„Viena mano politinio gyvenimo dalis baigiasi. Aš palieku Socialistų partiją, arba Socialistų partija palieka mane“, – sakė 54 metų politikas radijui RTL.
Pasak M.Vallso, nuo šiol Nacionalinėje Asamblėjoje jis priklausys prezidentinei „daugumai“, kuriai vadovauja E.Macrono partija „Respublika, pirmyn“ („Republique En Marche“, REM), nors pati partija atmetė galimybę, kad M.Vallsas galėtų joje užimti lyderio vaidmenį.
M.Vallsas, kuris prie socialistų prezidento Francois Hollande'o nuo 2014 iki 2016 metų vadovavo šalies vyriausybei, nebuvo išrinktas Socialistų partijos kandidatu dalyvauti šių metų prezidento rinkimuose.
Vietoje reformų siekusio M.Vallso partija pasirinko griežtai kairiųjų pažiūrų kandidatą Benoit Hamoną, kuris gegužę nepateko į antrąjį prezidento rinkimų turą, į kurį nepateko ir tradiciškai rinkimuose su socialistais besivaržančių respublikonų kandidatas.
Vos prieš metus E.Macrono įkurta partija sugebėjo užsitikrinti daugumą ir vėliau vykusiuose parlamento rinkimuose, tęsdama prezidento pradėtą Prancūzijos politinio žemėlapio perbraižymą ir iš jo išstumdama ilgai dominavusias tradicines dešiniąsias ir kairiąsias jėgas – socialistus ir respublikonus.
Penkerius metus valdžioje buvę socialistai, kaltinami dėl lėto ekonomikos augimo ir didelio nedarbo šalyje, rinkimuose patyrė tikrą pažeminimą, kai neteko daugiau nei 200 vietų parlamente.
„Liūdesys ir kartėlis“
M.Vallsas antradienį sakė jaučiantis „liūdesį ir kartėlį... dėl to, kuo tapo PS (socialistai)“.
M.Vallsas antradienį sakė jaučiantis „liūdesį ir kartėlį... dėl to, kuo tapo PS (socialistai)“.
Pavasarį jis kreipėsi į REM dėl galimybės tapti centristų judėjimo kandidatu parlamento rinkimuose, tačiau į sąrašą nebuvo priimtas.
Vis tik buvo susitarta, kad REM nekels savo kandidato varžytis su M.Vallsu į pietus nuo Paryžiaus esančioje Evrui apygardoje, taip leisdama jam išsaugoti vietą parlamente.
Ispanijoje gimęs pasiginčyti mėgstantis M.Vallsas buvo E.Macrono viršininkas, kai dabartinis ministras dirbo ekonomikos ministru, o šiam pradėjus puoselėti prezidentines ambicijas, tapo jo aršiu varžovu.
M.Vallsas siekė įgyvendinti F.Hollande'o pastangas liberalizuoti ekonomikos politiką, o jo sprendimas įgyvendinti darbo rinkos reformas, negavus parlamento pritarimo, sulaukė pasipriešinimo net pačioje socialistų partijoje ir pernai sukėlė gatvių protestus.
Vyriausybės atstovas Christophe'as Castaneras sakė, kad M.Vallso pasitraukimas iš Socialistų partijos „nebuvo staigmena“.
„Manuelio Vallso padėtis yra labai nemaloni. Yra dalykų, dėl kurių jį galima kritikuoti, tačiau, mano nuomone, gėdinti šį žmogų nėra teisinga“ , – pridūrė jis.
Pasak Ch.Castanero, M.Vallsas neturės „aukštų pareigų – jis jų nenori, o ir naujoji judėjimo „Respublika, pirmyn“ karta tam nepritartų“.
Vienas šaltinis parlamente sakė, kad nors M.Vallsas nebus oficialus REM atstovas parlamente, jam bus suteiktos teisės lyg jis turėtų tokį statusą, pavyzdžiui, jam bus skirtas laikas pasisakyti debatuose.
