38-erių Aafia yra neurologė, kuri, prieš sugrįždama į Pakistaną ir ištekėdama už giminaičio Khalido Sheikho Mohammedo, studijavo Masačusetso technologijos universitete, Jungtinėse Valstijose. Manoma, kad moters vyras buvo vienas iš pagrindinių rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių JAV planuotojas.
2010 metų rugsėjo 24 dieną Aafiai teismas JAV skyrė 86 metų kalėjimo bausmę už siekį 2009 metais nužudyti Amerikos agentus Afganistane. Pranešama, kad reaguodamos į tokį teismo sprendimą, džihadistų grupės bando sukelti pasipiktinimo teismo sprendimu bangą Pakistane ir išnaudoti musulmonės moters paėmimo į nelaisvę situaciją savo naudai. Pristatydami Aafią kaip Vakarų valstybių auką, džihadistai tikisi sustiprinti paramą savo veiksmams ir pritaraukti naujų kovotojų.
Praėjusių metų birželį vienas iš Jemene įsikūriosio „al-Qaeda“ padalinio lyderių, Saidas al–Shihri, paviešino garso įrašą, kuriame ragino „al-Qaedos“ rėmėjus Saudo Arabijoje į minėto tinklo rėmėjos Hilos al-Qusair sulaikymą atsakyti grobiant Saudo Arabijos princus, ministrus ir krikščionis. Vakarų žvalgyba turi duomenų, kad Hila Jemene rinkdavo pinigus „al-Qaedos“ veiklai.
Tačiau nors džihadistai siekia pasinaudoti atvejais, susijusiais su moterų musulmonių suėmimu, moterų vaidmuo „al-Qaedos“ veikloje pastaruoju metu akivaizdžiai auga.
Ideologinis poslinkis
Nors tradiciniai džihadistai apriboja moterų dalyvavimą džihade slaugymu, mokymais ir moraline parama, nauji ideologai pradėjo kalbėti apie moterų dalyvavimą ginkluotuose veiksmuoseNors nėra konkrečių įrodymų, kad moterų, susijusių su teroristiniais išpuoliais, skaičius stipriai didėja, akivaizdu, kad šiuo klausimu įvyko ideologinis poslinkis. Kaip BBC teigė Amane įsikūrio centro analitikas, analizuojantis islamistines grupes, Hassanas Abu Haniya, salafizmo ideologijoje postūmis įvyko ta prasme, kad pradėta pritarti moterų dalyvavimui ginkluotuose veiksmuose.
Salafizmas yra sunitų musulmonų, teigiančių, kad jie įkvėpimą gauna iš pranašo Muhammado ir jo artimiausių bendražygių, pakraipa. Daugybė pačių radikaliausių ir žiauriausių džihadistų save laiko salafizmo atstovais.
„Nors tradiciniai džihadistai apriboja moterų dalyvavimą džihade slaugymu, mokymais ir moraline parama, nauji ideologai pradėjo kalbėti apie moterų dalyvavimą ginkluotuose veiksmuose“, – sakė H.Abu Haniya.
„al-Qaedos“ lyderis Saudo Arabijoje, Yusufas al-Uyayri, buvo vienas iš pirmųjų ideologų, paskatinęs moteris prisijungti prie džihado. Jis žuvo 2003 metų gegužę. Šis periodas tapo padažnėjusių mirtininkių išpuolių, įvykdytų čečėnių Šiaurės Kaukaze, liudininku. Tačiau šie išpuoliai tiesiogiai su „al-Qaeda“ niekada nebuvo susieti.
Tarp aršių džihadistų yra ir prieštaraujančių moterų įsitraukimui prisijungimui prie džihado kovos. Antrasis pagal rangą „al-Qaedos“ lyderis Aymanas al-Zawahiris atmeta moterų dalyvavimą ginkluotuose veiksmuose. Jo žmona, Omayma, praėjusį gruodį perskaitė viešą laišką musulmonėms moterims, raginantį remti džihadą visomis priemonės, apart fizinio dalyvavimo kovose.
„Moterims nėra lengva... joms draudžiama judėti be giminaičių vyrų palydos, o džihadui būtinas mobilumas“, – dėstė ji.
„Postūmis į džihadą“
Poslinkį mąstyme greičiausiai sąlygojo tai, kad suvokta, jog moterys savižudės yra gan praktiškas reiškinys: manoma, kad moterys į save atkreips mažiau dėmesio ir atrodys mažiau įtartinos nei vyrai, todėl joms bus paprasčiau įveikti sudėtingą apsaugą.
Belgė Muriele Degauque tapo pirmąja žinoma moterimi savižude Irake 2005 metais. Jos išpuolis įtikino tuomet dar moterų tapimui savižudėmis prieštaravusį „al-Qaedos“ lyderį Irake, Abu Musabą al–Zarqaqi, kuris buvo nužudytas 2006 metais, kad jis, galbūt, klydo.
Anot H.Abu Haniya, Irake moterys savižudės įvykdė apie 500 išpuolių.
Dar vienas garsus moters savižudės pavyzdys yra Sajida al-Rishawi – irakietė, kuriai nepavyko detonuoti prie jos kūno pritvirtinto sprogmens, kai tuo tarpu jos kolegoms vyrams pavyko susisprogdinti trijuose viešbučiuose Jordanijos sostinėje Amane, 2005 metais.
Dar yra ir Malika al-Aroud, laukianti teismo sprendimo Belgijoje dėl savo vaidmens „džihado kurstyme“ interneto pagalba. Taip pat ir amerikietė Colleen LaRose, žinoma „Džihado Jane“ slapyvardžiu, kuri kaltinama „konspiracijos nužudyti Švedijos pilietį ir interneto pagalba surinkti naujokus kovotojus, kurie vėliau užsienio šalyse įvykdytų teroristinius išpuolius“ organizavimu.
Moterų džihadisčių veikla Vakaruose pastaruoju metu stiprėja.
Londone įsikūrusio centro analitikė Houriya Ahmed seka moterų dalyvavimo džihadistinėje veikloje, fenomeną. BBC ji pasakojo, kad moterys Vakarų valstybėse, kaip ir vyrai, į radikalią ideologiją linksta dėl vis didėjančių debatų musulmonų bendruomenėse Vakaruose tokiais klausimais, kaip nikabų nešiojimo, integracijos visuomenėje ir kt.
Praėjusią savaitę Prancūzija paskelbė suėmusi grupę džihadistų, siekusių šalyje įvykdyti teroristinius išpuolius. Tarp suimtųjų buvo ir moterų. „Nors kol kas dar nežinome daugybės detalių, tai gali būti susiję su sprendimu uždrausti Prancūzijoje dėvėti nikabą ir diskusijomis apie tapatybę“, – sakė H.Ahme.
Anot jos, Europoje šiuo metu taip pat iškeltos kelios bylos, kuriose moterys kaltinamos savo noro, dalyvauti džihadistinėje veikloje, pareiškimu internete, nors iš esmės jokios realios nusikalstamos veikos jos nebuvo padariusios.
