremlius greičiausiai patyrė panašų aukų skaičių kaip Sovietų Sąjunga per devynerius metus trukusį karą Afganistane, teigia Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija.

Tviteryje išplatintame ministerijos pranešime teigiama, kad didelį aukų skaičių lėmė žemo lygio taktikos, ribotos oro apsaugos, lankstumo trūkumo ir vadovavimo klaidų, derinys.

Ten pat priduriama, kad Donbaso puolimo metu aukų skaičius toliau daugėja.

 

G.Nausėda Davose aptars būtinybę izoliuoti Rusijos režimą

08:06

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį išvyksta į Davoso pasaulio ekonomikos forumo susitikimą. Jame šiemet dėmesys skiriamas vieningam civilizuoto pasaulio atsakui į Rusijos karą prieš Ukrainą.

„Prezidentas Davose pabrėš būtinybę izoliuoti Rusijos režimą – agresorių, keliantį grėsmę pasaulio tvarkai, pagrįstai tarptautinių taisyklių laikymusi“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. 

Lukas Balandis / BNS nuotr./Gitanas Nausėda
Lukas Balandis / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

G. Nausėda pristatys forumo dalyviams Lietuvos – pirmosios šalies Europoje, atsisakiusios iš Rusijos pirkti dujas ir naftą, patirtį, taip pat atskirai susitiks su potencialiais investuotojais ir užsienio valstybių lyderiais.

Kasmet vykstantis pasaulio politikos, ekonomikos ir verslo elito susitikimas paprastai rengiamas sausį Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose, tačiau šiemet dėl koronaviruso pandemijos jis vyks vėliau – gegužės 22–26 dienomis.

V.Zelenskis: Rytų Ukrainoje kasdien miršta iki 100 ukrainiečių

08:00

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karo rytų fronte kasdien žūsta nuo 50 iki 100 ukrainiečių, turėdamas omenyje karių aukas, rašo „The Guardian“.

Intensyviausios kovos vyksta aplink miestus Severodonecką ir Lysyčanską Luhansko srityje.

G.Skaistė: turime jau šiandien pradėti mobilizuoti resursus Ukrainos atstatymui

07:43

Resursus Ukrainos atstatymui turime pradėti mobilizuoti jau šiandien, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. Ji pirmadienį ir antradienį Briuselyje dalyvaus Euro grupės ir Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose, kuriuose bus aptariama Europos Sąjungos ekonominė situacija ir Bendrijos finansiniai instrumentai padedant Ukrainai.

„Remiame Komisijos siūlymą dėl naujos 9 mlrd. eurų makrofinansinės paramos Ukrainai – tai bus svarbus finansinis šaltinis, padėsiantis šaliai trumpuoju laikotarpiu, tačiau negalime apsiriboti tik artimiausiais iššūkiais – jau šiandien turime pradėti ruoštis ir ES lygiu mobilizuoti resursus Ukrainos atstatymui po karo“, – ministerijos pranešime teigė G. Skaistė.

„Tai didžiulis ir reikšmingų išteklių pareikalausiantis iššūkis, prie kurio sprendimo Lietuva pasirengusi prisidėti. Šiuo atžvilgiu ES strateginė lyderystė bus itin svarbi – tiek padedant Ukrainai atsistoti ant kojų ir persitvarkyti, tiek ir telkiant platesnę tarptautinių partnerių paramą“, – sakė ji.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Gintarė Skaistė
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Gintarė Skaistė

Ministrė ECOFIN diskusijos metu taip pat kels klausimą dėl papildomų ES lygmens finansinių instrumentų karo pabėgėlius priimančioms ES šalims narėms, tarp jų ir Lietuvai.

„Šiandien turime situaciją, reikalaujančią praktinio europinio solidarumo, kad labiausiai dėl pabėgėlių srautų paveiktos ES šalys nebūtų priverstos remtis tik nacionalinių biudžetų lėšomis“, – kalbėjo G. Skaistė.

ECOFIN posėdyje, be kitų klausimų, taip pat numatoma diskusija dėl direktyvos projekto, kuriuo siekiama į ES teisę perkelti globalų susitarimą dėl minimalaus apmokestinimo lygio tarptautinėms įmonių grupėms.

Ministrai taip pat aptars Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo instrumento (RRF) įgyvendinimą.

Gegužės 5 dieną Lietuva pasirašė RRF veiklos susitarimą su EK. Pirmąjį 563 mln. eurų vertės Lietuvos RRF plano „Naujos kartos Lietuva“ mokėjimo prašymą planuojama pateikti šių metų III ketvirtyje.

