Prezidiumą sudaro po vieną musulmonų, serbų ir kroatų politiką. Tai numato sudėtingas taikos susitarimas, užbaigęs kruviną 1992-1995 metų Bosnijos karą. Pagal jį valdžią šioje federacinėje valstybėje dalijasi trys etninės bendruomenės: serbai, kroatai ir bosniai.
Prezidiumo nariai buvo išrinkti spalio 7 dieną vykusiuose visuotiniuose rinkimuose.
Tarp jų yra prorusiškas Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas, pasisakantis už serbų atskyrimą nuo Bosnijos. Drauge su juo antradienį prisaikdinti bosniams Prezidiume atstovausiantis Šefikas Džaferovičius iš konservatyvios nacionalistinės Demokratinio veiksmo partijos (SDA) ir kroatų bendruomenės atstovas socialdemokratas Želko Komšičius. Pastarasis laikomas vieninteliu nuosaikių pažiūrų politiku iš prisiekusio trejeto.
Nacionalistų siekis padalinti Bosniją pagal etninių grupių užimamų teritorijų liniją buvo viena varomųjų jėgų per praėjusį karą, kuris nusinešė maždaug 100 tūkst. gyvybių ir dar milijonus paliko be pastogės. Nepaisant Vakarų pastangų sutaikyti priešiškas bendruomenes, etninis susiskaldymas toliau formuoja šalies politiką.
M.Dodikas antradienį pirmasis iš prisiekusių Prezidiumo narių stojo prie valstybės vairo. Prezidiumo nariai vadovauja šiai kolektyvinei institucijai rotacijos būdu, keisdamiesi kas aštuoni mėnesiai – taip numatyta Deitono taikos sutartyje.
„Noriu pradėti bendradarbiavimą, kuris bus efektyvus, – pareiškė jis. – Atėjau čia ne tam, kad būčiau fotografuojamas ir gaučiau algą.., o tam, kad padėčiau prižiūrėti susitarimą tarp dviejų subjektų ir visų Bosnijos piliečių.“
Bosnijos Prezidentūra turi mažai oficialių galių, tačiau duoda toną bendrai šalies politikai. Ji priima sprendimus bendro sutarimo principu.
Jau antradienį galima buvo pastebėti jos narių nesutarimus svarbiais klausimais, kai Ž.Komšičius savo pareiškime nurodė, kad Bosnija turi įstoti į NATO, o Rusijai ištikimas M. Dodikas pareiškė, kad šalis turi likti neutrali.
Bosnija siekia narystės Europos Sąjungoje, tačiau šiam procesui trukdo šalies politikų rietenos.
