Dalia Grybauskaitė: svarbiausias klausimas Minske neišspręstas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Sienų klausimas Minske neišspręstas“

Per keturšales derybas Minske neišspręstas svarbiausias klausimas dėl Ukrainos sienų kontrolės, ketvirtadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Minske pasiektas dalinis susitarimas dėl paliaubų, norėčiau akcentuoti - tik paliaubos, ar jos bus vykdomos, laikas parodys. Minske prieš penkis mėnesius buvo pasiektas paliaubų susitarimas, kuris buvo nevykdomas. Taigi, tai tik paliaubos. Pagrindinis klausimas - sienų kontrolė - nėra išspręstas“, - ketvirtadienį Briuselyje žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Anot jos, neišsprendus sienos kontrolės klausimo, „per sieną ir anksčiau, ir potencialiai dabar gali judėti rusų kariuomenė ir sunkioji ginkluotė“.

L.Linkevičius: „Progreso nebus, kol nebus atstatyta sienų kontrolė“

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžia, kad Minske pasiektas susitarimas tėra dalinis, tad jis neturėtų nuraminti nė vienos pusės: „Nėra atsakymų į jautriausius klausimus: aiškiai neatsakyta į sienų kontrolės klausimą, akivaizdus skirtingas teiginių interpretavimas.“

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Linas Linkevičius

„Vertinti rezultatus dar labai sudėtinga, kol niekas realiai nevyksta, – sakė L.Linkevičius. – Šioje situacijoje nematau jokio žengimo į priekį. Kol nebus atstatyta Ukrainos sienų kontrolė, turėsime stebėti, ar toliau nesitęs aprūpinimas ginklais iš Rusijos pusės.“

Ministras patikino, kad apie sankcijų atšaukimą Rusijai negali būti net kalbos.

„Nėra jokio pagrindo atšaukti sankcijas. O jei nebus aiškios pažangos, tai galima bus pradėti kalbėti net ir apie naujas, griežtesnes sankcijas Rusijos pusei“, – darė išvadą Lietuvos užsienio reikalų ministras.

G.Landsbergis: „Rusija jau paskelbė karą Vakarams“

Optimizmu nespinduliavo ir Lietuvos europarlamentas Gabrielius Landsbergis, rengiantis svarbią ES ir Rusijos santykių ataskaitą Europos Parlamente.

„Žmonės, su kuriais šįryt teko kalbėti apie derybas Minske, nerodė jokio optimizmo. Suprantama, visi nori, kad liautųsi žudynės, tačiau tokių ženklų nesimato, – konstatavo G.Landsbergis. – Ar dar galima tikėti gera Rusijos valia? Tai jau antras toks parašas ant susitarimo ir pirmojo nebuvo laikomasi.“

Paklaustas apie apsišaukėliškų respublikų lygiateisį dalyvavimą derybose, G.Landsbergis atsakė: „Jų dalyvavimas nėra teisingas pasirinkimas. Visi supranta, kad pati Rusija aktyviai dalyvauja šiame konflikte, tad geru ženklu galima laikyti bent jau tai, kad pats Putinas dalyvavo šiame susitikime. Tai savotiškas Rusijos vaidmens pripažinimas.“

„Merkel ir Hollande'o parašai ant susitarimo visgi užtikrina, kad jo nesilaikanti Rusija sulauks atsako. Kaip kitaip ponia Merkel galės paaiškinti savo visuomenei, kad jos parašas yra ant dokumento, kurio punktų nesilaikoma? Vokietijos ir Prancūzijos visuomenės galės teisingai klausti: kodėl sutartis nėra vykdoma?“, – kalbėjo europarlamentaras.

 Vokietijos ir Prancūzijos visuomenės galės teisingai klausti: kodėl sutartis nėra vykdoma?„, – kalbėjo europarlamentaras.

Akivaizdu, kad dabar didelį vaidmenį įgys šešėlyje stovinti JAV. “Amerikiečiai akylai stebi derybas. Tai buvo paskutinis šansas diplomatijai. Savaitės pradžioje Barackas Obama ir Angela Merkel kalbėjosi ir, akivaizdu, pasiekė sutarimą. Užsidarius diplomatinių galimybių langui, Ukrainai greičiausiai bus suteikiama karinė pagalba„, – sakė politikas.

Kai kurie ekspertai baiminasi, kad ginklų tiekimas Ukrainai bus suprastas kaip netiesioginis JAV ir Rusijos karas.

“Rusija jau paskelbė karą Ukrainai, o kartu ir Vakarams„, – darė išvadą G.Landsbergis. – Daug kas baiminasi galimos eskalacijos, bet reikia suprasti, kad gerai ginkluotos Ukrainos palaužimas kainuotų Putinui žymiai daugiau, jis būtų priverstas susimąstyti“.