Šiose derybose dalyvaujančios aštuonios partijos žengė „pirmąjį ryžtingą žingsnį“ kelyje iš krizės, dėl kurios Belgija jau ilgiau nei metus neturi nuolatinės vyriausybės, pareiškė socialistų lyderis Elio Di Rupo.
„Aštuonioms partijoms kartu pavyko įveikti kliūtis, kurios buvo sukūrusios sunkumų šias kelias pastarąsias dienas“, – sakoma E.Di Rupo pranešime, paskelbtame po dieną vykusių įtemptų derybų.
Euro zonos narė Belgija be vyriausybės gyvena jau 459 dienas, nepavykstant išspręsti nesutarimų tarp prancūziškai ir olandiškai kalbantiems regionams atstovaujančių partijų. Reitingų agentūros perspėjo, jog šios šalies įvertinimas gali būti pablogintas, jeigu krizė joje tebegilės.
Belgijos politinės problemos paaštrėjo antradienio vakarą, kai laikinasis premjeras Yves'as Leterme'as paskelbė nusprendęs savo postą iškeisti į darbą Paryžiuje įsikūrusioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (OECD).
Reaguodamas į šį pareiškimą Belgijos karalius Albertas II, kuris atliko svarbų vaidmenį per 15 mėnesių užsitęsusias pastangas sudaryti susitarimą tarp dviejų konfliktuojančių šalies kalbinių bendruomenių, nutraukė savo atostogas Prancūzijos pietuose ir grįžo namo.
Karalius paskyrė E.Di Rupo, vadovaujantį antrajai didžiausiai šalies partijai – prancūzakalbiams socialistams, derėtis dėl kompromisinės valdančiosios koalicijos sutarties.
Belgija, kuri yra viena iš Europos Sąjungos (ES) įkūrėjų, ilgai buvo laikoma puikiu Europos integracijos pavyzdžiu
Praėjus kelioms valandoms po Y.Leterme'o pareiškimo apie savo atsistatydinimą, E.Di Rupo trečiadienį paryčiais paskelbtame pranešime perspėjo, kad keturis mėnesius trukusios jo pastangos surasti Belgijai vyriausybę gali žlugti.
Jis pranešė, kad šis procesas yra „giliai įstrigęs“, tačiau dar po 15 valandų trukusių derybų E.Di Rupo pagaliau galėjo paskelbti apie pasiektą proveržį.
Be kita ko, partijos sugebėjo išspręsti savo nesutarimus dėl Briuselio-Halės-Vilvordės (BHV) rajono, apimančio sostinę ir jos priemiesčius, nurodė E.Di Rupo.
BHV yra vienintelis Belgijos rajonas, kuriame oficialios kalbos yra prancūzų ir olandų, o ne kuri nors viena iš jų.
„Nors darbas toli gražu nebaigtas ir reikės išspręsti dar daug ginčų, šiandien žengti žingsniai yra svarbus postūmis“, – sakoma E.Di Rupo pranešime.
Nuo pernai balandžio 10 dienos vykusių rinkimų, po kurių nepavyko sukurti tvarios valdančiosios koalicijos, Belgijos reikalais užsiima laikinasis ministrų kabinetas.
Politikams niekaip nepavyksta išspręsti nesutarimų tarp šiaurinio regiono flamandų separatistų ir pietinio prancūzakalbių regiono partijų.
Ši užsitęsusi politinė krizė dar labiau pabrėžė didėjantį atotrūkį tarp 6,2 mln. gyventojų turinčios turtingesnės Flandrijos ir 4,5 mln. gyventojų, daugiausia vartojančių prancūzų kalbą, turinčios Valonijos, kuri yra neturtingesnė.
E.Di Rupo mėgino parengti susitarimą, pagal kurį daugiau galių būtų suteikta trims pagrindiniams šalies kalbiniams regionams: olandų, prancūzų ir vokiečių.
Šiose derybose dalyvavo aštuonios partijos, tačiau prie jų neprisidėjo didžiausia Flandrijos partija – separatistinis Naujasis flamandų aljansas (N-VA).
Albertas II liepą perspėjo, kad užsitęsusi politinė krizė, dėl kurios Belgija pasiekė abejotiną pasaulio rekordą – tapo ilgiausiai be vyriausybės gyvenančia šalimi, kelia pavojų tiek šalies ekonomikos ateičiai, tiek visai Europai.
„Jeigu ši padėtis tęsis dar ilgiau, tai gali neigiamai ir konkrečiai paveikti ekonomiką ir kiekvieno belgo socialinę gerovę“, – pareiškė monarchas, užėmęs sostą 1993 metais.
„Dabartinė mūsų padėtis kelia nerimą mūsų partneriams ir gali pakenkti mūsų pozicijoms Europoje, taip pat netgi Europos integracijos procesui, kuris jau buvo pakirstas populizmo euroskepticizmo“, – pridūrė karalius.
Belgija, kuri yra viena iš Europos Sąjungos (ES) įkūrėjų, ilgai buvo laikoma puikiu Europos integracijos pavyzdžiu. Šioje šalyje yra įsikūrusios kai kurių svarbių tarptautinių organizacijų, tokių kaip NATO, ir ES institucijų būstinės.
