Nuo 2011-ųjų, kai buvo nuverstas diktatorius Muammaras Gaddafi, Libiją drasko dviejų valdžių konfliktas.
JAV sąjungininkai Europoje būgštauja, kad Baltieji rūmai atšauks Baracko Obamos administracijos skirtą paramą Jungtinių Tautų užnugarį turinčiai Libijos nacionalinės santarvės vyriausybei, vadovaujamai Fayezo al-Sarrajo ir įsikūrusiai sostinėje Tripolyje.
Manoma, kad būtent Libijos nacionalinės santarvės vyriausybė gali pasiekti stabilumą šalyje.
Vis dėlto jai problemų kelia priešininkų vyriausybė, įsikūrusi Tobruke ir remiama antiislamistinių pažiūrų generolo Khalifo Haftaro, kurį iš dalies palaiko Egiptas ir Rusija. Šis generolas tikrai nepalaikys Libijos padalijimo.
S.Gorkos požiūris į Libijos ateitį pasėjo nerimą tarp užsienio diplomatų. Žemėlapis, kurį jis nupiešė ant servetėlės, pereinamuoju laikotarpiu padalija Libiją į tris dalis: Kirenaikos provinciją rytuose, Tripolitaniją šiaurės vakaruose ir Fesaną pietvakariuose.
Mattia Toaldo: „Tai – lakmuso juostelės testas, nustatantis, kiek žinai apie Libiją. Jei žinios apsiriboja tik tuo, kas tai yra, ir tuo, kad šalis turi būti padalyta į tris dalis, vadinasi, nieko nenutuoki apie situaciją Libijoje.“
Anot Mattio Toaldo, Libijos eksperto Europos užsienio ryšių taryboje, „tai – lakmuso juostelės testas, nustatantis, kiek žinai apie Libiją“.
„Jei žinios apsiriboja tik tuo, kas tai yra, ir tuo, kad šalis turi būti padalyta į tris dalis, vadinasi, nieko nenutuoki apie situaciją Libijoje“, – teigė M.Toaldas.
S.Gorkos varžovas į specialaus prezidento D.Trumpo atstovo Libijoje poziciją Phillipas Escaravage'as – buvęs žvalgybos pareigūnas, Libijoje dirbęs daugiau nei dešimt metų.
Manoma, kad aiškiu favoritu laikomas kandidatas pateikė taikos pasiūlymą, tarp kurio sąlygų – dešimčių milijardų dolerių parama iš Vakarų.
Bent viena Europos sąjungininkė išreiškė nusivylimą, kad JAV valstybės departamentas neturi aiškios pozicijos dėl Libijos. Nerimaujama, kad tai lems Rusijos įtakos augimą.
Kai kurie separatistai remia padalijimą ir tikina, kad Rytų Libijoje galima sukurti funkcionuojančią valstybę, bet dauguma ekspertų sutinka, kad tai galėtų sukelti dar vieną pilietinį karą.
Tobruko vyriausybės atstovai, tarp jų ir Kh.Haftaras, bando paveikti D.Trumpo administraciją, reikalaudami, kad JAV radikaliai pakeistų savo poziciją ir atšauktų paramą F.Al-Sarrajo vyriausybei.
Izraelio saugumo konsultantas Kanadoje Ari Ben-Menashe'as, kurio kompanija pasirašė 6 milijonų dolerių vertės sutartį su Kh.Haftaru ir Aguila Saleh Issa, vadovaujančiu Libijos Atstovų rūmams, „The Guardian“ telefonu teigė, jog „Baltieji rūmai buvo informuoti ir yra pasiruošę žaisti pagal mūsų taisykles“.
A.Ben-Menashe'as: „D.Trumpo administracija suprato, kad centrinė Libijos valdžia priimtina ir šalies vakarams, ir rytams. Jei Rusija labiau įsitrauktų, ji galėtų būti sukurta per tris dienas.“
A.Ben-Menashe'as tikino, kad „padalijimo nebus. Niekas iš D.Trumpo administracijos nė nenutuokia, kas vyksta. Mes juos informavome ir jie supranta, kad F.Al-Sarrajui nepavyks. D.Trumpo administracija suprato, kad centrinė Libijos valdžia priimtina ir šalies vakarams, ir rytams. Jei Rusija labiau įsitrauktų, ji galėtų būti sukurta per tris dienas.
D.Trumpo administracija domisi, kaip galėtų padėti rusams išspręsti šią situaciją“.
Europoje, įskaitant ir Jungtinę Karalystę, auga parama Tobruko vyriausybei.
„Kalbėjome su britais, norvegais ir šveicarais. Daug nuveikėme“, – „The Guardian“ teigė A.Ben-Menashe'as.
