Toks žingsnis nereikštų, kad JAV pasitraukia iš susitarimo. Tačiau Kongresas turėtų per 60 dienų apsispręsti, ar paskelbti apie naujas sankcijas Iranui ir taip išvesti Ameriką iš sandorio.
JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas dar konsultuojasi su partneriais Europoje ir Kinijoje – kitaip tariant, rengia dirvą būsimam D.Trumpo pranešimui.
D.Trumpą ir namuose, ir kitur Vakaruose spaudė nepasitraukti iš susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Pagal šį 2015 metų sandorį Iranas sutiko įšaldyti savo branduolinę programą mainais į dalinį sankcijų atšaukimą.
Dabartinis JAV prezidentas nuosekliai kritikavo susitarimą, o per pernykštę rinkimų kampaniją žadėjo jį nutraukti.
„Tai blogiausia sutartis. Mes negavom nieko, – trečiadienį duodamas interviu televizijai „Fox News“ piktinosi D. Trumpas. – Padarėm tai iš silpnumo, nors iš tikrųjų turime didelę galią.“
E.Royce'as: „Nors susitarimas nėra visiškai teisingas, manau, kad dabar turime stengtis jį įgyvendinti.“
JAV prezidentas privalo Kongresui kas 90 dienų patvirtinti, kad Iranas laikosi susitarimo. D.Trumpas tai dukart jau padarė, tačiau Vašingtone kalbama, kad trečią sykį patvirtinimo iš Baltųjų rūmų nebus sulaukta.
Pentagone D.Trumpo planams, regis, nepritariama. Gynybos sekretorius Jamesas Mattisas anksčiau šį mėnesį JAV Senate teigė, kad pasitraukimas iš susitarimo nebūtų naudingas Amerikai.
O Atstovų rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas respublikas Edas Royce'as pareiškė: „Nors susitarimas nėra visiškai teisingas, manau, kad dabar turime stengtis jį įgyvendinti.“
Laikytis sandorio D.Trumpą ragino ir daug kitų šalių lyderių, įskaitant Jungtinės Karalystės premjerę Theresą May ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną. Tačiau JAV prezidentas ir toliau kartoja, kad sandoris „yra vienas nemokšiškiausiai surašytų dokumentų, kokius esu matęs.“
Po ne vienerius metus trukusių derybų su Iranu, koordinuotų Europos Sąjungos, sudarytą sutartį pasirašė Teheranas ir šešios galingosios šalys: JAV, Rusija, Kinija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija.
JAV ir Jungtinių Tautų branduoliniai inspektoriai sako, kad Iranas laikosi sutartyje numatytų techninių reikalavimų, įpareigojančių Teheraną smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą.
Pagal susitarimą Iranas 2015 metais perdavė beveik visas sukauptas prisodrinto urano atsargas, išmontavo vieną reaktorių ir atvėrė savo branduolinius objektus JT inspekcijoms. Mainais Vašingtonas ir Europa atšaukė kai kurias jam taikytas sankcijas, įskaitant naftos eksporto draudimus.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani jau pareiškė, kad D.Trumpas priešinasi „visam pasauliui“, bandydamas pasitraukti iš itin svarbios branduolinės sutarties.
„Bus visiškai aišku, kuri vyriausybė nesilaiko įstatymų. Bus aišku, kuri šalis yra gerbiama pasaulio tautų ir pasaulinės viešosios nuomonės“, – pridūrė jis.
Sąjungininkai nepatenkinti
Iki pat paskutiniosios minutės Amerikos artimiausios sąjungininkės ragino D. Trumpą gerai viską apsvarstyti.
Po jo nacionalistinio tono kalbos Jungtinėse Tautose ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini perspėjo, kad sutartis su Iranu „priklauso ne vienai šaliai, ji priklauso tarptautinei bendruomenei“.
JAV sąjungininkų neįtikino argumentai, kad sutartis yra per silpna, nes palieka Iranui laisvę kurti balistines raketas ir remti regione veikiančias Teherano interesus palaikančias ginkluotas grupes.
Europa baiminasi, kad Vašingtono pasitraukimas iš sutarties ne vienasuteiktų Iranui pagrindą atnaujinti savo pastangas susikurti branduolinį arsenalą, bet reikštų, kad JAV atsisako vadovaujančio vaidmens stabilioje, taisyklėmis pagrįstoje tarptautinėje sistemoje.
