„Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta „Tūkstantmečio mokyklų“ programa gali padėti visiems vaikams, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, suteikti lygias galimybes ir gerinti bendrus mokymosi rezultatus. Įgyvendinant šią programą skatinama savivaldybių ir mokyklų, nusprendusių į ją įsitraukti, tinklaveika“, – rašoma lapkritį paskelbtoje ataskaitoje.
Joje pažymima, jog šalies švietimo sistemai šiuo metu būdingas atotrūkis tarp miesto ir kaimo gyventojų: pastarosiose mokyklos nebaigia beveik keturis kartus daugiau vaikų nei miestuose.
Taip pat pažymima, jog 25–34 metų amžiaus grupėje tarp asmenų įgijusių aukštąjį išsilavinimą pastebimas didelis miesto ir kaimo atotrūkis.
-
Drama Kėdainių progimnazijoje: įsiutęs tėvas buvo pakėlęs kirvį prieš direktorės pavaduotoją, bet policija jį tik išprašė lauk ir atėmė ginklą
-
Švietimo ministrė sako, kad pertvarka leis nuosekliau vertinti mokinių pasiekimus
-
Švietimo atstovai: kartelė dešimtokams – per žema, svarbūs ir asmeniniai pasiekimai
-
Lietuvių kalbos pamokos: repas, portalų analizė ir „Tik Tok“ vaizdeliai
„Dėl nepakankamų galimybių naudotis kokybiškomis socialinėmis paslaugomis, įskaitant švietimo paslaugas, kaimo vietovės tampa mažiau patrauklios ir didėja kaimo ir miesto atotrūkis“, – pažymima ataskaitoje.
Komisija pažymi, jog siekiant užtikrinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programos naudą visoms savivaldybėms „svarbu, kad programos įgyvendinimo stebėsena ir proceso valdymas būtų vykdomi centriniu lygmeniu“.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota „Tūkstantmečio mokyklų“ programa numato iki 2026-ųjų vidurio skirti paramą 150-čiai savivaldybių pasirinktų ir nustatytus kriterijus atitinkančių mokyklų, kuria būtų siekiama gerinti mokymo aplinką, pirkti įrangą, priemones, sukurti naują ar atnaujinti infrastruktūrą, ugdyti mokyklų vadovų, pedagogų kompetencijas.
Ministerija yra nurodžiusi, jog šiai programai įgyvendinti planuojama skirti 210 mln. eurų.
Stebėsenos ataskaitoje pabrėžiama, kad dabartinėje Lietuvos mokinių pasiekimų vertinimo sistemoje daugiausia dėmesio skiriama ne mokinių kompleksiniams įgūdžiams, o dalyko žinioms.
„Siūloma, kad paskutinėse dviejose klasėse būtų atliekami tarpiniai moksleivių pasiekimų vertinimai, kurių rezultatai būtų įtraukiami į galutinius mokyklos baigimo įvertinimus. Taip siekiama suteikti daugiau paskatų moksleiviams anksčiau ir visapusiškiau sutelkti pastangas į vidurinio ugdymo programą, užuot neproporcingai daug dėmesio skyrus dviem baigiamųjų egzaminų dalykams“, – pažymima ataskaitoje.
2022 metų Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis baigtas rengti šių metų rugsėjo 30 dieną.
