„Tebegalvoju apie mus kaip apie Čekoslovakiją“, – sakė Slovakijoje gimęs Marekas Odrobina, gyvenantis Prahoje nuo „Aksominių skyrybų“.
Čekoslovakija, įkurta 1918 metais po Pirmojo pasaulinio, kai subyrėjo Austrijos-Vengrijos imperija, buvo padalyta 1993 metų sausio 1 dieną, praėjus kiek daugiau nei trejiems metams po to, kai žlugo keturis dešimtmečius gyvavęs komunistinis režimas.
Atsiskyrimas, už kurį pasisakė slovakų separatistai ir kuriam vadovavo tuomečiai premjerai – čekas Vaclavas Klausas ir slovakas Vladimiras Mečiaras, buvo taikus – kaip ir 1989 metų Aksominė revoliucija.
Tačiau praėjus 20 metų daugelis vis dar apgailestauja, kad federacija buvo transformuota į 10,5 mln. gyventojų turinčią Čekiją ir 5,4 mln. gyventojų turinčią Slovakiją.
„Visa tai įvyko per lengvai, o žmonės tame išties nedalyvavo“, – teigia Slovakijoje gimęs kino režisierius Fero Feničius, gyvenanti Prahoje.
„Tebemanau, kad emociniame lygmenyje atsiskyrimas labai susilpnino abi šalis“, – 61 metų kino kūrėjas sakė naujienų agentūrai AFP sklandžia čekų kalba.
Tapusios nepriklausomomis Čekija ir Slovakija įstojo į Europos Sąjungą 2004 metais, o Slovakija taip pat sugebėjo tapti euro zonos nare 2009 metais.
Slovakijos sostinėje Bratislavoje leidžiamo savaitraščio vyriausiasis apžvalgininkas Marianas Leško sakė, kad Slovakija prarado „platesnę šalį, du jos trečdalius, kuri suteikdavo jai svorio ir įtakos Centrinėje Europoje“.
Tačiau tuo pat metu „šalis prisiims nuopelnus dėl gerų dalykų ir kaltins save dėl blogų, todėl ji turi galimybę augti kaip visuomenė ir valstybė“.
Tapusios nepriklausomomis Čekija ir Slovakija įstojo į Europos Sąjungą 2004 metais, o Slovakija taip pat sugebėjo tapti euro zonos nare 2009 metais.
Abi šalys taip pat yra NATO narės, nors čekai suskubo pirmieji įstodami į Aljansą 1999 metais, o Slovakija prie jo prisijungė per 2004 metų plėtros bangą.
Abi valstybės žengė į klestėjimą, tačiau kaip ir daugeliui kitų buvusių sovietinio bloko šalių, joms dar teks daug nuveikti, kad visiškai atsikratytų komunistinio palikimo.
Kritikai pažymi, kad Čekoslovakijos padalijimui vadovavo politikai ir kad nebuvo surengti referendumai.
„Politikai suprato, jog jeigu jie galėtų suskaldyti šalį be referendumo, tuomet jie įgytų didžiules galias, – pastebėjo Slovakijoje gimęs žurnalistas ir rašytojas Martinas Šimečka. – Nuo to laiko turime tai, ką vadiname korumpuotomis sistemomis, ir jos valdo mūsų šalis be jokių skrupulų.“
Kyšininkavimas išlieka nuolatinė problema: neseniai paskelbtoje nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ ataskaitoje Čekija užima 54-ąją, o Slovakija – 62-ąją vietą pasaulyje pagal korupcijos suvokimo indeksą.
Tačiau M.Odrobina mano, kad šis atsiskyrimas buvo „naudingas abiem šalims“.
„Kiekviena turi savo išskirtinumų, ir gerai, kad abi gali eiti savu keliu“, – teigė 39 metų teisininkas, kurio visa šeima persikėlė iš vakarinio Slovakijos kurorto Pieštianų į Prahą.
„Dėl to nė karto nesigailėjau – taip pat dėl mūsų ryšių su Slovakija galiu bet kada sugrįžti atgal“, – aiškino M.Odrobina, taip pat sklandžiai kalbantis čekiškai.
Tuo tarpu F.Feničius aiškino, kad Čekoslovakijos padalijimas apramino abiejose federacijos narėse virusias aistras. Slovakai ilgą laikai jautė, kad Praha į juos žvelgia iš aukšto.
Nuo atsiskyrimo abi šalys „galėjo sutelkti dėmesį į save“, pridūrė F.Feničius.
Spalį Prahos ir Bratislavos vyriausybės surengė pirmąjį bendrą posėdį nuo atsiskyrimo, žadėdamos stiprinti bendradarbiavimą.
Tuo metu, kai Čekija išgyvena recesiją, o Slovakija tikisi išlaikyti ekonomikos augimą, Praha ir Bratislava žada bendradarbiauti branduolinės energetikos ir gynybos sektoriuose, apsirūpinant nafta ir dujomis, intensyvinti prekių pervežimą geležinkeliais ir tikintis konsoliduoti išlaidas.
Esama netgi planų grįžti prie bendros futbolo lygos.
Kadangi čekų ir slovakų kalbos labai artimos, abiejų šalių studentai gali rinktis universitetus vienoje arba kitoje, o populiarios muzikos grupės taip pat dažnai važinėja koncertuoti kitapus sienos.
Per televiziją, kuri iki atsiskyrimo transliuodavo tiek čekų, tiek slovakų kalba, žmonės gali žiūrėti vis daugiau jungtinių laidų, įskaitant „Čekoslovakijos talentai“ arba kulinarijos šou „MasterChef“.
Tuo tarpu Čekijoje gimęs virėjas Jaroslavas Židekas, apsigyvenęs Slovakijoje 2003 metais, tapo vienu iš garsiausių virtuvės meistrų šioje šalyje.
„Manau, būti Čekijoje ar Slovakijoje yra tas pats. Iš tiesų nejaučiu jokių skirtumų“, – jis sakė AFP.
