A.Turingas, dažnai vadinamas informatikos tėvu, suvaidino lemiamą vaidmenį iššifruojant vokiečių kodą „Enigma“ ir tai, kai kurių istorikų nuomone, paankstino Antrojo pasaulinio karo pabaigą.
Jis mirė 1954-aisias, suvalgęs cianidu užnuodytą obuolį, praėjus dvejiems metams po to, kai buvo nuteistas cheminei kastracijai už „sunkų nusižengimą moralei“. Koroneris nusprendė, kad A.Turingas nusižudė, bet vėliau dėl šios versijos kilo abejonių.
Homoseksualumas Didžiojoje Britanijoje nusikaltimu nelaikomas tik nuo 1967 metų.
Kodas „Enigma“ buvo naudojamas ryšiui tarp vokiečių povandeninių laivų Atlanto šiaurėje šifruoti. A.Turingo pastangos iššifruojant šį kodą visuomenei jo mirties metu buvo nežinomos, nes jo darbai paslaptyje buvo laikomi iki pat 1974-ųjų.
A.Turingas taip pat paskelbė novatorišką darbą apie ankstyvuosius kompiuterius, viename 1936-ųjų straipsnyje aprašė „universaliąją Turingo mašiną“.
Sakydamas, kad nori „sukurti smegenis“, jis išplėtojo teoriją, kuri sudarė sąlygas vienai mašinai vykdyti daugelio funkcijas – kaip kompiuteriuose.
Darbo Didžiosios Britanijos elektroninio šnipinėjimo agentūroje GCHQ jis neteko, kai buvo nuteistas, o sulaukęs 41 metų amžiaus mirė.
2009 metais tuometis britų premjeras leiboristas Gordonas Brownas paskelbė atsiprašymą A.Turingui ir sakė, kad su juo buvo elgiamasi baisiai.
Tačiau pernai vyriausybė atmetė raginimą paskelbti jam oficialią malonę po mirties ir nurodė, kad jis buvo teisėtai nuteistas už tai, kas tuo metu buvo nusikaltimas.
Pernai peticiją internete, kuria buvo raginama suteikti A.Turingui malonę, pasirašė daugiau kaip 37 tūkst. žmonių.
