Nuo 1926 metų rengiama paroda „Žalioji savaitė“ yra viena seniausių bei populiariausių parodų ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje. Ji truks iki šios savaitės pabaigos, o parodos organizatoriai tikisi sulaukti jau 30–milijonojo lankytojo.
Kaip ir kiekvieną sausį, Berlyno parodoje pristatomas įvairių pasaulio tautų kultūrinis, kulinarinis paveldas, galima nusipirkti kokybiškų augalų sėklų, sodinukų, vaisių, daržovių, prieskonių, arbatų, naminių gyvūnų, namų technikos, poilsio, turizmo reikmenų ir kitokių prekių, kurių pasirinkimas ir asortimentas – įspūdingai didelis. Čia pristatomi naujausi gaminiai, idėjos, susijusios su žemės ūkio modernizacija, maisto gamyba, agrariniu turizmu.
Krizė išryškino kontrastus
Kaip ir kiekvienais metais, Berlyno „Žaliojoje savaitėje“ apstu kontrastų, tačiau ekonomikos sunkmetis juos dar labiau išryškino. Kai kurios šalys – Rusija, Ukraina, Vengrija, Norvegija – lankytojų dėmesį stengiasi patraukti didžiuliais plotais, o Kanada, Australija, Indija, Brazilija ir daugelis kitų atsiuntė tik atskirus gamintojus, restoranų tinklus su reprezentaciniais produktais ar prekių ženklais.
Mažesnės valstybės stengiasi išsiskirti originalumu, išradingai demonstruodamos nacionalinio kultūrinio paveldo vertybes, tačiau akivaizdžiai pataupydamos. Kainos taip pat kontrastingos.
Lankytojai, daugiausia vokiečiai, skundžiasi, kad užsieniečiai užsikėlė kainas, o vokiškuose paviljonuose stengiamasi pigiai išparduoti prekes. Mėsos, sūrio pardavėjai netgi skelbia laimingas valandas ir geros kokybės jautienos kilogramą pigiausiai galima įsigyti už 5 eurus (17 Lt), avienos – 7 eurus (24 Lt). Rūkytos ir vytintos mėsos gausa verčia žmones ilgai rinktis, degustuojant ją. Lazdą vokiškos vytintos dešros galima įsigyti ir už 3 (10 Lt), ir už 30 eurų (100 Lt).
Taurelė degtinės – 1–2 eurai (3,5–7 Lt). Dažniausiai rusės ir ukrainietės gundo sumuštiniais su ikrais už 2–3 eurus (7–10 Lt), tuomet degtinė siūloma nemokamai. Panašiai tiek pat kainuoja puslitris gero alaus. Porcija vokiškų dešrelių ir alaus bokalas – nuo 3 iki 7 eurų (10–24 Lt).
Vynininkai, brendžio gamintojai dažniausiai leidžia paragauti savo gaminių ir nemokamai, bet reikia išklausyti ilgą monologą apie tai, kaip jie gaminami. Egzotiškų Vietnamo, Tailando, Kinijos patiekalų galima paskanauti už 2–4 eurus (7–14 Lt). Už tokią pat kainą galima nusipirkti 100–200 gramų geros indiškos, Nepalo, turkiškos arbatos. Įvairių pasaulio šalių nedidelės prieskonių pakuotės kainos svyruoja nuo 0,5 iki 5 eurų (1,7– 17 Lt).
Olandai ir vokiečiai tradiciškai pateikė milžinišką gėlių svogūnėlių, šaknelių bei sodinukų pasirinkimą. Pavyzdžiui, trijų įspūdingo dydžio ir grožio amarilio šaknų komplektą galima nusipirkti vos už 5 eurus (17 Lt), didelės spalvų gamos tulpių, narcizų, kardelių ir kitokių svogūnėlių 0,5–1 kg pakuotę – už 2–5 eurus (7–17 Lt), rožių daigų – nuo 2 iki 15 eurų (7–50 Lt), nedidelę gėlių, daržovių sėklų pakuotę – nuo 0,5 iki 3 eurų (1,7–10 Lt).
Lietuvos stendas išsiskiria jaukumu
Jubiliejinėje, 75 kartą rengiamoje parodoje yra ir Lietuvos atstovų stendas. Čia viešėjo ir oficiali mūsų šalies delegacija, vadovaujama žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus.
Lietuvos kulinarinį paveldą pristato šešios šalies įmonės: UAB „Damsa“, Aloyzo Barkausko bitininkystės ūkis, UAB „Saimeta“, AB „Ragutis“, A.Grigonio IĮ, UAB „Berneliai“. Lietuvos amatų grožį demonstruoja Lietuvos ūkininkių draugijos amatų centras „Verpstė“, svečius linksmina liaudiška kapela „Sutaras“.
