Šv. Morkaus katedroje, kur koptų popiežius Tawadros II vadovavo mišioms, tikintieji turėjo praeiti pro tris metalo detektorius; katedros teritorijoje ir aplinkinėse gatvėse budėjo policininkai ir kariai.
„Meldžiamės už taiką, kad ji sklistų širdyse ir protuose“, – per mišias sakė Tawadros II, kuris minėtus bombų sprogimus bažnyčiose pavadino esančiais „už žmogiškumo ribų“.
Du „Islamo valstybės“(IS) mirtininkai praėjusį sekmadienį susisprogdino dviejose bažnyčiose į šiaurę nuo Kairo. Per šiuos didžiausius pastarojo meto išpuolius prieš koptus žuvo 45 žmonės.
Policija blokavo gatves, vedančias į katedros kompleksą, kur pernai gruodį per kitą mirtininko išpuolį žuvo 29 žmonės.
Vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį ir iškvietė armiją saugoti „gyvybiškai svarbių“ objektų po praėjusio sekmadienio sprogdinimų Tantos ir Aleksandrijos miestuose.
IS, kuri prisiėmė atsakomybę už visus tris paminėtus išpuolius, grasino ir toliau rengti atakas.
Po Verbų sekmadienio išpuolių Koptų Bažnyčia paskelbė, kad smarkiai apkarpo Velykų iškilmes.
„Tanta ir Aleksandrija sukėlė didelį šoką visam Egiptui“, – sakė Koptų Bažnyčios atstovas Boulos Halimas.
Velykomis, kurios drauge su Kalėdomis yra tarp svarbiausių krikščionybės švenčių, tikintieji mini Kristaus prisikėlimą trečią dieną po nukryžiavimo.
„Žmogiškumo sulaužymas“
Egipte koptai po šeštadienio mišių nutraukia 55 dienų pasninką, kurio metu nevalgo bet kokių gyvulinės kilmės produktų.
„Paprastai Didžioji savaitė yra savaitė apmąstymams, dalykų, kurie pasaulyje klostosi ne taip, apgalvojimui, nuodėmės buvimo pasaulyje ir žmogiškumo sulaužymo (apgalvojimui)“, – sakė Koptų Ortodoksų Bažnyčios Didžiojoje Britanijoje generalinis vyskupas Angaelos.
„Tokią savaitę tai tampa ypač aktualu, nes matome tiesioginį šios nuodėmės poveikį“, – telefonu naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Verbų sekmadienio sprogdinimai buvo naujausi iš virtinės atakų prieš krikščionis, sudarančius maždaug 10 proc. Egipto gyventojų, kurių iš viso yra 90 milijonų.
Sinajuje, kur įsikūręs IS Egipto padalinys, džihadistai sausio ir vasario mėnesiais nužudė septynis koptus, priversdami dešimtis krikščionių šeimų bėgti iš šio pusiasalio.
Pasak B.Halimo, Bažnyčia atsisakė tradicinių sekmadienio ryto iškilmių, ir vietoj jų tikintieji lankys „kankinių“ šeimas ir sužeistuosius per sprogimus, tarp jų – policininkus.
„Nemanau, kad bažnyčios yra tuštesnės, iš tikrųjų jos gali būti pilnesnės, – sakė vyskupas Angaelos. – Bet tai tiesiog reiškia, kad žmonės išeina iš namų žinodami, kad yra taikiniai, bet tai jų nesustabdo.“
Vienas koptas, prisistatęs tik Johno vardu, anksčiau sakė, kad dalyvaus Velyknakčio mišiose nepaisydamas išpuolių pavojaus.
Jis ketino eiti į bažnyčią palyginti saugioje sostinėje, bet pripažino, kad jei būtų „kur nors už Kairo, pavyzdžiui, kokiame kaime“, nenorėtų, kad jo giminaičiai eitų, ir nerimautų dėl dalyvavimo mišiose.
Ketvirtadienį viename kaime į pietus nuo Kairo musulmonai užpuolė krikščionis, besimeldžiančius apleistame name. Po to minia padegė keturis namus netoliese, pranešė policija.
Tame kaime yra kelios mečetės, bet krikščionims neleista pasistatyti bažnyčią, AFP sakė Ishakas Ibrahimas iš nepriklausomos žmogaus teisių gynimo organizacijos „Egyptian Initiative for Personal Rights“.
„Yra bendras koptų persekiojimo klimatas ir, deja, valstybė tik bando neleisti smurtui plisti, jie nesprendžia šios problemos pagrindinės priežasties“, – sakė jis.
