Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Brexit“ atidėjimo atveju britams gali tekti rinkti atstovus į Europos Parlamentą

Iki numatyto Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) likus kiek daugiau nei mėnesiui, o britams vis dar nerandant kompromiso dėl išstojimo sutarties, „Brexit“ atidėjimas atrodo vis labiau neišvengiamas. Jei Londonas nuspręs likti Bendrijoje iki gegužės 23–26 dienos, britams gali tekti rinkti atstovus į Europos Parlamentą.
„Brexit“
„Brexit“ atidėjimo atveju britams gali tekti rinkti atstovus į Europos Parlamentą / „Scanpix“/„SIPA“ nuotr.

Pernai lapkritį britų parlamentarė konservatorė Nadine Dorries pliekė premjerės Theresos May ir Briuselio sudarytą 585 puslapių apimties „skyrybų“ projektą dėl labai neįprastų priežasčių.

„Deja, šalies ir mūsų santykių su Europa ateičiai kyla pavojus. Šis susitarimas neduoda mums jokio balso, jokų balsų, jokių europarlamentarų, jokio komisaro“, – kalbėjo už išstojimą iš ES agitavusi N.Dorries.

Toks parlamentarės pasisakymas sulaukė internautų pykčio.

„Ponios ir ponai, tai – dabartinių mūsų politikų kokybė. Virto kopūsto intelektas“, – rašė tviterio vartotojas.

Praėjus trims mėnesiams, diskusijos apie JK atstovus EP nebeatrodo tokios juokingos: „Brexit“ atidėjimo atveju britams iš tiesų gali tekti rinkti savo atstovus į Europos Parlamentą.

Kaip keisis EP sudėtis?

Remiantis dabartiniu planu, pagal kurį Jungtinė Karalystė pasitraukia iš Europos Sąjungos, europarlamentarų skaičius bus sumažintas nuo 751 iki 705.

Šiuo metu Londonas Europos Parlamente turi 73 vietas. 46 iš jų po „Brexit“ bus atlaisvintos galimos bloko plėtros atveju. Kitaip tariant, ateityje prisijungsiančioms naujoms narėms.

„Scanpix“/AP nuotr./Europos Komisijos vadovo Jeano-Claude'o Junckerio metinis kreipimąsis į Europos Parlamentą
„Scanpix“/AP nuotr./Europos Komisijos vadovo Jeano-Claude'o Junckerio metinis kreipimąsis į Europos Parlamentą

Šiuo metu šalimis kandidatėmis laikomos Albanija, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija, Serbija ir Turkija.

27 britų vietos bus padalytos šalims narėms, turinčioms pernelyg mažai atstovų. Prancūzija ir Ispanija gaus po papildomas penkias vietas, Italija ir Nyderlandai – po tris, Airija EP turės dviem atstovais daugiau.

Po vieną papildomą EP vietą atiteks Švedijai, Austrijai, Danijai, Suomijai, Slovakijai, Kroatijai, Estijai, Lenkijai ir Rumunijai.

Nė viena šalis nepraras jau turimų vietų parlamente. Vadinasi, Lietuva ir toliau rinks po 11 atstovų.

Po numatyto „Brexit“ daugiausia vietų EP turės Vokietija (96), Prancūzija ( 79), Italija (76), Ispanija (59) ir Lenkija (52).

Teks balsuoti

Europos Parlamento informacijos biuro Lietuvoje atstovas Robertas Pogorelis 15min teigė, kad kol kas EP planuoja savo veiklą pagal planą, jog kovo 29-ąją JK išstos iš Bendrijos ir ši šalis neteks mandatų Europos Parlamente.

O jei „Brexit“ bus atidėtas ir JK rinkimų metu vis dar bus ES narė? Pasak R.Pogorelio, tokiu atveju „Jungtinėje Karalystėje privalėtų vykti EP rinkimai“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Robertas Pogorelis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Robertas Pogorelis

„Yra dvi teisinių argumentų grupės. Vieni sako, kad kritinė data yra gegužės 23 – rinkimų pradžia, o kiti teigia, kad kritinė data yra liepos 2 – pirmojo naujosios kadencijos EP plenarinio posėdžio data, kuomet JK privalėtų turėti išrinktus EP narius“, – sakė EP biuro Lietuvoje atstovas.

