„Šie debatai tikriausiai turėjo vykti maždaug prieš 40 metų“, – prasidedant svarstymui pasakė Bendruomenių Rūmų lyderė Andrea Leadsom.
„Vestminsterio rūmai yra mūsų demokratijos buveinė... visame pasaulyje garsus pastatas ir jam žūtbūt reikia remonto“, – pridūrė ji.
Didelė rūmų dalis buvo pastatyta XIX amžiaus viduryje, o Vestminsterio salė – 1099 metais.
Kompleksas priklauso į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktai Vestminsterio vietovei, kuriai priklauso Parlamento rūmai ir šiuo metu remontuojamas Viktorijos bokštas su laikrodžiu ir varpu Didžiuoju Benu.
Įstatymų leidėjų darbo sąlygos šiame pastate laikomos baisiomis. Nurodoma, kad skubiai neatlikus remonto gali kilti gaisras, kanalizacijos užliejimas ir elektros tinklų gedimų.
„Katastrofinio gedimo rizika didelė ir didėja su kiekvienu mėnesiu“, – sakoma kovo mėnesį paskelbtoje ataskaitoje.
Gaunama pranešimų apie pastatą užplūdusias peles ir žiurkes, tualetų gedimus. Be to, komplekse tenka visą parą budėti, nes neįmanoma įdiegti modernių gaisro prevencijos priemonių.
Nors parlamentarų balsavimas reiškia žingsnį didelės renovacijos link, jie dar turi nuspręsti, kada išsikraustys ir kur.
Turi būti įkurta institucija, kuri pasiūlys renovacijos grafiką ir sudarys darbų sąmatą.
Pastaruoju metu buvo prognozuojama, kad renovacija atsieitų 5,7 mlrd. svarų (6,5 mlrd. eurų), jei parlamentarai liks dirbti tame pačiame pastate. Darbai tokiu atveju užtruktų 32 metus.
Pagal veiksmingiausią pasiūlymą reiktų šešerių metų, daugiau kaip 3,5 mlrd. svarų (4 mlrd. eurų), tačiau Bendruomenių Rūmų ir Lordų Rūmų nariams laikinai tektų išsikraustyti.
Buvo įvairių pasiūlymų dėl alternatyvios bazės parlamentarams, įskaitant architektūros firmos „Gensler“ planus įrengti Temzės upėje plūduriuojančius rūmus.
