„Tikra gėda, jeigu mūsų valstybės sekretorė gali būtų nuperkama, paperkama arba parduodama“, – jis sakė per rinkimų kampanijos renginį Ostino mieste Teksase, kai naujienų agentūros AP žurnalistinis tyrimas iškėlė klausimų, ar rėmėjai mokėjo pinigus Clintonų fondui, kad užsitikrintų galimybę susitikti su buvusia Amerikos diplomatijos vadove.
„Tai apgailėtina. Tai grėsmė demokratijos pamatams, – piktinosi D.Trumpas. – Taip nutinka trečiojo pasaulio šalyse.“
AP pranešė, kad daugiau kaip pusė valstybės aparate nedirbančių žmonių, dalyvavusių susitikimuose su H.Clinton, kai ji užėmė valstybės sekretorės postą, buvo paaukoję pinigų Clintonų fondui.
Ir nors kritikai abejoja, ar tinkama daryti išvadas apie kokią nors nešvarą veiklą, D.Trumpas tokių abejonių neturi.
„Hillary Clinton visiškai netinkama užimti viešąsias pareigas. Neįmanoma pasakyti, kur baigiasi Clintonų fondas ir prasideda Valstybės departamentas, – ironiškai sakė D.Trumpas. – Dabar jau visiškai aišku, kad Clintonai įkūrė verslą, siekdami pelnytis iš valstybės tarnybos – jie pardavinėjo prieigą.“
„Tai yra korupcija, o dėl aš raginau specialųjį prokurorą pasidomėti šia betvarke“, – pridūrė jis.
AP pažymėjo, kad rėmėjų susitikimai su H.Clinton atrodo nepažeidžiantys teisinių sutarčių.
AP pranešė, kad mažiausiai 85 iš 154 privačių asmenų, susitikusių arba kalbėjusių telefonu su H.Clinton, kai ji vadovavo Valstybės departamentui, buvo paaukoję jos šeimos labdaros fondui arba įsipareigojo prisidėti prie jo tarptautinių programų.
Šie 85 donorai paaukojo iš viso 156 mln. JAV dolerių, nurodė AP.
Tiesa, AP pažymėjo, kad šių rėmėjų susitikimai su H.Clinton atrodo nepažeidžiantys teisinių sutarčių, pasirašytų Hilarry ir jos vyro eksprezidento Billo Clintono prieš jai pradedant darbą Valstybės departamente.
„Tačiau persidengimo dažnumas rodo, kad prieiga buvo derinama su įnašais, ir sudaro įspūdį, kad paaukoti pinigų fondui buvo „stojamasis įnašas“, kad būtų galima asmeniškai susitikti su Clinton“, – rašo AP.
Billas Clintonas šią savaitę paskelbė: jeigu jo žmona bus išrinkta prezidente, šeimos fondas priims tik JAV donorų aukojamas lėšas, o jis pats atsistatydins iš fondo valdybos ir neberinks lėšų.
Kaip rodo nacionalinių apklausų vidurkis, apskaičiuotas tinklalapio „Real Clear Politics“, H.Clinton dabar yra populiaresnė už savo varžovą.
Ją palaiko vidutiniškai 47 proc., o D.Trumpą – 41.5 proc. respondentų. Kol kas neaišku, kiek naujausi pranešimai gali pakenkti buvusios diplomatijos vadovės reitingams.