Euro grupės posėdyje finansų ministrai diskutuos apie Euro zonos makroekonominę situaciją ir perspektyvas, atsispiriant nuo naujausių EK ekonominių prognozių.

EK vertinimu, ES ūkis dėl karo Ukrainoje patirs sukrėtimą, kuris lems lėtesnį nei anksčiau prognozuotą ekonomikos augimą ir aukštesnę infliaciją. EK prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais augs 1,7 proc., 2023 metais – 2,6 proc. bendrojo vidaus produkto.

EG posėdyje taip pat vyks apsikeitimas nuomonėmis dėl naujojo Europos Stabilumo Mechanizmo vykdomojo direktoriaus rinkimų, kadangi šių metų spalį baigiasi dabartinio institucijos vykdomojo direktoriaus antroji kadencija.

Išplėstinio formato Euro grupės posėdyje bus tęsiamos diskusijos dėl Bankų sąjungos užbaigimo darbo plano, dėl kurio siekiama sutarti iki birželį vyksiančio Euro zonos viršūnių susitikimo.

Šiuo planu siekiama numatyti tolesnius Bankų sąjungos kūrimo žingsnius, stiprinant sektoriaus stabilumą, konkurencingumą ir atsparumą ateities sukrėtimams.

Sunaikintas rusų pontoninis tiltas ir karinė technika

07:37

Ukrainos rytuose ukrainiečių artileristai, pasieniečių žvalgybos dėka, sunaikino pontoninį Rusijos tiltą, kai juo judėjo priešo tankas, praneša Ukrainos vidaus reikalų ministerija.

Kaip nurodo ministerija, Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos oro žvalgybos pareigūnai aptiko, kad okupantai įrengė perėją per upę. Per pontoninį tiltą, jie ketino pervežti  keliolika vienetų šarvuotos technikos.

Perdavus informaciją Ukrainos ginkluotųjų pajėgų artileristams, tiltas buvo sunaikintas kaip tik tuo metu, kai ant perėjos buvo vienas iš Rusijos tankų.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija nurodo, kad Rusijos kariai kartu su išlikusiomis pėstininkų kovos mašinomis ir tankais bandė pabėgti nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ugnies, tačiau dronų dėka Ukrainos artileristai pribaigė porą dešimčių rusų užpuolikų ir kelis jų technikos vienetus.

 

Baltarusija intensyvina žvalgybą

07:17

Baltarusijos ginkluotosios pajėgos intensyvina žvalgybą ir pasienio su Ukraina rajonuose dislokuoja papildomus dalinius.

Apie tai praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainiečių vertinimu, grėsmė sulaukti oro ir raketų smūgių iš Baltarusijos teritorijos vis dar išlieka reali.

Okupantai plėšia namus

06:09

Rusijos kariškiai plėšia civilių gyventojų namus ir bando perimti vietos verslą okupuotose Zaporižios srities gyvenvietėse.

Apie plėšimus „Telegram“ tinkle pranešė Zaporižios karinė administracija.

Teigiama, kad srities kaimuose ir miesteliuose padaugėjo Rusijos kariškių, o kai kur okupantų karių jau daugiau nei vietos gyventojų.

Kaip rašo UNIAN, Berdianske okupantai bando užgrobti vietos įmones ir padalyti jas kolaborantams:

„Kavinių ir restoranų savininkai, kurie pabėgo iš miesto ir atsisakė bendradarbiauti su priešu, liko be savo turto: rusai nusprendė jį paimti vadinamosios miesto administracijos naudai. Todėl įstaigos buvo perduotos kolaborantams.“

Anksčiau buvo pranešta, kad okupuotame Enerhodaro mieste Zaporižios srityje vyksta derybos dėl pagrobto ugniagesio išlaisvinimo.

Sprogimai Korostenės mieste

06:03

Pirmadienio naktį Žytomyro srities Korostenės mieste griaudėjo stiprūs sprogimai.

Šią informaciją patvirtino miesto mero pavaduotoja Natalija Čiževskaja.

Pasak jos, vietos gyventojai girdėjo du sprogimus, kuriuos lydėjo šviesos blyksniai.

Vėliau mieste girdėjosi dar vienas sprogimas.

Apie žalą ir aukas – nepranešama.

Paskutinis atnaujinimas 2022-05-23 06:03

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min