Apie 1 500 žmonių skandavo buvusio karaliaus vardą, kai Mihai mojavo jiems iš balkono baltuose Elizabetos rūmuose, pastatytuose praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje; juose suderintas mauritaniškas ir kiti architektūros stiliai.
Buvęs monarchas, su kuriuo buvo jo dukra princesė Margareta ir sūnėnas princas Nicolae, šia proga atvėrė rūmus visuomenei.
Šioje Europos Sąjungos (ES) šalyje atkurti monarchiją nesvarstoma, tačiau rumunų pagarba karaliui Mihai didėjo, žmonėms vis labiau nusiviliant šalies politikais, kuriuos jie sieja su valstybę krečiančiu skurdu ir korupcija.
„Mūsų politikos lyderiai nėra pavyzdys visuomenei – kitaip nei karališkoji šeima“, – sakė 29 metų reklamos specialistė Ioana Patrascoiu (Joana Patraskoju), kuri atsiprašė iš darbo, kad galėtų pamatyti buvusį monarchą.
„Karalius Mihai sunkiai dirbo, kad išlaikytų savo šeimą, kai buvo ištremtas, ir žmonės žvelgia į jį, nes jis nusipelnė pagarbos – ne vien dėl to, kad jis yra karališko kraujo“, – aiškino ji.
1921 metais Pelešo pilyje Karpatų kalnuose gimęs Mihai yra Vokietijos Hohenzollernų (Hohencolernų) dinastijos palikuonis ir Didžiosios Britanijos karalienės Elizabeth II pusbrolis.
Per Antrąjį pasaulinį karą Mihai prisidėjo prie to, kad Rumunija taptų kitokia - jis dalyvavo 1944 metų sąmoksle prieš fašistinį šalies lyderį maršalą Ioną Antonescu (Joną Antonesku), po kurio Rumunija nutraukė ryšius su nacistine Vokietija ir perėjo į sąjungininkų pusę.
1989 metais žlugus komunistiniam režimui, politikai, bijantys Mihai įtakos, iš pradžių blokavo kelis jo mėginimus apsilankyti savo šalyje po kelis dešimtmečius trukusios tremties Šveicarijoje, Britanijoje ir Jungtinėse Valstijose.
Galiausiai jis grįžo į Rumuniją 1992-aisais ir atgavo pilietybę 1997-aisiais. Praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje jis ne kartą ragino atkurti monarchiją, tačiau tuometis prezidentas Ionas Iliescu, buvęs komunistas, į tai reagavo deportuodamas jį iš šalies.