Pasak R.Pogorelio, jei gegužę bus išrinkti nauji britų europarlamentarai, jie po Londono ir Briuselio „skyrybų“ iškart neteks savo mandatų.

Ką sako ES lyderiai?

Antradienį Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris interviu vokiečių dienraščiui „Stuttgarter Zeitung“ teigė negalįs atmesti galimybės, kad „Brexit“ atidėjimo atveju JK tektų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose.

Vis dėlto, EK pirmininkas pabrėžė, kad toks scenarijus būtų „sunkiai įsivaizduojamas“. Pasak jo, tai būtų „pavėluotas istorijos pokštas“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jeanas-Claude'as Junckeris
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jeanas-Claude'as Junckeris

Sausį europarlamentarė, „Brexit“ iniciatyvinės grupės EP narė Danuta Hubner teigė, kad jei gegužės 23-26 dienomis JK dar nebus pasitraukusi iš Bendrijos, Londonas „turės pareigą“ rengti rinkimus.

Pasak D.Hubner, ES šalis „turi užtikrinti, kad jos piliečiai turėtų savo atstovus Europos Parlamente“.

Europarlamentarė tikino, kad jei JK, vis dar būdama ES narė, užkirs kelią piliečių atstovavimui EP, jai galėtų tekti stoti prieš Europos Teisingumo Teismą. Be to, JK atsisakymas rengti rinkimus reikštų „ES sutarčių ir ES rinkimų teisės“ pažeidimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Danuta Hubner
AFP/„Scanpix“ nuotr./Danuta Hubner

Anot D.Hubner, jei JK, būdama ES narė, nenori rengti rinkimų į EP, Europos Sąjungai reikės persvarstyti susitarimus, pakeitimus turėtų ratifikuoti visos šalys narės.

„O tam mes neturime laiko“, – sausio pabaigoje kalbėjo EP narė.

Europos reformų centro direktorius Charlesas Grantas „The Financial Times“ teigė, kad didžiausių ES šalių narių pareigūnų manymu, „Brexit“ nukėlus vėliau nei liepos 1-oji, rinkimų klausimas galėtų būti išspręstas vieno puslapio apimties protokolu, kurį būtų galima pakankamai greitai ratifikuoti.

„Tai reiškia, kad britams nereikėtų rengti rinkimų“, – sakė jis.

Kodėl nesutariama?

Europos Sąjunga ir Th.May dėl išstojimo sutarties derėjosi daugiau nei pusantrų metų. Sausio viduryje JK vyriausybės vadovės parlamentui pristatytas susitarimo projektas buvo atmestas triuškinančiu skirtumu: 432 parlamentarai balsavo „prieš“, 202 – „už“.

Didžiausia kliūtimi susitarime tapo „apsidraudžiamoji priemonė“ (angl. backstop). Ji sukurtų bendrą ES ir JK muitų teritoriją, kad būtų išvengta fizinės sienos, muitų ir prekių patikrinimų Airijos ir Šiaurės Airijos pasienyje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Riba tarp Airijos ir Šiaurės Airijos
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Riba tarp Airijos ir Šiaurės Airijos

Numatoma, kad ši „apsidraudžiamoji priemonė“ bus taikoma laikinai – tol, kol bus rastas nuolatinis sprendimas. Tačiau „Brexit“ palaikantys įstatymų leidėjai nerimauja, kad Britanija, nepriėmus jokio kito susitarimo, visam laikui turės paklusti ES prekybos taisyklėms.

Iki kovo 29 dieną numatyto JK išstojimo likus kiek daugiau nei mėnesiui, Th.May ir Briuselis tęsia derybas. Tiesa, ES atstovai tikina neketinantys iš naujo derėtis dėl esminių sutarties sąlygų, įskaitant „apsidraudžiamąją priemonę“.

Th.May tikina, kad „Brexit“ įvyks kovo 29-ąją net ir nesudarius jokio susitarimo. Vis dėlto, dėl tokio scenarijaus smarkiai nukentėtų JK ekonomika, jam smarkiai priešinasi britų parlamentarai.

Antradienį EK pirmininkas J.C.Junckeris teigė, kad Londono pageidavimu 50-ojo straipsnio įgyvendinimas galėtų būti nukeltas po rinkimų į EP.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius