Žinomas savo žurnalistiniais tyrimais leidinio darbuotojas Alainas Lallemand'as paskelbė šeštadienį „Le Soir“ tinklalapyje žinutę, remdamasis neredaguotu JAV diplomatų susirašinėjimu, kurį išplatino „WikiLeaks“.
Gandai, kad Belgijos karinių oro pajėgų bazėje Kleine Brogelyje Šaltojo karo metais buvo laikomos kelios JAV atominės bombos, sklandė Belgijoje dešimtmetį.
Belgijos ir JAV valdžia, taip pat NATO nepatvirtino, bet ir nepaneigė masinio naikinimo ginklo buvimo šios šalies teritorijoje. Tuo tarpu ir Belgijos, ir Europos pacifistai reguliariai rengė protesto akcijas prieš pavojingo ginklo buvimą Belgijoje.
A.Lallemand'o teigimu, nors Belgija apskritai sutinka su NATO remiama branduolinio nusiginklavimo ir neplatinimo tendencija, pati nenorėjo skirtis su atominėmis bombomis, „kol Rusija nepakeis savo (branduolinio) arsenalo“.
Nutekėjusiame 2009 metų rugsėjo 16 dienos susirašinėjime, kuris klasifikuojamas kaip slaptas ir kurį pasirašė dabartinis JAV ambasadorius Belgijoje Howardas Gutmanas, vyksta pokalbis tarp nenurodyto aukšto Amerikos ambasados diplomato, atsakingo už politinius klausimus, ir Belgijos URM pareigūno, kuruojančio nusiginklavimą ir neplatinimą, Wernerio Bauwenso.
Pagal dokumentą, kuris pateko „WikiLeaks“ žinion, amerikietis paklausė W.Bauwenso, ar Belgijos vyriausybei būtų geriau, kad bombos liktų Belgijos teritorijoje, ar jas reikia išvežti.
Atsakydamas į tai Belgijos URM atstovas sakė, kad sprendimas dėl to turi būti priimamas drauge su NATO.
W.Bauwenso nuomone, „neteisinga ir net pavojinga išvežti šį ginklą iš Belgijos vienašališka tvarka, paliekant nepaliestas Rusijos taktines branduolines galimybes“.
Drauge A.Lallemand'as primena, kad Rusija ir JAV pasirašė 2010 metų balandį Prahoje naują sutartį dėl Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo ir apribojimo priemonių.
Tai, jo nuomone, galėjo turėti įtakos JAV bombų dislokavimui Belgijoje. Tačiau A.Lallemand'as susilaiko nuo išvadų, kur dabar gali būti šis branduolinis ginklas.
