Visus penkerius N.Sarkozy kadencijos metus premjero postą užėmęs Francois Fillonas ir dabartinis partijos UMP vadovas Jeanas Francois Cope liko vieninteliai kandidatai, kai buvęs ministras Bruno Le Maire'as pareiškė nebesieksiantis tapti pirmininku.
N.Sarkozy atsistatydino iš Sąjungos už liaudies judėjimą (UMP) lyderio postu, kai gegužę pralaimėjo prezidento rinkimus savo varžovui socialistui Francois Hollande'ui, o kandidatai jį pakeisti gali registruotis iki antradienio 18 val. Grinvičo (21 val. Lietuvos) laiku.
Pagrindinių dviejų kandidatų kova rodo, kad N.Sarkozy tebėra dominuojantis veikėjas Prancūzijos dešinėje: F.Fillonas kaltino J.F.Cope netikėtai pajutus simpatiją buvusiam prezidentui, kurio sūnus Jeanas atvyko palaikyti buvusio premjero varžovą per susitikimą su jo šalininkais.
J.F.Cope neseniai pareiškė, jog užleistų kelią N.Sarkozy, jeigu šis nuspręstų grįžti į didžiąją politiką ir kandidatuotų per kitus prezidento rinkimus 2017 metais.
Šį pareiškimą pašaipiai pakomentavo F.Fillonas.
„Tiesa, kad sarkozizmas šiek tiek panašus į meilę – yra daug apie tai kalbančių, nes jie turi tam priežastį“, – sakė jis.
„Jų meilė yra gana nauja, nors esama kitų, kurie per daugelį metų“ galėjo įrodyti savo palankumą, pridūrė buvęs premjeras.
Kandidatai privalo užsitikrinti beveik 8 tūkst. partijos narių palaikymą, kad galėtų kandidatuoti į UMP pirmininko postą.
B.Le Maire'as nesugebėjo įvykdyti šio reikalavimo, tačiau dar gali tapti partijos kandidatu į prezidento postą po penkerių metų.
Tuo tarpu buvęs darbo ministras Xavier Bertrand’as užsitikrino reikalingą palaikymą, bet nusprendė nekandidatuoti. Jis taip pat laikomas vienu iš galimų kandidatų į prezidentus, tačiau sakė nesivaržysiantis su N.Sarkozy, kaip ir J.F.Cope.
Kad ir kas taptų partijos vadovu, veikdamas opozicijoje turės didelę įtaką politikos vystymuisi, tačiau naujajam pirmininkui teks gydyti žaizdas, kurias UMP patyrė dėl N.Sarkozy pralaimėjimo po pirmosios kadencijos.
