Prancūzai taip pat nusigręžė nuo T.Blairo dėl jo vaidmens Irako kare ir nepritarimo euro įvedimui Didžiojoje Britanijoje bei užsiminė, kad geresnė kandidatė galėtų būti moteris. Buvusio britų premjero charizma ir tarptautinis autoritetas taip pat gali jam trukdyti.
Prasidėjus įtemptoms varžyboms, kuriose kol kas nė vienas iš realiais pretendentais laikomų politikų nėra oficialiai paskelbęs apie ketinimus kandidatuoti, o naujosios pareigos vis dar nėra aiškiai apibrėžtos, šalys pasidalijo į dvi apylyges stovyklas.
Viena grupė šalių ES prezidento poste norėtų matyti nežymų technokratą, o kitos pasisako už iškilią politinę figūrą, kuri savo įtaka ir autoritetu nenusileistų kitiems svarbiausiems tarptautinės arenos veikėjams.
Ketvirtadienį Briuselyje prasidėjus Bendrijos vadovų deryboms, susitikimą surengė ir Europos socialistai, kurie pareiškė, kad nori, jog naujasis ES užsienio politikos vadovas būtų kairiosios pakraipos politikas, pranešė Olandijos Europos reikalų ministras Fransas Timmermansas. Toks pasirinkimas iš esmės užkirstų kelią T.Blairui į ES prezidento postą, nes abiejų naujų postų, kuriuos įsteigti numatyta pagal Lisabonos sutartį, negali užimti kairiųjų politikai.
ES reformas numatanti sutartis turėtų įsigalioti sausį, jei ją, kaip tikimasi, artimiausiu metu pasirašys vienintelis to dar nepadaręs prezidentas – Čekijos vadovas Vaclavas Klausas.
Tarp galimų kandidatų užimti antrą postą – ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai – dažniausiai buvo minimas britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas, tačiau jis ketvirtadienį atmetė galimybę kandidatuoti.
Londone leidžiamo laikraščio „The Times“ žiniomis, grupė ES lyderių neoficialiai pasiūlė, kad kairieji keltų kandidatą į ES užsienio reikalų ministro postą, o centro dešinieji siūlytų kandidatą į Bendrijos prezidento pareigas.
Britų laikraštis „The Guardian“ penktadienį rašo, kad Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel per darbo pietus prieš viršūnių susitikimą išreiškė bendrą įsitikinimą, kad naujasis Bendrijos vadovas turėtų būti iš pagrindinio centro dešiniųjų bloko.
Tony galimybes galima apibūdinti kaip mažėjančias.„Tony galimybes galima apibūdinti kaip mažėjančias, – sakė vienas britų šaltinis laikraščiui. – Nicolas Sarkozy ir Angela Merkel nėra nusiteikę labai entuziastingai. (Italijos Vyriausybės vadovas) Silvio Berlusconi išlieka tvirčiausias jo rėmėjas.“ Italijos premjeras nedalyvauja viršūnių susitikime, nes susirgo skarlatina. Belgijos, Vengrijos, Liuksemburgo ir Ispanijos lyderiai ketvirtadienį leido suprasti, kad nerems T.Blairo kandidatūros.
Apie T.Blairo kandidatūrą imta kalbėti seniai. Realiausiais jo varžovais laikomi Olandijos ministras pirmininkas Janas Peteris Balkenende, Belgijos Vyriausybės vadovas Hermanas van Rompuy, Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude'as Junckeris, buvęs Suomijos Vyriausybės vadovas Paavo Lipponenas. Nė vienas iš šių politikų oficialiai nepatvirtino savo kandidatūrų.
Europos vadovų tarybos pirmininko, vadinamojo Bendrijos prezidento, rinkimai yra uždaras procesas, o ir šios pareigybės aprašymas gana miglotas. ES prezidentas bus įgaliotas atstovauti Bendrijai tarptautinėje arenoje, o namuose jis ar ji, kaip neaiškiai užsimenama ES reformų sutartyje, turės „skatinti“ ir „remti“ Europos integraciją.
ES lyderiai prieš pasirinkdami tinkamiausią kandidatą į šį postą viršūnių susitikime siekė išsiaiškinti, ką konkrečiai veiks jį užimsiantis asmuo. „Turime susitarti, kokie bus šio prezidento įgaliojimai, – sakė Vengrijos premjeras Gordonas Bajnai. – Tuomet galėsime rasti tinkamą žmogų.“
Galimu kandidatu laikomas J.P.Balkenende žurnalistams pareiškė: „Būna spėlionių. Šis klausimas viršūnių susitikime nebuvo aptariamas.“
Didžiosios Britanijos Vyriausybės vadovas Gordonas Brownas atvyko į susitikimą entuziastingai agituodamas pritarti T.Blairo kandidatūrai ir pareiškė, kad jo pirmtakas būtų „puikus“ pirmasis ES prezidentas.
Tuo tarpu T.Blairo atstovas spaudai Matthew Doyle'as tvirtino, kad šio posto dar nėra, todėl „nevykdoma jokia kampanija ir ponas T.Blairas yra sutelkęs visą dėmesį į jo įgyvendinamus projektus“.
Viena priežasčių, galinčių paaiškinti nepritarimą T.Blairo kandidatūrai, yra istorinis Didžiosios Britanijos abejingumas daugeliui Europai itin svarbių dalykų. Šalis nėra įsivedusi euro ir nepriklauso nevaržomo judėjimo Šengeno zonai.
Nemažai europiečių nemėgsta T.Blairo už jo buvusią tvirtą paramą karui Irake, nors G.Brownas ketvirtadienį tvirtino, kad šiandien tai neturėtų būti svarstoma. Britų opozicinė Konservatorių partija, kuriai prognozuojama pergalė 2010 metų gegužę vyksiančiuose visuotiniuose rinkimuose, griežtai pasisakė prieš T.Blairo kandidatūrą. Svarstant galimas kandidatūras nepamirštamas ir lyties klausimas.
Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy laikosi nuomonės, kad įtakinguose postuose Europoje dirba per mažai moterų, sakė vienas viršūnių susitikime dalyvaujantis prancūzų diplomatas. Europos Parlamento pirmininkas Jerzis Buzekas savo ruožtu pareiškė: „Moteris galėtų ir turėtų užimti šį postą.“
Tarp galimų kandidačių moterų minimos buvusi Latvijos vadovė Vaira Vykė-Freiberga ir buvusi Airijos prezidentė Mary Robinson. V.Vykė-Freiberga, kuri ne vieną dešimtmetį gyveno Kanadoje, ketvirtadienį agentūrai AP apie savo galimą kandidatavimą sakė: „Esu visiškai atsidavusi Europos Sąjungai, kurią pažįstu ir iš vidaus, ir iš išorės. Aš taip pat esu įgijusi patirties kituose žemynuose.“