Rąstinių konstrukcijų Lietuvos stendas parodoje – strategiškai geroje vietoje, 238 kvadratinių metrų plote. Etnografinio dizaino paviljonas, primenantis lietuvišką smuklę, lankytojus vilioja lietuviškais valgiais – rugine duona, ragaišiais, rūkytomis ir vytintomis dešromis, didžkukuliais, rūkyta bei vytinta žvėriena, saldžiaisiais sūriais, medumi.
Kaip sakė Lietuvos stendą sukūrusios bendrovės „Ekspobalta“ komercijos direktorius Kęstutis Petronis, jo ir architekto Sauliaus Valio pastangomis mūsų krašto paviljonas buvo suprojektuotas prieš 7 metus. Per tą laiką jis evoliucionavo į dviaukštį, tačiau išvaizda nesikeitė. „Toks ir yra mūsų stendo pranašumas, kad jį mugės lankytojai lengvai atpažįsta. Per septynerius metus pavyko išlaikyti bent tą pačią vietą. Žinoma, šioje mugėje yra prisistatančių šalių, kurios gali leisti sau išsipirkti didelius plotus ir tuo pritraukti dėmesį. Mes stengiamės nustebinti parodos lankytojus dizainu, interjeru, įdomiomis bei patraukliomis detalėmis“, – sakė K.Petronis.
Rusai keičia reikalavimus dėl pieno
Mugė „Žalioji savaitė 2010“ – susitikimų ir tarpvalstybinių derybų vieta. Šiais metais į Berlyno parodą atvyko net 54 šalių žemės ūkio ministrai. Strategiškai svarbūs klausimai sprendžiami oficialių susitikimų metų, tačiau pagrindinis darbas vyko neformalioje aplinkoje.
Vieni pirmųjų Lietuvos stendą aplankė Vokietijos atstovai: Berlyno meras Klausas Wowereitas, maisto, žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministrė Ilse Aigner, Ūkininkų sąjungos pirmininkas Gertas Sonnleitneris, Maisto pramonės asociacijos pirmininkas Juergenas Abrahamas ir kiti. Kaip teigė Lietuvos žemės ūkio ministras K.Starkevičius, susitikimai su atskirų Vokietijos žemių – Saksonijos, Tiuringijos, Meklenburgo Vorpomerno, Baden Viutertembergo – žemės ūkio ministrais, aukštais pareigūnais buvo patys naudingiausi.
Parodos metu Rusijos Federacijos (RF) žemės ūkio ir maisto ministerijos Veterinarijos departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas prof. Nikolajus Vlasovas Lietuvos atstovus oficialiai informavo, kad RF keičia laboratorinių tyrimų reikalavimus importuojamai gyvūninei produkcijai.
Pagal naująją, nuo šių metų sausio 13 dienos jau veikiančią tvarką Rusija leis įvežti pieno produktus, kuriuose antibiotikų yra iki 10 mg/kg. Ministras K.Starkevičius patikino, jog šį pažadą rusai jau patvirtino ir raštiškai.
Klimatas ir iššūkiai žemės ūkiui
Parodos metu vyko tradicinė tarptautinė žemės ūkio ministrų konferencija. Jos pagrindinis akcentas – klimato kaita. Ieškota naujų koncepcijų žemės ūkio politikoje ir ekonomikoje, nes pripažinta, kad Kopenhagos viršūnių susitikime žemės ūkio tema buvo atidėta į antrą planą. Konferencijoje Maisto ir agrokultūros organizacijos prie Jungtinių Tautų (FAO) generalinis direktorius Aleksanderis Muleris sakė, kad žemės ūkio sektorius labiausiai susiduria su radikaliais pasaulio klimato pokyčiais. Daugelis regionų kenčia nuo pasikeitusio metinių ir sezoninių kritulių lygio. Kyla karščio bangos, sausros laikotarpiai, o audrų ir potvynių poveikis derliui jau dabar sukelia maisto stygiaus problemas beveik visuose žemynuose. „Dabar mūsų uždavinys – skatinti ir stiprinti ūkininkavimą, kuris geba prisitaikyti prie klimato kaitos. O visa tai galima pasiekti skatinant ekologišką, natūralų, smulkų ūkininkavimą, racionalų jūros gėrybių panaudojimą bei miškininkystę“, – kalbėjo FAO generalinis direktorius.