„Sumaišyti viską – reiškia rizikuoti viskuo, – vienas prancūzų diplomatinis šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP. – Egzistencinė grėsmė yra branduolinė bomba. Branduolinė sutartis nėra skirta Libano problemoms spręsti.“
Europa baiminasi, kad Vašingtono pasitraukimas iš sutarties ne vienasuteiktų Iranui pagrindą atnaujinti savo pastangas susikurti branduolinį arsenalą, bet reikštų, kad JAV atsisako vadovaujančio vaidmens stabilioje, taisyklėmis pagrįstoje tarptautinėje sistemoje.
Antradienį Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May paskambino į Baltuosius rūmus, kad perteiktų savo vyriausybės „tvirtą įsipareigojimą šiai sutarčiai kartu su mūsų partneriais Europoje“.
Be to, britų užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas sakė JAV valstybės vadovui R.Tillersonui, kad „branduolinė sutartis yra istorinis pasiekimas“.
„Ji yra 13 metų uolios diplomatijos kulminacija ir padidino saugumą – tiek regione, tiek Jungtinėje Karalystėje“, – argumentavo jis.
Vis dėlto JAV administracija į šiuos skambučius beveik neatsižvelgė, o Europos diplomatai Vašingtone privačiai skundėsi, kad jų siunčiama žinia nepasiekia adresato.
„Pamatysime, kas nutiks“
Vienas Vakarų diplomatas sakė, kad tuo atveju, jeigu D.Trumpas atsisakys patvirtinti šią sutartį, jie savo pastangas nukreips į JAV Kongresą ir ragins įstatymų leidėjus neatnaujinti sankcijų.
„Mūsų ambasada dirba su įstatymų leidėjais“, – šią savaitę sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Raineris Breulis.
„Siekiame dialogo, kad paaiškintume savo argumentus“, – pridūrė jis.
Kongrese jie ras šalininkų, bet D.Trumpo pozicijos tai veikiausiai nepakeis. Aukščiausio rango užsienio politikos patarėjai taip pat įtikinėjo prezidentą palaikyti sutartį su Iranu, bet jų pastangos buvo bergždžios.
Praeitą savaitę gynybos sekretorius J.Mattisas buvo paklaustas, ar mano, kad Irano sutartis vis dar atitinka JAV nacionalinius interesus.
„Taip, senatoriau, manau, – atsakė Pentagono vadovas. – Šiuo laiko momentu, nesant priešingų įrodymų, tikiu, kad prezidentas turėtų apsvarstyti ją palikti.“
Po šio liudijimo J. Mattisas ir R.Tillersonas dalyvavo pietuose su D.Trumpu ir kalbėjosi apie Iraną, bet po to pasitarimo prezidentas, duodamas interviu „Fox News“, dar kartą pasisakė prieš sutartį.
„Gana greitai pamatysime, kas nutiks“, – perspėjo jis.
Ketvirtadienį Vašingtonas atliko dar vieną nerimą keliantį užsienio politikos žingsnį: Jungtinės Valstijos paskelbė, kad traukiasi iš JT Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) dėl jos „antiizraelietišku šališkumo“.
Po šio sprendimo susirūpinęs Prancūzijos ambasadorius prie JT sakė: „Mums reikia Amerikos, kuri liktų įsipareigojusi pasaulio reikalams.“
Kremliaus įspėjimas
Kremlius įspėjo Vašingtoną, kad pasitraukimas iš Irano branduolinio susitarimo turės rimtų pasekmių tarptautiniams santykiams ir tarptautinėms ginklų neplatinimo pastangoms.
„Tokie veiksmai gali rimtai paveikti situaciją, susijusią su Irano branduolinės programos klausimu, – žurnalistams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. – Tokie veiksmai neabejotinai gali būti žalingi visame pasaulyje tvyrančioms nuspėjamumo, saugumo, pastovumo ir ginklų neplatinimo nuotaikoms.“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, telefonu kalbėjęs su Irano užsienio reikalų ministru Mohammadu Javadu Zarifu sakė, kad Maskva yra visapusiškai įsipareigojus Irano branduolinei sutarčiai, oficialiai vadinamai Bendruoju išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.
