Pareigūnai taip pat teigia, kad vis dažniau yra stebima, su kuo jie bendrauja. Vienas pareigūnas teigė, kad netgi sulaukęs palankaus skambučio iš žurnalisto nenori apie jį pranešti savo vadovybei.
Agentūra, kuriai dirba šis pareigūnas, ėmė apriboti savo darbuotojams priėjimą prie informacijos jautriais klausimais: greičiausiai todėl, kad taip lengviau išsiaiškinti, kas bendrauja su žiniasklaida ir išsiaiškinti potencialaus informacijos nutekėjimo šaltinį, jei taip įvyktų. Pareigūnas teigė netgi įtariantis, kad agentūra stebi, ką spausdina darbuotojai.
Iš viso maždaug pustuzinis nacionalinio saugumo pareigūnų sakė portalui „Politico“, kad jų agentūrose darbo atmosfera tampa vis labiau įtempta ir net paranojiška. Tai susiję su Baltųjų rūmų baime dėl informacijos nutekėjimo.
Prezidentas D.Trumpas nuolat skundžiasi dėl anonimų nutekinamos informacijos, o ypač jam kliūva tokios žvalgybos agentūros kaip Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) ar Federalinis tyrimų biuras (FTB). Kritikos susilaukia ir Valstybės departamentas. Baltųjų rūmų pareigūnai netgi skambino FTB, reikalaudami aiškintis, kas nutekina informaciją.
Ypač jautrus klausimas – prezidento ryšiai su Rusija. Nors tyrimas vyksta, anonimiškai bendraujantys JAV žvalgybos pareigūnai sako, kad informaciją gauna labai mažai žmonių. Todėl žmonės, pasakojantys apie tai žiniasklaidai, atsiduria sunkioje padėtyje.
Kai kuriais atvejais, kai informacija nuteka žiniasklaidai, ji arba yra klaidinga ir nutekinama tyčia, arba ją žino tiek mažai žmonių, kad agentūra, iš kurios nutekėjo informacija, greitai gali išsiaiškinti, kaip tai įvyko.
Vienas pareigūnas teigė, kad vis daugiau asmenų bijo, jog neapsiribojama tik oficialios komunikacijos stebėjimu. Jis svarstė, kad galbūt net asmeniniai darbuotojų, ypač artimų Baltiesiems rūmams, ryšio kanalai yra stebimi. Taip pat ir asmeninės elektroninio pašto paskyros.
Būtent dėl informacijos nutekėjimo JAV visuomenę pasiekė istorijos apie D.Trumpo nesėkmingus pokalbius su užsienio valstybių lyderiais, jo bandymus spausti žvalgybos agentūrų vadovus palaikyti jo pusę Rusijos tyrime, ir tai, kaip jis galimai atskleidė slaptą informaciją Rusijos užsienio reikalų ministrui. D.Trumpas „Twitter“ tinkle skundėsi tuo ir ragino FTB rasti informacijos nutekėjimo šaltinius.
Ar FTB tokius tyrimus atlieka – lieka neaišku. Į „Politico“ užklausą FTB atsakė, kad savo atliekamų tyrimų jie tradiciškai nekomentuoja.
Vis dėlto greičiausiai agentūros stengiasi išsiaiškinti, kas nutekina informaciją jų viduje. Kiek tokių agentūrų yra ir kuo baigsis tyrimai – niekas tiksliai nežino.
Su informacijos nutekėjimu kovojo ir Baracko Obamos administracija. Tačiau prezidentu tapus D.Trumpui, tai vyksta aktyviau. Ilgą laiką JAV laikėsi principo, kad agentūra turi įrodyti ne tik patį informacijos nutekėjimo iš jos atvejį, bet ir tai, kad tai buvo žalinga nacionaliniam saugumui.
Dabar siekiama kovoti ne tik su atskirais informacijos nutekėjimo atvejais, bet ir su pačiu principu, kad nepriklausomi reporteriai siekia gauti anoniminę informaciją. Kai kurie nacionalinio saugumo agentūrų darbuotojai bijo, kad netrukus asmenys, nerodantys pakankamo lojalumo D.Trumpui, gali turėti problemų.
Beje, nors pačių Baltųjų rūmų pareigūnai yra nuolat raginami nenutekinti informacijos į žiniasklaidą, nemaža dalis jų būtent tokius nutekinimus pasitelkia kovoje dėl įtakos. „Jei tu pats nieko nepasakosi, kiti pasakos apie tave“, – „Politico“ sakė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.
