66 metų B.Berezovskis siekė daugiau kaip 3 mlrd. svarų (3,8 mlrd. eurų) kompensacijos už tai, ką vadina futbolo klubo „Chelsea“ 45 metų savininko šantažu, pasitikėjimo ir sutarčių pažeidimu.
Teisėja baronienė Elizabeth Gloster perskaitė tik pagrindines išvadas. Išsamus pagrindimas dėl rekordinio Didžiosios Britanijos istorijoje ieškinio bus paskelbtas rugsėjo antrojoje pusėje.
B.Berezovskis, gavęs 2003 metais Didžiojoje Britanijoje pabėgėlio statusą, kaltina „Chelsea“ savininką pasitikėjimo ir sutarčių pažeidimu, konkrečiai tuo, kad 2000 metais R.Abramovičius privertė jį „grasinimais ir apgaule“ parduoti 50 proc. akcijų naftos bendrovėje „Sibneft“ už „mažą jos tikrosios kainos dalį“. Taip pat ieškinyje minima bendrovė „Rusal“.
Už savo paketą B.Berezovskis gavo 1,3 mlrd. dolerių. Po kelerių metų, 2005-aisiais, „Sibneft“ nusipirko bendrovė „Gazprom“ – už 13,1 mlrd. dolerių. Savo nuostolius dėl nenaudingų sandorių B.Berezovskis įvertino 3,2 mlrd. svarų.
R.Abramovičius teigė, kad B.Berezovskis niekada nevaldė dalių tose bendrovėse.
Verslininkas sako, kad jo išmokos B.Berezovskiui buvo mokestis už „politinį stogą“. Paskutinį didelį 1,3 mlrd. dolerių pervedimą (pagal B.Berezovskio versiją – mokestį už jo 25 proc. dalį) R.Abramovičius paaiškino noru „nusipirkti sau laisvę“.
